Žirmūnuose, Vilniuje, skvere tarp Minties, Apkasų ir Tuskulėnų gatvių, iškilmingai atidengtas paminklas vienam žymiausių Lietuvos laisvės kovotojų - partizanui, rezistentui, ryšininkui su Vakarais Juozui Lukšai-Daumantui. Paminklas per įvairius simbolius įprasmina jo bei laisvės kovų už Lietuvą atminimą.
Paminklas įrengtas skvere, kuris dar 2021 m. buvo pavadintas Juozo Lukšos-Daumanto vardu.
„Šis paminklas turi būti ne tik atminimo, bet ir įsipareigojimo ženklu - būkime verti tų, kurie paaukojo viską, kad galėtume gyventi laisvoje šalyje.
Daugiausiai balų konkurse pelnė projektas „Miškinis“, kurį sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras kartu su UAB „Architektūros linija“ architektais Gintaru Čaikausku, Ieva Kontautaite ir Lina Venckute.
„Šis kūrinys nekartoja portretinio veido, bet pasakoja gilesnius dalykus - tyliai, per formas, per kryptis, šviesą ir tylą. Tai atminties architektūra, sukurta žmogui, kuris pats buvo kūrėjas. Jo gyvenimas tarsi statinys pastatytas iš drąsos, pasirinkimų ir tylios, bet nepalaužiamos valios.
Ši vieta nėra tik tylus skveras, tai klausimų erdvė: ką reiškia laisvė? Kaip reikia už ją kovoti bei kaip ją ginti?
Paminklo forma primena netoliese dabartinio Minties g. 6 esančio daugiabučio vietoje stovėjusį vienaukštį medinį pastatą - 1946 m. lapkritį-gruodį jame veikė provokatoriaus Juozo Markulio-Erelio sumanytas Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas, kuriame dirbo ir Tauro apygardos vadovybės narys, architektūros fakulteto studentas J. Lukša-Daumantas.
Paaiškėjus J. Markulio-Erelio klastai, J.
Skulptūrinis tūris, simboliškai orientuotas į Vakarus, primena Lukšos keliones į Vakarus siekiant pagalbos Lietuvos laisvės kovoms. Į paminklą subtiliai integruotas ir miško simbolis - tai ne tik aliuzija į vieną iš Lukšos slapyvardžių „Miškinis“, bet ir į partizanų prieglobsčiu buvusius miškus.
Penki skulptūros tūryje ir greta augantys ąžuolai primena penkerius Juozo Lukšos-Daumanto aktyvios kovos rezistencijoje metus.
Paminklo suprojektavimas ir įgyvendinimas Vilniaus savivaldybei kainavo 300 tūkst. eurų.
Juozas Lukša-Daumantas - partizanų majoras, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos įgaliotinis ryšiams su Vakarais, Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus bei Politinio poskyrio viršininkas.
Juozo Lukšos-Daumanto gyvenamoji vieta
Geoinformacinėje sistemoje sutapdinę 1938 m. miesto planą su 1944 m. vasarą daryta miesto nuotrauka iš oro, ir gautą rezultatą palyginę su dabartine padėtimi, savivaldybės specialistai nustatė, kad mediniame vieno aukšto namelyje su mansarda gyveno ir veikė J. Lukša-Daumantas, o šis namelis tuomet stovėjo prie šiandieninio Minties g.
6 daugiabučio. „Atmintis gyva: širdyse, darbuose ir miesto planuose. Švęsdami laisvę, pagerbdami jos gynėjus, džiaugiamės atradimu - iš kur po Vilnių sklido nepalaužiamas tikėjimas nepriklausomos tautos laisva ateitimi.
Simboliška, kad šis atradimas įvyko ruošiantis skelbti atminimo paminklo J. Nors sostinė nuo laisvės kovotojo J. Lukšos-Daumanto laikų labai pasikeitė ir to meto namų neišliko, Vilnius jau kurį laiką skaitmenizavo įvairių laikotarpių stambaus mastelio topografinius planus.
Remiantis Klaipėdos universiteto archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikės dr. Aistės Petrauskienės pateiktais duomenimis, 1946 m. lapkričio-gruodžio mėn. mediniame name Žygio g. 85a, konspiraciniame bute, veikė Vyriausias ginkluotų pajėgų štabas, kuriame dirbo ir Tauro apygardos vadovybės narys, Dailės instituto studentas J. Lukša-Daumantas (su padirbtais Juozo Adomaičio dokumentais).
Paaiškėjus Juozo Markulio-Erelio klastai, J. Sutapdinę skirtingų laikmečių miesto planus, specialistai pamatė, kad istorinis namas buvo nugriautas iki 1966-ųjų, prieš statant daugiabutį gyvenamą namą Minties g.
„Minties gatvės vieta šalia 6-ojo namo staiga įgavo visai kitą reikšmę - į ją norisi pasižiūrėti, važiuojant pro šalį. Dar svarbiau tai, kad laisvės kovų geografija įgijo naują tašką Vilniuje.
Praėjusių metų lapkritį Vilniuje Tuskulėnų, Apkasų ir Minties gatvių sankirtoje atvertas Juozo Lukšos-Daumanto skveras. Žirmūnų trikampyje esančiame skvere suformuota keletas funkcinių zonų su vietomis prisėsti ir bendra vaikų žaidimo aikštele, atnaujinti želdiniai, pėsčiųjų ir dviračių takų dangos.
Teritorijoje pasodinta daugiau nei 50 naujų medžių ir krūmų masyvas, apjungiantis žaliąsias erdves ir tampantis žaliaisiais koridoriais.
