Nors oficialios statistikos nėra, iš praktikos galima pasakyti, kad bendraturčiais dažniausiai tampama įsigyjant dalį nuosavybės, rečiau ją paveldint dalimis. Įstatymai neriboja, kiek vienas objektas gali turėti bendraturčių. Didelis vieno nekilnojamojo turto (NT) objekto bendrasavininkų skaičius apsunkina bendraturčių galimybę tinkamai naudotis ir valdyti tokį NT objektą ir/ar gauti iš jo naudą, taip pat atveria kelią bendraturčių tarpusavio nesutarimams ir ginčams.
Kaip pinigai dalijami skyrybų metu
Rizikos Įvertinimas Prieš Įsigyjant Dalį Turto
Prieš įsigyjant dalį turto verta pasidomėti, kas bus būsimi kaimynai (bendraturčiai). Visi turto savininkai yra nurodyti NT registro išraše. Jeigu perkamas objektas turi kelis savininkus, jų duomenis paprasčiausiai galima sužinoti kreipiantis į tą NT pardavėją, jis ir pateiks registro išrašą. Svarbu paminėti, kad jei norėsite atlikti namo dalies rekonstrukciją bus reikalingas kitų bendraturčių sutikimas, o šiems atsisakant jį suteikti, tektų kreiptis į teismą dėl teisės atlikti namo rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo.
Pagrindinės rizikos, kurias reikėtų įvertinti - gali kilti nesutarimų su kitais bendraturčiais dėl naudojimosi bendru turtu, pavyzdžiui, dėl tam tikrų namo, ar jam priklausančio žemės sklypo dalių, namo išlaikymo ar priežiūros. Norint tinkamai naudotis namu gali tekti nustatyti naują naudojimosi namu tvarką, o jeigu jai nepritars kiti namo bendraturčiai, teks kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo, ginčo laikotarpiu teismas gali skirti namo administratorių, tokiu būdu patiriant ne tik papildomų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir išlaidų namo administravimui. Taip pat bendraturčiams nevykdant pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, gali tekti tokius nuostolius padengti kitam bendraturčiui, o tokių nuostolių išieškojimas iš skolininkų gali būti komplikuotas ir užtrukti.
Paveldėjimas ir Turto Dalybos
Jei nėra sudaryto testamento, visi vienos eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi turtą lygiomis dalimis. Šis turtas yra visų šių įpėdinių dalinė nuosavybė. Pavyzdžiui, trims vienos eilės įpėdiniams paveldėjus vieną NT objektą, kiekvienam tenka po ⅓. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. Pavyzdžiui, pirmame aukšte esančios patalpos paskiriamos naudotis vienam bendraturčiui, antrame aukšte - kitam. Tada kai skirtingų paveldėtojų keliai rečiau susikerta, viskas aiškiau ir konfliktų išvengti kur kas paprasčiau.
Jei ginčų nekyla, įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalinti ir bendru sutarimu. Tai turi būti patvirtinta notarine sutartimi ir įregistruota viešame registre. Kitokia situacija susiklosto kuomet NT valdomas bendrąja jungtine nuosavybės teise - t.y. nebuvo padalintas. Civilinio kodekso 4.88 straipsnyje nustatyta, kad daiktas (turtas), esantis bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui. Bendraturčių sutikimas būtinas nekilnojamajam daiktui perleisti kito asmens nuosavybėn, išnuomoti ar perduoti naudotis kitokiu būdu, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą. Bendraturtis neturi teisės perleisti kito asmens nuosavybėn bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimos savo dalies, kol ši dalis nebus nustatyta konkrečiame bendrame daikte (turte).
Keliems įpėdiniams paveldėjus vieną NT objektą, įpėdinių bendru susitarimu jis gali likti ir vienam iš jų - kitiems įpėdiniams visą NT gaunantis įpėdinis tokiu atveju kompensuoja jam tenkančios turto dalies vertę daiktais arba pinigais. Baldai, apyvokos reikmenys, technika - viskas, kas yra NT objekte, pereina tiems įpėdiniams, kurie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Vadinasi, turbūt ir naudojosi ten esančiais daiktais. Jei tokių įpėdinių daugiau nei vienas, teks dalintis po lygiai. Lygiomis dalimis turtas, esantis bute ar name, taip pat dalijamas, jei nė vienas paveldėtojas tuos metus ten negyveno.
