Juridinio Asmens Likvidavimo Procedūros Lietuvoje

Šiame straipsnyje apžvelgsime juridinio asmens likvidavimo procedūras Lietuvoje, įskaitant ankstyvojo perspėjimo sistemą (APS), finansinių ataskaitų teikimą, galimas pasekmes už įstatymų nesilaikymą ir akcininkų teises likvidavimo atveju. Taip pat panagrinėsime su nekilnojamojo turto mokesčiu (NT) susijusius klausimus ir veiklos tyrimo procedūras.

Juridinio Asmens Likvidavimo Procedūros

Juridinio asmens likvidavimo procedūros apima įvairius etapus ir reikalavimus, kuriuos būtina įvykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Likvidavimo procesas gali būti inicijuotas tiek pačios įmonės sprendimu, tiek Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, jei įmonė nevykdo įstatymuose numatytų pareigų, pavyzdžiui, nepateikia finansinių ataskaitų.

Teisės Aktai, Reglamentuojantys Likvidavimą

Likvidavimo procedūras reglamentuoja šie teisės aktai:

  • Mokesčių administravimo įstatymas
  • Finansinės apskaitos įstatymas
  • Pelno mokesčio įstatymas
  • LR sveikatos draudimo įstatymas
  • Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas
  • LR vyriausybės nutarimai (Nr. 1407, Nr. 1059, Nr. 1283)
  • VMI prie FM viršininko įsakymai (Nr. 127, Nr. VA-29, Nr. VA-34, Nr. 178, Nr. VA-124/1B-671/V-257)

Juridinio Asmens Statuso Pasikeitimas

Juridinio asmens forma ir statuso pasikeitimas likvidavimo atveju:

  • Akcinė bendrovė: Įgyja likviduojamos bendrovės statusą nuo visuotinio akcininkų sprendimo priėmimo dienos.
  • Individuali įmonė: Įgyja likviduojamos įmonės statusą nuo sprendimo likviduoti priėmimo dienos.
  • Ūkinė bendrija: Įgyja likviduojamos bendrijos statusą nuo visų tikrųjų narių bendro sutarimo priimto sprendimo likviduoti priėmimo dienos.
  • Viešoji įstaiga: Įgyja likviduojamos įstaigos statusą nuo visuotinio dalininkų sprendimo likviduoti priėmimo dienos.

Dokumentų Pateikimas Registrų Centrui

Informaciją apie dokumentus, kuriuos reikia pateikti Juridinių asmenų registrui, registruojant juridinio asmens teisinį statusą „Likviduojamas“, galite rasti čia.

Veiksmai Nutraukiant Filialo Ar Atstovybės Veiklą

Kai užsienio juridinis asmuo priima sprendimą nutraukti Lietuvoje esančio savo filialo ar atstovybės veiklą, vadovas turi pateikti:

  • Prašymą dėl JAR-PBA formos užpildymo ir pateikimo Registrų centrui.
  • Užsienio juridinio asmens sprendimą nutraukti filialo ar atstovybės veiklą (legalizuotą teisės aktų nustatyta tvarka).

Kiti Svarbūs Aspektai

  • Atstovavimo nutraukimas elektroninėje deklaravimo sistemoje: Teisės nutraukiamos automatiškai, kai nutrūksta juridinio asmens vadovo įgaliojimai arba juridinis asmuo išregistruojamas.
  • Kasos aparatų išregistravimas: Likviduojama įmonė turi išregistruoti kasos aparatą kreipdamasi į kasos aparatą aptarnaujančią įmonę.
  • Išsiregistravimas iš PVM mokėtojų registro: Pateikiant VMI tinkamai užpildytą prašymą.

Ankstyvojo perspėjimo sistemos padeda išgelbėti gyvybes

Ankstyvojo Perspėjimo Sistema (APS)

Ankstyvojo perspėjimo sistema (APS) yra priemonė, skirta padėti finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms. VMI prie FM sukurta informacinių technologijų priemonė nustato APS dalyvius, kurie informuojami per Mano VMI apie galimybę pasinaudoti sistema.

Teisės Aktai, Reglamentuojantys APS

APS reglamentuoja šie teisės aktai:

  • Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 924
  • VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-45

Kas Gali Būti APS Dalyviais?

