Gražiausių sodybų žemėlapis kasmet plečiasi - konkursas „Gražiausia sodyba“ atranda vis naujas išpuoselėtas gyventojų namų valdas. Per 20 metų konkursas „Gražiausia sodyba“ neišsisėmė, o įgijo naujų spalvų ir žengia koja kojon su laiku. Jis visą laiką jaunas ir šiuolaikiškas. Konkurso dalyviai demonstruoja meilę savo namams ir kraštovaizdžiui, o taip pat begalinį darbštumą.
„Geras pavyzdys užkrečiamas ir du dešimtmečius organizuojamas konkursas „Gražiausia sodyba“ yra puikus pavyzdys. Tai savotiška gerosios kaimynystės praktika, kai kaimynai tvarkosi savo valdose, ieško individualumo ir pritaiko sumanymus pagal savo galimybes ir poreikius. Džiugu matyti, kad kartu su savo valdomis gyventojai puoselėja ir teritorijų prieigas, prižiūri bendrus įvažiavimus, keliukus, sodina augalus. Taip kuriama viso rajono gerovė“, - sako Žemės ūkio skyriaus vedėjas ir konkurso vertinimo komisijos pirmininkas Stanislavas Lebedis.
Liepos 8-9 dienomis vertinimo komisija aplankė konkursui pateiktas 25 kaimo ir miesto sodybas. Apsilankymų metu apžiūrėtos sodybų teritorijos ir vertinta bendra tvarka, augalų įvairovė ir puoselėjimas, vejos ir takų būklė, daržininkavimo ir ūkininkavimo tradicija, poilsio zonų originalumas ir individualumas.
Bendraudami su gyventojais vertinimo komisijos nariai išgirdo be galo daug įdomių pasakojimų apie sodybos kūrimo koncepciją ir jos įgyvendinimo etapus, augalų pasirinkimą ir vandens telkinių komponavimą. Daugeliu atveju, tai ne vienų metų darbas, ir ne vieno žmogaus, o visų šeimos narių - šeimininkų, jų vaikų, anūkų ir tėvų.
Sodybų savininkų įkvėpimas ir kūryba
Pavyzdžiui, sodybos šeimininkė Irena Požarickaja (Jančiūnai) atskleidė, kad savo namų teritorijos gražinimą organizuoja taip, kad ji iš skirtingų rakursų būtų patraukli. Jolanta Kolomyckaja (Dainava) savo namų aplinkos gražinimui pasirinkusi egzotiškos išvaizdos jukas, subtiliai įkomponuotas į mūsų kraštovaizdį. Aleksandros Uždavinienės (Baltoji Vokė) namų valdos teritorijoje šalia pušyno puikiai auga tradicinis sodas, šalia Helenos Juchnevič (Didžiųjų Zubiškių k.,) namų išsaugota senosios sodybos dvasia, Galinos Pileckajos sodyba (Badžiulių k.) - vaikystės prisiminimų močiutės namai, kuriuose kvepia uogiene ir blynais, o Jolanta Voroneckaja (Šalčininkai) stebina kaimynus keliais šimtais auginamų rožių! Gražinos Jagelienės (Daulėnai) namų patvorį puošia tradicinės viendienės, Liucija Voitechovič (Rudnia, Gerviškių sen.) savo sodyboje puoselėja puošnias surfinijas.
Kaimo ir miesto sodybų šeimininkai vėl nustebino originaliais ir jaukiais poilsio zonų sprendimais, vaikų žaidimo kampeliais, pavėsinėmis, pirtimis. Spektras labai įvairus - nuo tradicinių kaimo pasirinkimų iki visiškai urbanizuoto stiliaus.
Dėmesys taip pat skiriamas atsakingam lietaus vandens surinkimui ir panaudojimui, o taip pat žolės kompostavimui ir malkų sandėliavimui. Komisijos narius taip pat nustebino išpuoselėti daržai ir šiltnamiai, auginamų uogų ir vaisių įvairovė. Prie populiarių šilauogių ir braškių sodybose atgimsta raudonieji serbentai - tradicinės mūsų kaimų uogos.
Sodybų šeimininkai pažymi, kad didelį dėmesį skiria ekologiškų daržovių ir vaisių auginimui, jie taip pat nevengia laikyti vištų ir netgi avių. Šiuolaikinė sodyba nebijo ir mus supančių technologijų.
Galima drąsiai teigti, kad šių metų konkurso „Gražiausia sodyba“ dalyviai - darbštūs žmonės, kurie kasdien puoselėja savo namų aplinką su didžiule meile, o taip pat dalijasi grožiu su kaimynais ir praeiviais. Kiekvienas gėlynas, takelis arba daržas liudija apie įdėtas pastangas. Sodybos vertinamos dviejose - kaimo ir miesto - kategorijose.
Pakruojo r. Linkuvos seniūnijos ūkininkas Eimutis Cesevičius ir ūkininkaujanti jo žmona medikė Mirga didelį dėmesį skiria savo sodybos grožiui. Jų skoningai tvarkoma aplinka prieš keletą metų du kartus pelnė gražiausios sodybos nominaciją. Šią vasarą jų valdas vėl aplankė vertinimo komisija ir džiaugėsi gėlių, augalų, sukurtų kompozicijų grožiu.
E. Cesevičius už pažangų ūkininkavimą 2020 m. Pakruojo krašte plyti derlingos lygumos, čia užauga geras žieminių ir vasarinių kultūrų derlius. Cesevičiai turi įkūrę du nedidelius ūkius, jie bendrai dirba 90 ha, augina grūdines ir ankštines kultūras. „Ūkininko patarėjui“ E. Cesevičius pasakojo, kad šį sezoną užderėjo neblogas žieminių kviečių derlius, tik supirkimo kainos - mažos.
Siautęs viesulas išguldė nemažai kviečių. Rapsų byrėjo nedaug - pasak ūkininko, buvo ne rapsų metai. Tačiau šiais metais supirkėjai už rapsus moka normalią - augintojus tenkinančią kainą, tik gaila, kad to derliaus nedaug. Ūkininką pradžiugino žieminiai miežiai, iš 1 ha byrėjo po 7,5 t. Nedidelis šią vasarą buvo žirnių derlius.
Kai prasideda javapjūtė, M. Cesevičiai anksčiau laikė melžiamų karvių, penėjo kiaulių, turėjo keletą paršavedžių. Ūkininko ir medikės Cesevičių sodyba - viena gražiausių ne tik Linkuvos miestelyje, bet ir Pakruojo rajone. Jie suspėja auginti ir duoną, ir gėles. Didžiąją sodybos dalį paskyrė grožiui kurti, o už buvusio ūkinio pastato išrikiuota žemės ūkio technika. Yra garažas technikai laikyti, dalis ploto skirta dirbtuvėms, kuriose įrengta nedidelė kalvė, medžio dirbtuvės.
E. Cesevičius sakė, kad jam patinka meistrauti, žiemą, kai turi laisvesnio laiko, sodybai papuošti sukūrė originalių metalo dirbinių, atokvėpio nameliui padarė medinius baldus.
Su šeimininkais vaikščiojome po erdvią jų sodybą ir džiaugėmės rugpjūčio mėnesį dar sodriai žydinčiais gėlynais. Kampelyje prie gėlių prisiglaudęs garvežiukas-šašlykinė, kurią sumeistravo pats ūkininkas. Kiemo puošmena - šulinys, iš kurio semia kokybišką ir gardų geriamąjį vandenį. Medžio drožiniai - irgi paties šeimininko padaryti.
E. Cesevičius sakė, kad sodybai puošti daug kur originaliai panaudojo senus vežimo ratus, kurie primena tėvų sodžių ir ūkio darbus. Sūpynėms panaudojo senos karietos ratus - kas į jas atsisėda, pasijunta tarsi linguotų patogioje karietoje.
Kai užėjo karantinas, ūkininkas kieme per vieną žiemą surentė atokvėpio namelį, padarė medinius baldus. Dabar šis namelis yra visos šeimos susitikimų vieta, čia smagu pavakaroti, priimti svečius. Cesevičių vaikai Milda ir Mantas yra muzikalūs, abu lankė Pakruojo muzikos mokyklą.
Pakruojo krašto simbolis - malūnas. Ir Cesevičių sodyboje prie fontano tarp gėlynų sparnais mojuoja nedidelis malūnas. Sodybos šeimininkė pasakojo, kad jai patinka auginti gėles, smagu, kai jos išskleidžia žiedus. Didelė teritorija skendi žalumynuose, auga daug dekoratyviųjų augalų.
tags: #linkuvos #graziausios #sodybos