Londoną kartais pavadina „trečiu Lietuvos miestu“ - esą tik Vilniuje ir Kaune daugiau lietuvių. Tačiau straipsnyje ieškoma ne lietuvių, o lietuviškų vietų: pastatų, paminklų.
Kiek paliko Londono lietuviai Gabalėlių Lietuvos, kiek jų gyvuoja iki šiol?
Londonas - unikalus miestas Europoje tuo, kad čia būta visų trijų lietuvių imigrantų bangų.
Apvažiavome ir simboliškai „Lithuanian House“ vadinamą Lietuvos ambasadą - vieną didžiausių pasaulyje - ir buvusias Lietuvos pasiuntinybes. Pirmąją tarpukario, taip pat tą, kur veikė sovietų okupacijos laikais.
Ant gyvenamųjų namų, kur jos veikė, Lietuvos nebeprimena niekas, bet istorija ten graži.
Vincas Balickas, atvykęs čia dirbti 1938 m., 1967 m. mirus Lietuvos pasiuntiniui Broniui Kaziui Balučiui, tapo pasiuntinybės „galva“.
Didžioji Britanija niekad nepripažino Lietuvos okupacijos, bet Balicką britų spauda „traukė per dantį“ - „Dingusios valstybės paskutinis pasiuntinys“.
Bet juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis - Balickas sulaukė Lietuvos nepriklausomybės 1990 m. ir, būdamas 86 m., tapo jos ambasadoriumi!
Dabar Balickas ir Balutis guli greta - lietuviškame kampelyje Šv. Patriko kapinėse.
Toks Britanijos unikalumas - niekur kitur Vakarų Europoje nėra lietuviškų kapinių zonų, o Anglijos dipukai tokias įkūrė net trijuose miestuose.
Kapais rūpinasi trečiabangiai, vedami Larčenkų šeimos. Kartu su jais važiavome ir į Headley kapines netoli buvusios „Sodybos“ - ten palaidoti Sodybos senelių namuose gyvenę senoliai ar tiesiog mylėję Sodybą.
Su Larcenkų šeima einame prie lietuvių kapinių zonos.
O ar ką Londone jau sukūrė kone 100 000 atvykėlių iš Lietuvos, čia įsikūrusių jau dažniausiai prieš 10 ar 20 metų?
„Atvykite į Londono lietuvių krikščionių bažnyčią“ - kartą sulaukiau el. laiško iš Alekso Dubinsko.
Klaidingai maniau, kad, tikriausiai, kaip įprasta kur nėra senų lietuvių parapijų, ta bažnyčia - tai tik sekmadieninės patalpos kokioje išnuomotoje salėje…
Pasirodo, jau nuo 2014 m. ji turi savo pastatą!
Lietuvių krikščionių bažnyčia - sekmininkai, o jos širdis - Ditkevičių šeima.
Pastorė Vilma Ditkevičienė sakė pašaukimą sekti Jėzumi pajutusi dar Lietuvoje, emigravusi į Britaniją ėjo pas baptistus, paskui - Elim sekmininkus.
Ten ėmė vaikščioti ir daugiau lietuvių, Ditkevičiai jiems vertė angliškus pamokslus.
1997 m. Ilgas pokalbis su Ditkevičiais buvo paskutinis Londone.
Pasukome į pietus, Doverį, iš kur plaukėme į Prancūziją…
Tačiau dar laukė paskutinė, „mistiškiausia“, stotelė pačioje garsiųjų baltųjų Doverio uolų viršūnėje.
2023 m. per visą Anglijos spaudą nuvilnijo pasakojimas apie ten paslaptingai atsiradusį paminklą lietuvių dievui Perkūnui.
Bet, kaip dažnai su tom „viral“ naujienom, žinių srautas dingo taip greit kaip atsiradęs…
O gal Perkūną visgi nugriovė, pavogė?
Tikslią jo vietą sužinoti buvo sunku: daug kas ambasadoje ar Kazimiero bažnyčioje apie jį buvo girdėjęs, bet niekas iš kalbintų pats ten nebuvo, nurodyti tikslios vietos negalėjo.
Ją apytiksliai supratau paanalizavęs Perkūno nuotraukas spaudoje, palyginęs su žemėlapiais.
„Pirmas šūvis“ buvo ne visai taiklus, bet apsidairęs nuo aukštos uolos ir priartinęs vaizdą telefono kamera, pamačiau panašų stulpą anapus įlankos.
Apsisukome ir „stabą“ netrukus priėjome.
Įspūdinga vieta - vėjas, aukštos uolos, bangos toli apačioj…
Sakoma, Perkūnui paliekamos ir aukos, gal kas ten daro apeigas.
Monmoresi bažnyčia, kur radau 8 Vyčius garbioms po pralaimėtų sukilimų prieš carą iš Rusijos valdytos Lietuvos ir Lenkijos pasitraukusioms šeimoms, atminimo lenta kunigui Petrošiui Šv.
Ir vėl į kelią - 750 kilometrų į rytus pro Nansi miestą, kur dar daugiau Vyčių: juk Lotaringijos kunigaikštystę, kurios sostinė Nansi, gavo valdyti Lenkijos-Lietuvos vadovas Stanislovas Leščinskis, kai 1736 m. neteko “mūsų” sosto.
Kita stotelė - Strasbūras, kur dar nuo ~1990 m. veikia unikali Lietuvos draugų organizacija (nariai - prancūzai, bet leidžia net žurnaliuką apie Lietuvą), ten pasodintas ąžuoliukas Lietuvos nepriklausomybei (jau darosi ąžuolu), o vietos lietuvė Jolita Šilanskienė parodė ir tai, kuo labiausiai didžiuojasi: freską Šv.
Ir pagaliau - Vokietijos siena.
Po visų tų kartais išblukusių Vyčių paieškų paminkluose ir fasaduose buvo atgaiva rasti vieną gyviausių lietuvybės oazių Vakarų Europoje!
Notingamo „Židinys“ - lietuviškumo centras
Stabtelėjimas Notingame pakeliui į Londoną kiek pataisė nuotaiką po visos eilės uždarytų Britanijos lietuvių klubų.
Notingamo „Židinys“ tebeveikia nuo 1965 m.
Tiesa, jo prasmė kito: jį įkūrė lietuviai marijonai, tiksliau, kunigas Matulis, kuris čia gyveno iki mirties.
Dabar kunigo nebėra, tik kartą į mėnesį mišioms „Židinio“ koplyčioje atvyksta vienas iš dviejų Londono lietuvių kunigų.
Bet XIX a. britiškame name įsikūręs „Židinys“ tebėra Notingamo lietuvių centras, kokio kiti Anglijos miestai nebeturi!
Čia vyksta daug renginių, atvyksta garbūs svečiai ir ambasadoriai.
O padėkoti už tai reiktų Dariaus ir Rūtos Furmonavičių šeimai.
Greitai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo emigravę į Angliją, jie įsijungė į senųjų lietuvių organizacijų veiklą, o galiausiai, mirus kunigui Matuliui, tapo „Židinio“ kurstytojais ir sergėtojais, rūpinasi ir 64 kapų lietuvišku sektoriumi Notingamo kapinėse.
Notingamas
Šv. Kazimiero bažnyčia Londone
Šv. Kazimiero bažnyčią, kaip ir JAV lietuvių parapijas, įkūrė „pirmoji banga“, prieškario lietuviai: statyta dar 1912 m.
Šv. Kazimiero bažnyčia Londone
Prarasta "Sodyba" Headley Parke
Vienos didingos lietuviškos vietos prarastos skausmingai, kaip Headley Park „Sodyba“, apie kurios pardavimą ~2014 m., atrodo, girdėjau tiek skirtingų istorijų, kiek Brtianijoje sutikau ilgiau gyvenančių lietuvių - bet visus juos dalijantis prisiminimais apie tą nuostabią lietuvišką erdvę apimdavo liūdesys, pyktis ar kitos neigiamos emocijos.
Kitas lietuviškas Londono oazes jau nebe visi ir prisimena - gal tik tie, kurie imigravo seniausiai, dar 2000 m. ar anksčiau.
Pavyzdžiui, didingus dipukų laikų Lietuvių namus (Lithuanian House) prabangiame Noting Hilo rajone ar Lietuvių socialinį ir sporto klubą.
Paradoksas - JAV dažniausiai visų pirma prarandamos lietuvių bažnyčios, nes dėl jų likimo sprendžia nelietuviai vyskupai - tuo tarpu lietuvių klubai lieka ilgiau.
Užpuolimas įvyko Hempšyro grafystėje, maždaug už 75 km į pietryčius nuo Londono. Čia, netoli Bordono miestelio, yra įsikūręs Headley Park viešbutis, priklausantis Lietuvių namų bendrovei ir lietuvių tarpe vadinamas tiesiog Sodyba.
26 hektarus žemės turinčioje Sodyboje siūloma daugybė pramogų: jodinėjimas, golfas, veikia žvejybos ir šaulių klubai.
Čia taip pat rengiamos skautų sueigos, britai kviečiami rengti vestuvių pokylius.
Beje, naktį, kai įvyko Joninių šventės dalyvių užpuolimas, viešbutyje kaip tik vyko anglų poros vestuvių pokylis.
Pasak Joninių šventės organizatoriaus, DBLS Sodo skyriaus pirmininko Vlado Gedminto, tokia trumpiausios nakties lietuviška šventė šalia Sodybos esančiame parke buvo surengta bene pirmą kartą.
Dar prieš prasidedant šventei šeštadienio vakarą kilo smulkus incidentas, dėl kurio, kaip spėjama, vėliau ir įvyko kruvinas sąskaitų suvedinėjimas.
Apie dvidešimtą valandą vakaro prie Sodybos priartėjo automobilis.
Jis pravažiavo pro susirinkusių lietuvių grupę ir nuriedėjo tiesiai prie kitame sklypo gale įkurto palapinių miestelio.
Vienas mano skyriaus narys tada mane paragino: Vladai, eik pasižiūrėti, ko ta mašina ten nuvažiavo ir ką jie ten daro, - Kauno dienai vakar pasakojo V.Gedmintas.
- Aš su keliais vyrais nuėjau ir žiūriu, kad iš automobilio išlipę stovi trys visiškai nusitašę žulikai.
Maždaug 25-30 metų.
Paaiškėjo, kad jie lietuviai.
Mes jiems tiesiai šviesiai ir pasakėme: arba nešdinatės, arba iškviesime policiją.
Vienas iš jų tuomet dar norėjo muštis, kumščiais mosavo, tačiau galų gale pakluso.
Sėdo visa girta kompanija į tokį apdaužytą automobilį ir išvažiavo.
V.Gedmintas nesiryžta tvirtinti, kad po keturių valandų šventės dalyvius užpuolė tie patys nusikaltėliai, į pagalbą pasikvietę dar ir draugų: Lyg ir tie patys, tačiau negaliu garantuoti - tų vėliau atvažiavusių užpuolikų savo akimis nemačiau.
Pasak renginio organizatorių, Joninių švęsti buvo susirinkę apie 140 lietuvių.
Didžioji jų dalis - Didžiojoje Britanijoje legaliai gyvenančios šeimos.
Tarp susirinkusiųjų buvo ir apie keturios dešimtys įvairaus amžiaus vaikų.
Iki vidurnakčio viskas vyko smagiai.
Žaidėme tradicinius Joninių žaidimus, traukėme virvę, ieškojome paparčio žiedo, deginome laužą, dainavome, šokome.
Visi renginiai vyko mažojoje pievoje, esančioje prie Sodybos.
Apie vidurnaktį kai kurie dalyviai, ypač tie, kurie į šventę atvyko su mažesniais vaikais, patraukė į didžiąją pievą už ežero, kur buvo įrengta stovyklavietė, - pasakojo V.Gedmintas.
Aš dar buvau likęs prie laužo ir staiga prie manęs pribėgo vienas iš mano skyriaus narių, šaukdamas, kad mus puola.
Žiūriu, to nario antakis prakirstas, ausis irgi visa kraujuota, - Kauno dienai sakė V.Gedmintas.
Pasak šventės dalyvių, po vidurnakčio peiliais ginkluoti jaunuoliai išniro iš tamsos ir puolė buvusiuosius prie palapinių.
Vieniems kliuvo kumščių smūgiai, kiti buvo sužaloti peilių ašmenimis.
Sunkiausiai sužalotam vyriškiui geležte buvo pradurtas plautis.
Egzekucija vyko miegoti besirengiančių vaikų akivaizdoje.
Laimė, nė vieno vaiko nusikaltėliai nepalietė.
Trumpai pasiautėję nusikaltėliai pasitraukė.
Apie įvykį nedelsiant buvo pranešta policijai ir iškviesti medikai.
Policininkai ėmė šukuoti teritoriją aplink Sodybą, į dangų buvo pakeltas ir policijos sraigtasparnis.
Per gana trumpą laiką buvo sulaikyti įtariamieji.
Vakar pavakarę Lietuvos ambasada Londone iš vietos policijos sužinojo, kad iš viso buvo sulaikyta dvylika asmenų.
Pasak ambasadoriaus Aurimo Tauranto, policija informavo, kad visi dvylika sulaikytųjų - lietuviai.
Nors jie įtariami ne tik sunkiu kūno sužalojimu, chuliganizmu, bet ir pasikėsinimu nužudyti, tačiau po apklausos visi buvo paleisti pasižadėję atvykti į kitą apklausą.
Galima įvairiai svarstyti, ar jie atvyks į apklausas, tačiau policija tvirtina, kad išsiaiškino jų visų asmenybes, - Kauno dienai sakė A.Taurantas, pripažindamas, kad jam pačiam policijos sprendimas paleisti į laisvę sunkiais nusikaltimais įtariamus asmenis sukėlė nuostabą.
Anot ambasadoriaus, iš policijos pareigūnų nepavyko sužinoti, ar įtariamieji Anglijoje gyvena legaliai: Pareigūnai tik sakė, kad kai kurie sulaikytieji būtų įdomūs migracijos tarnybai.
Ambasada vakar neturėjo nei įtariamųjų, nei nukentėjusiųjų pavardžių sąrašo.
Kažkas iš jaunesnių Joninių dalyvių atpažino, kad užpuolikai yra alytiškiai, - teigė V.Gedmintas.
- Esu šį tą apie juos girdėjęs, tačiau iki šiol su jais susidūręs nebuvau.
Girdėjau, kad jie kažkuo nešvariu užsiima Rytų Londone.
Vakar kruvinas lietuvių Jonines aprašė beveik visi pagrindiniai Didžiosios Britanijos laikraščiai.
Keli laikraščiai, tiek vadinamieji rimtieji, tiek bulvariniai, įvykį pavaizdavo kaip lietuvių nusikaltėlių karą.
Mažiausiai aštuoni žmonės patyrė sunkius durtinius sužalojimus, kai dvi lietuvių gaujos susidūrė per vasaros saulėgrįžos šventę Bordone, Hempšyre, - rašo rimtajai spaudai priskiriamas The Guardian.
Incidentą Sodyboje kaip lietuvių gaujų karą aprašė ir bulvarinis The Sun.
Kiti laikraščiai privengė įvykiui prisegti gaujų karo etiketę, tačiau pabrėžė, kad lietuviai užpuolė lietuvius, primindami, kad lietuviai yra Rytų europiečiai.
Kaip ambasadorius galiu tik apgailestauti, kad tai įvyko.
Pastaruoju metu tokių aštrių incidentų su lietuviais Didžiojoje Britanijoje nepasitaikė.
Šis įvykis čia vietoje tikrai nesmagiai nuskambėjo.
Ir Lietuvos įvaizdžio kūrimui tai tikrai nepadeda, - išreiškė susirūpinimą A.Taurantas.
Lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje
Didžiõsios Britãnijos lietùvių sjunga (Lithuanian Association in Great Britain), DBLS, nuo 2009 Jungtnės Karalỹstės lietùvių bendrúomenė (Lithuanian Association of the United Kingdom), pagrindinė Didžiosios Britanijos lietuvių organizacija.
Pasaulio lietuvių bendruomenės narė (1980).
Centras Londone.
Bendruomenei vadovauja Centro valdyba ir jos pirmininkas, aukščiausioji institucija - metinis suvažiavimas, patariamasis - Taryba, lituanistiniu švietimu rūpinasi Švietimo taryba.
1947 sąjungą Londone įkūrė lietuviai, atvykę iš Vokietijos Britų zonos karo pabėgėlių stovyklų.
1948 turėjo 60 skyrių (apie 3000 narių), 1953 - apie 50 (aktyviausi Birminghamo, Bradfordo, Derby, Halifaxo, du Londono, Mančesterio, Nottinghamo, Wolverhamptono; apie 1400 narių), 1982 - 17, 2001 - 19 skyrių (apie 800 narių).
1949 prie DBLS įkurta Sporto sąjunga.
1950 įsteigta Lietuvių namų bendrovė, kuriai priklausė Lietuvių namai Londone (iki 1999; čia veikė DBLS informacijos centras) ir Lietuvių Sodyba Headley Parke (Hampšyro grafystė; parduota 2016).
1952 Londone įkurta Nidos spaustuvė, 1954 - „Nidos“ knygų klubas (iki uždarymo 1994 išleido apie 130 lietuviškų knygų).
DBLS 1947-2013 leido laikraštį Britanijos lietuvis (1953-2010 Europos lietuvis).
1958 DBLS iniciatyva įsikūrė Didžiosios Britanijos lietuvių jaunimo sąjunga.
1977 ir 1982 surengtos Europos lietuvių studijų savaitės.
DBLS rėmė atkūrusios nepriklausomybės Lietuvos siekį tapti NATO ir Europos Sąjungos nare (2002 pradžioje DBLS nariai Didžiosios Britanijos Parlamento nariams išsiuntė 180 laiškų, kuriais ragino remti Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO).
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990), o ypač įstojus į Europos Sąjungą (2004), Jungtinėje Karalystėje apsigyveno daugiau kaip 100 000 lietuvių, dalis jų įsiliejo į Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos veiklą.
Sąjunga tapo gausesnė ir jaunesnė, ieškota naujų veiklos formų.
2007 organizacijos pavadinimas pakeistas į Jungtinės Karalystės lietuvių sąjunga, 2009 - į Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė.
Svarbiausi bendruomenės tikslai 21 amžiuje - lituanistinis švietimas, gimtosios kalbos, kultūros, tapatybės išsaugojimas ir puoselėjimas.
Bendruomenė rengia Lietuvos ir Jungtinės Karalystės valstybinių, tautinių ir religinių (ypač Kalėdų ir Sekminių) švenčių, atmintinų dienų minėjimus, susitikimus su Lietuvos politikais (kandidatais Seimo, Prezidento rinkimuose), visuomenės, kultūros, žiniasklaidos veikėjais, diskusijas.
Lietuviai Jungtinėje Karalystėje
Lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje raida
| Metai | Organizacijos pavadinimas | Narių skaičius | Skyrių skaičius |
|---|---|---|---|
| 1948 | Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga | apie 3000 | 60 |
| 1953 | Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga | apie 1400 | 50 |
| 1982 | Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga | - | 17 |
| 2001 | Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga | apie 800 | 19 |
| 2007 | Jungtinės Karalystės lietuvių sąjunga | Sąjunga tapo gausesnė ir jaunesnė | |
| 2009 | Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė | Toliau puoselėja lietuvišką kultūrą ir švietimą | |