APS dalyviais gali būti visi finansinius sunkumus patiriantys ūkio subjektai, išskyrus:

  1. Draudimo įmones ar perdraudimo įmones
  2. Kredito įstaigas
  3. Investicines įmones ar kolektyvinio investavimo subjektus
  4. Pagrindines sandorio šalis
  5. Centrinius vertybinių popierių depozitoriumus
  6. Kitas finansų įstaigas ir subjektus
  7. Viešojo sektoriaus institucijas
  8. Fizinius asmenis, kurie nėra verslininkai

Kaip Nustatomi APS Dalyviai?

Nustatant APS dalyvius, vertinami visi juridiniai asmenys, išskyrus tuos, kurie negali būti APS dalyviais bei tuos, kurių teisinis statusas yra bankrutuojantis, bankrutavęs, restruktūrizuojamas, likviduojamas, inicijuojamas likvidavimas, likviduojamas dėl bankroto. Subjekto nemokumo rizika nustatoma statistiniais metodais, naudojantis mokesčių mokėtojų teikiamais duomenimis.

Ūkio subjektai, kurie nėra nustatyti kaip APS dalyviai, bet jiems gali būti taikoma Direktyva 2019/1023, turi teisę tiesiogiai kreiptis į VšĮ „Inovacijų agentūra“ ir pasinaudoti APS.

Finansinės Ataskaitos ir Jų Teikimas

Finansinės ataskaitos yra svarbus verslo skaidrumo ir pasitikėjimo elementas. Jos atskleidžia pagrindinę informaciją apie juridinį asmenį ir jo veiklą per pastaruosius metus.

Kas Turi Teikti Finansines Ataskaitas?

Juridiniai asmenys privalo teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius, net jei nevykdo veiklos. Teisės aktai nenumato jokių išimčių.

Yra keletas išimčių:

  • Labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, jei nevykdo veiklos, gali teikti metinę ataskaitą, o ne finansinės atskaitomybės rinkinį.
  • Individualios įmonės, komanditinės ir tikrosios ūkinės bendrijos finansines ataskaitas privalo teikti tik tuomet, jei tai nurodyta jų steigimo dokumentuose.

Atsakomybė Už Ataskaitų Neteikimą

Nuo 2024 m. metų vidurio už nepateiktą finansinę ataskaitą vadovui automatiškai bus paskirta bauda. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad finansinių ataskaitų nepateikimas laiku užtraukia baudą juridinio asmens vadovui nuo 200 iki 3 tūkst. eurų.

Galimos Pasekmės Už Ataskaitų Neteikimą

Nepateikus ataskaitų laiku, dėl tokios įmonės gali būti pradėta likvidavimo procedūra. Registrų centras turi išsiųsti pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą į juridinio asmens buveinę ir juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais.

Likviduojamo Juridinio Asmens Turtas

Šiuo metu klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka, jo vardu registruotas turtas, nėra atskirai reglamentuotas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. akcininkai turi turtinę teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.

Nekilnojamojo Turto Mokestis (NT)

Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių NT objektų bendros mokestinės vertės, kuri viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata dėl auginamų vaikų).

NT Mokesčio Tarifai

Bendrai mokestinei vertei viršijus nustatytas ribas, taikomi šie tarifai:

Mokestinė vertė Tarifas (standartinis) Tarifas (auginantiems 3+ vaikus)
Nuo 150 000 iki 300 000 eurų 0,5% -
Nuo 300 000 iki 500 000 eurų 1% -
Virš 500 000 eurų 2% -
Nuo 200 000 iki 390 000 eurų - 0,5%
Nuo 390 000 iki 650 000 eurų - 1%
Virš 650 000 eurų - 2%

Kaip Sužinoti NT Mokestinę Vertę?

Objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centro svetainėje įvedus NT unikalų numerį.

Mokesčio tarifus nustato savivaldybės - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų rasite čia.

Veiklos Tyrimas

Pareiškimas dėl veiklos tyrimo gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti.

Ekspertų nurodymu juridinis asmuo turi sudaryti galimybę patikrinti juridinio asmens turtą.

Prašymų Numeracija Registrų Centre

Kiekvienas Registrų centrui pateiktas prašymas turi 8 skaitmenų numerį. Jei prašymas yra apmokėtas paprastu banko pavedimu, mokėjimo paskirtyje matome išankstinės sąskaitos numerį.

tags: #likvidacine #verteadministraciniu #patalpu