Kiti Turto Dalybos Būdai
Rečiau girdimas, bet taip pat galimas atvejis - visą palikimą arba atskirus daiktus, taip pat ir NT, bendru įpėdinių sutarimu parduoti aukcione, o gautą sumą pasidalyti. Dėl atskirų daiktų, esančių bute ar name, tarp įpėdinių galima surengti varžytynes ir perduoti tam, kuris pasiūlys didžiausią kainą. Pavienių daiktų, įskaitant NT, perdavimo konkrečiam įpėdiniui klausimas gali būti išspręstas netgi burtų keliu, tačiau, tokių atvejų praktikoje dažnai pasitaiko. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, pavyzdžiui, įsigyjant butą daugiabučiame name pirkėjas tampa ir to namo bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininku (įgyja NT bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais to namo gyventojais) (CK 4.28 straipsnio 1 dalis).
Taip pat sutuoktiniams santuokoje įgyjant NT jie tampa to turto bendrasavininkais, jeigu kitaip nenumato povedybinė sutartis arba NT perkamas vieno sutuoktinio asmeninėmis (pvz., dovanotomis) lėšomis. Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Sutuoktinių Bendroji Jungtinė Nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
- Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Turto Padalijimas Santuokos Nutraukimo Procese
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus.
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.
Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.
Turto Padalijimas Nesant Santuokos
Gyvenimas nesusituokus yra dažnas reiškinys tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Tokioms poroms (šiame straipsnyje toliau bus vadinami sugyventiniais) nusprendus išsiskirti, iškyla nemažai klausimų, susijusių su sugyventinių skyrybomis - koks sugyventinių teisinis statusas, kaip turi būti dalijamas bendras turtas, kaip atgauti lėšas, vieno sugyventinio investuotas į kito sugyventinio turtą, ir kiti klausimai.
Reikėtų atskirai kalbėti apie sugyventinius, kurie turi teisinį statusą, ir sugyventinius, kurie tokio oficialaus teisinio statuso neturi. Sugyventiniai, kurie turi teisinį statusą, pagal Lietuvoje galiojantį partnerystės institutą būtų laikomi partneriais. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje partnerystės institutas nėra tinkamai reglamentuotas, yra visiškai nepraktiškas, oficialiai partnerystę įregistravusių sugyventinių praktikoje sutikti neteko.
Kita dalis sugyventinių yra jokio teisinio statuso neturinčios poros. Be teisinio statuso gyvena labai daug porų ir tai yra gana dažnas reiškinys. Teisinio statuso poroje neturėjimas lemia, kad sugyventiniams skiriantis nėra taikomos įprastos taisyklės, kurios taikomos sutuoktiniams. Teisinio statuso neturėjimas poroje lemia, kad skyrybų, o tiksliau - santuokos nutraukimo, būti negali. Tokius klausimus kaip bendro turto padalijimas, vaikų gyvenamoji vieta, vaikams skiriamas išlaikymas ir kita, sugyventiniai sprendžia bendru sutarimu, kuris nėra tvirtinamas teisme.
Jeigu nekilnojamasis turtas yra įregistruotas vieno iš sugyventinių vardu, tokiu atveju šis nekilnojamasis turtas ir lieka to vieno sugyventinio asmenine nuosavybe. Konfliktas praktiškai užprogramuojamas tais atvejais, kai vienas sugyventinis į šį turtą investavo nuosavas lėšas, o kitas - turtą tik įregistruoja savo vardu. O jeigu abu sugyventiniai investavo į bendrą nekilnojamąjį turtą, prisidėjo savo darbu prie šio turto statybos, įrengimo ar panašiai, tuomet sugyventiniai turi susitarti kaip turtas bus padalijamas. Jeigu susitarti nepavyksta, tuomet kyla teisminis ginčas, kuriame teismas, įvertinęs kiekvieno iš sugyventinių indėlį į bendrą turtą, nusprendžia dėl jo padalijimo. Tokiais atvejais dažniausiai vienam iš sugyventinių yra paliekamas turtas, o kitam sugyventiniui priteisiama atitinkama piniginė kompensacija.
Kad abu sugyventiniai jaustųsi saugiai dėl savo turtinės padėties skyrybų atveju, patartina teisinius klausimus išspręsti iš karto, dar iki kylant ginčui. Jeigu turtas yra įgyjamas jau gyvenant kartu, rekomenduojama įregistruoti šį turtą lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį.