Lifto elektros sąnaudos daugiabučiuose: kas turi mokėti?

Daugiabučių gyventojams dažnai kyla klausimų dėl mokesčių paskirstymo, ypač kai kurie objektai, pavyzdžiui, liftas, naudojami ne visų gyventojų. Ar pirmame daugiabučio aukšte esančių būstų savininkai turi mokėti už lifto elektros sąnaudas? Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip turėtų būti paskirstomi mokesčiai už liftą ir kitus bendro naudojimo objektus daugiabučiuose namuose.

Bendrojo naudojimo objektai ir jų priežiūra

Pirkdami butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, įgyjame teisę į visus bendrojo naudojimo objektus, esančius tame pastate. Bet ne tik teisę, kartu įgyjame ir pareigą tuos visus bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Civilinis kodeksas taip pat paaiškina, kas yra bendrojo naudojimo objektai. Jiems priskiriamos ir bendrojo naudojimo patalpos, ir bendros namo konstrukcijos, mechaninė, elektros, sanitarinė bei techninė įranga.

Reikėtų labai aiškiai suprasti, kad visi bendrojo naudojimo objektai, esantys pastate, yra visų butų ir kitų patalpų savininkų. Jie privalo juos techniškai prižiūrėti. Vienos bendrojo naudojimo objekto dalies nepriežiūra, defektai gali daryti įtaką viso pastato konstrukcijoms. Tai gali kelti grėsmę ir pastatui, ir turtui, ir žmonėms, ir aplinkai.

Vis dėlto, nors techninė priežiūra privaloma visiems, naudojimosi išlaidos objektais nesinaudojantiems gyventojams neturėtų būti priskaitomos. Jei yra taip, kad kuriuo nors bendrojo naudojimo objektu naudojasi ne visi, o tik dalis, tarkim, visų aukštų butų ir patalpų savininkai naudojasi liftu, o pirmo aukšto savininkai nesinaudoja, vadinasi, tos naudojimosi išlaidos turi būti priskaitomos tik tiems, kurie naudojasi.

Kas moka už lifto išlaidas?

Vadinasi, už lifto valymą, lifto elektrą turėtų mokėti tik tie, kurie liftu naudojasi. Nesinaudojantieji prisideda prie techninės priežiūros, bet jiems neturi būti priskaitomos naudojimosi išlaidos, nes jie nesinaudoja. Laikančių sienų, pertvarų priežiūra priklauso visiems. Bet jei neturiu sandėliuko ir nepalieku automobilio rūsio patalpose, man neturėtų būti priskaitomos išlaidos už šių patalpų elektrą, jų valymą. Šiuo klausimu pasisakęs ir Aukščiausiasis teismas.

Pasak pašnekovės, reikėtų atkreipti dėmesį į bendrojo naudojimo objektų aprašą. Šiame dokumente surašomi visi bendrojo naudojimo objektai, o dokumentą tvarko bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Jei žmonėms kyla klausimų, privalo ar neprivalo mokėti bendrojo naudojimo išlaidų, jie turėtų kreiptis į bendrojo naudojimo objektų valdytoją - į bendrijos pirmininką, į administratorių arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį.

Bendrojo naudojimo objektų aprašas

Aukščiausiasis teismas nurodė, kad gali būti sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas. Tai yra atskiras aprašas. Jei nustatyta, kad tas objektas tikrai atskiras, turėtų būti sudarytas atskiras aprašas. Vadinasi, viename bendrojo naudojimo objektų apraše turėtų būti surašyti visi bendrojo naudojimo objektai, priskirti visiems butų ir kitų patalpų savininkams, bet gali atsirasti ir toks aprašas, kuris bus visiškai atskiras, tai bus tik dalies savininkų bendrojo naudojimo objektas.

Jei toks aprašas sudaromas, tą bendrojo naudojimo objektą techniškai prižiūrės ir mokesčius už jo priežiūrą mokės tik tie savininkai. O ar naudojuosi, ar nesinaudoju, kitas klausimas. Ir jei nesinaudoju, tai ir neprivalau mokėti už tai, kuo nesinaudoju.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms.

Teismas išskyrė dvi išlaidų grupes:

• Pirmoji grupė - išlaidos, susijusios su kasdieniu naudojimu. Teismas nurodė, kad kasdienis lifto naudojimas, lygiai taip pat kaip ir kurios nors gyvenamojo namo laiptinės laiptų naudojimas, yra skirtas konkrečių bendraturčių, besinaudojančių šiais objektais, poreikiams tenkinti, todėl ir šių objektų naudojimo išlaidos.
• Antroji grupė - išlaidos, susijusios su bendro naudojimo objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu.

Taigi, nepriklausomai nuo to, ar liftu naudojatės, ar ne, sugedus liftui, piniginę visgi teks atverti ir už lifto remontą teks susimokėti, nors gyvenate ir pirmame aukšte ar net visai kitoje laiptinėje. Nebent kaimynai bus geranoriški ir sutartinai atleis nuo mokesčio už lifto remontą.

Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams.

Kaip skaičiuojami mokesčiai bendrijoje?

Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka.

Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai. Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalies (nuo 2013 m. sausio 1 d. − 7 dalis) nuostatos taikymo aiškinimas. Aiškindamas minėtoje Civilinio kodekso nuostatoje įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad...

Naudingas plotas

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Bendrijos turi detalizuoti tikslinio mokesčio dedamąsias. Savininkai turi žinoti, už ką ir kiek moka. Nėra normalu mokėti vieną bendrą sumą, reikėtų mokestiniame pranešime nurodyti.

Kaupiamuosius mokesčius mokėti turi visi savininkai - ir butų, ir kitų patalpų, kitaip bus pažeistas lygiateisiškumo ir proporcingumo principas, įtvirtintas Civiliniame kodekse. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui.

Civilinio kodekso 4.76 str. 3 dalis: "Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo..."

Daugiabučio namo renovacija ir lifto keitimas

Daugiabučio namo renovacija leidžia gyventojams džiaugtis ne tik malonesne aplinka, bet ir mažesnėmis šildymo sąskaitomis. Tačiau dar vis neretai nežinoma, kad renovacijos laikotarpis itin parankus ir liftui keisti. Keičiant liftą renovacijos metu galima ne tik ženkliai sutaupyti gyventojų išlaidas ir turėti kur kas erdvesnį šiuolaikinį liftą, bet ir padidinti nekilnojamojo turto pardavimo kainą.

Skaičiuojama, kad šiuo metu sostinėje veikia virš 5000 liftų, kurių didžioji dalis viršija 30 metų amžių. Tokie liftai kasmet dėl bendro nusidėvėjimo, gedimų, pavojaus keleivių saugumui ar kitų priežasčių patenka į kritinės būklės įrenginių sąrašą, kas dažniausiai signalizuoja vienareikšmę išvadą - atėjo laikas keisti liftą.

Ruošiantis daugiabučio namo renovacijai, pirmiausia reikia gauti ne mažiau kaip 51 proc. gyventojų sutikimą. Tuomet namo administratorius ar bendrijos pirmininkas užsako investicinį planą, o investicinio plano rengėjas jį paruošia. Investiciniame plane nurodoma, kokie darbai ir už kokią kainą bus atlikti bei valstybės kompensacijos dydis.

Lifto keitimo privalumai renovacijos metu

• Mažesnės išlaidos gyventojams.
• Erdvesnis ir šiuolaikiškesnis liftas.
• Padidėjusi nekilnojamojo turto pardavimo kaina.
• Galimybė pasinaudoti valstybės parama.
• Išlaidos išskaidomos ilgesniam laikotarpiui.

Naujas liftas gyventojams suteikia daug privalumų ir ilgainiui leidžia sutaupyti pinigų bei laiko gedimų taisymui. Saugumas naujuose liftuose pirmiausia užtikrinamas naudojant šiuolaikinius saugos įrenginius, kuriuose yra sumontuojamos ne tik įprastos mechaninės, bet ir elektrinės bei elektromagnetinės apsaugos.

Naudojant šiuolaikines valdymo sistemas, kuriose jau yra įdiegta įrenginio diagnostikos sistema bei kaupiami duomenys apie įrenginio eksploataciją, galima kur kas greičiau ir paprasčiau nustatyti susidėvėjusius mazgus bei atlikti savalaikį mazgo remontą ar keitimą. Tokiu būdu yra užtikrinama nepertraukiama įrenginio eksploatacija ir mažinamas prastovų skaičius.

Be to, renovuotas liftas tampa erdvesnis. Naujuose liftuose naudojamos šiuolaikinės technologijos leidžia įrenginiams sustoti tolygiau, nejausti krestelėjimo kabinai pradedant važiuoti, lėtėjant ir sustojant. Šiuolaikiniai suktuvai veikia tyliau, palyginti su pirmtakais, ne tik dėl konstrukcinių sprendimų, bet ir dėl naudojamo dažnio keitiklio, kuris užtikrina tolygų greitėjimą ir lėtėjimą.

Valstybės parama daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui)

Valstybė dengia apie 35 proc. Po daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) sutaupoma 40-60 proc. Butų savininkams kuriems priklauso šildymo ir karšto vandens kompensacija, suteikiama valstybės parama daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) 100 proc. (t.y. 100 proc.

Kauno miesto savivaldybė įgyvendina energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą, kurios paskirtis - atkurti ar pagerinti Kauno mieste esančių daugiabučių namų technines ir energines normatyvines savybes, siekiant esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymo, šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo ir racionalaus energinių išteklių naudojimo, gyventojų išlaidų šildymui sumažinimo ir gyvenimo kokybės pagerinimo.

40 proc. įrengus atskirą arba modernizavus neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų, sutvarkius šildymo sistemą, butuose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus, daliklių sistemą ar termostatinius ventilius yra teikiama papildoma 10 proc. parama prie aukščiau paminėtos 30 proc. valstybės paramos visam projektui.

3 proc. metinės palūkanos 5 metams (5 metus nuo pirmojo išmokėjimo mokamas lengvatinės palūkanos, jei paskola imama ilgesniam laikotarpiui, po 5 metų mokamos su banku sutartos palūkanos). Maksimalus suteiktos paskolos terminas 20 metų.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius valstybės paramos aspektus daugiabučių namų atnaujinimui:

Svarstantiems liftą keisti ne daugiabučio namo renovacijos metu, patariama nelaukti paskutinės akimirkos, kol liftas bus išjungtas, ir tik tuomet priimti sprendimus dėl jo keitimo. Lifto keitimas ar kapitalinis remontas, kai įrenginys jau sustabdytas, gali užsitęsti net iki pusmečio. Tuo tarpu nelaukiant, kol liftas bus sustabdytas ir imantis sprendimų dėl lifto keitimo darbų iš karto, kai tik iš akredituotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų ekspertų gaunama informacija, jog liftas greitu metu gali būti sustabdytas, įrenginiu galima naudotis kur kas greičiau.

tags: #lifto #elektros #skaiciukle #daugiabuciuose