„Dirbant su paveldo vietomis, nesvarbu, iš kurio istorinio laikotarpio, kartografinės medžiagos analizė, planų sugretinimas - būtinybė. Šis atvejis rodo, kad darbas nėra toks sudėtingas.
Pasidžiaukime dar viena partizaninį karą menančia vieta Vilniuje”, - apie atradimą sako dr.
Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio nariai sako, kad istoriniai įvykiai neatsiejami nuo žmonių, o žmonės - nuo vietų: „Kai kalbame apie mūsų tautai reikšmingas istorines asmenybes, jų vietos tampa svarbios visuotinai.
Dr. Aistės Petrauskienės ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus teigimu, J. Lukšos-Daumanto namo vietos nustatymas - žingsnelis, siekiant pabrėžti, įsisąmoninti, jog partizaninis karas - tai ne vien miškas ir kaimas. Tokių vietų Vilniuje, Lietuvos sostinėje, yra ir daugiau.
Vilniaus savivaldybė netrukus skelbs konkursą J. Netrukus planuojama paskelbti Paminklinio objekto Laisvės Kovos Karžygiui Juozui Lukšai-Daumantui idėjos konkursą.
Paminklinio objekto sukūrimas, išpildymas bei įrengimas neturės viršyti 300 000 Eur.
Šiemet kovo mėnesį Vilniaus Tarybai pritarus sprendimui partizanų vado J. Lukšos-Daumanto vardą suteikti skverui Apkasų ir Tuskulėnų gatvių sankirtoje, teritorija buvo tvarkoma kartu su visu taip vadinamu Žirmūnų trikampiu - kvartalu tarp Tuskulėnų, Minties ir Žirmūnų gatvių.
Skvere suformuota keletas funkcinių zonų su vietomis prisėsti ir bendra vaikų žaidimo aikštele, atnaujinti želdiniai, pėsčiųjų ir dviračių takų dangos.
Kvartale įrengta naujų poilsio erdvių, kuriose gausu želdinių, ribojančių poilsio zonas nuo gyvenamųjų namų, gatvės triukšmo bei dulkių.
Įrengta ir naujų, o kai kur rekonstruoti seni pėsčiųjų ir dviračių takai, sporto ir aktyvaus poilsio aikštelės, rekreaciniai pėsčiųjų takai.
Prieš penkerius metus J. Lukšos-Daumanto vardas buvo suteiktas nedidelei aikštei tarp Savanorių pr. ir S. Konarskio gatvių Naujamiestyje.
Planuojant jo sutvarkymą prisiminta čia stovinčios skulptoriaus Rimanto Dauginčio skulptūros „Lakštingala“ istorija.
Protesto prieš sovietų sienų kontrolę vardan 1990 metais jis susidegino prie Vengrijos sienos.
Pasak savivaldybės Tarybos narės Kamilės Šeraitės, nuspręsta, kad skulptūra „Lakštingala“ verta likti svarbiausiu šios aikštės akcentu.
Bet tai būtų riboję galimybę čia pat įamžinti J. Lukšos-Daumanto atminimą, tad nuspręsta ieškoti kitos vietos.
Netoli naujojo J. Lukšos-Daumanto vardą gavusio skvero Žirmūnuose veikė partizanų štabas, kuriame dažnai lankydavosi pats J.
Šį rudenį planuojama skelbti meninio akcento skvere konkursą, kviesiantį čia įamžinti kovotojo už laisvę atminimą.
Minint laisvės kovotojo Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo metines, atvertas jam skirtas skveras Tuskulėnų, Apkasų ir Minties gatvių sankirtoje.
„Vilniuje atveriame Juozo Lukšos-Daumanto, ryškaus laisvės kovų dalyvio, atminimui skirtą skverą. Už nepalaužiamą tikėjimą mūsų nepriklausomos tautos laisva ateitimi, už nesitaikstymą su okupantų melu, apgaule ir klasta, už laisvės kovų herojiškumo pavyzdį, už prasiveržimus pro geležinę uždangą ir didelės reikšmės dokumentų apie okupuotos lietuvių tautos padėtį bei laisvės kovas perdavimą vakarų valstybėms, miesto aikštės suteikimas yra tik simbolinis ženklas didžiulio dėkingumo ir pagarbos, kurį jaučiame Juozui Lukšai-Daumantui.
Apie laisvės kovotojų pasipriešinimo svarbą ir reikšmę mūsų istorijai nuo šiol primins Lukšos-Daumanto skveras, ir ateityje čia iškilsiantis paminklas“, - atveriant skverą sakė Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.
Paminklas Juozui Lukšai-Daumantui
Skvere atsirasiančiam paminklui baigiamos rengti konkurso sąlygos, jos bus pristatytos skulptorių bendruomenei Lietuvos dailininkų sąjungoje. Tikimasi jau kitų metų pavasarį išrinkti geriausią projektą.
Šiuo metu čia jau atidengta vardinė J. Lukšos-Daumanto lenta lietuvių, anglų kalbomis ir Brailio raštu.
Štai svarbiausi įvykiai ir faktai, susiję su šiuo skveru:
- 2021 m. - skveras pavadintas Juozo Lukšos-Daumanto vardu.
- Vilniaus savivaldybė skyrė 300 tūkst. eurų paminklui suprojektuoti ir įgyvendinti.
- Skulptorius Gediminas Piekuras ir architektai iš UAB „Architektūros linija“ sukūrė projektą „Miškinis“.
- Paminklas simboliškai primena medinį pastatą, kuriame veikė partizanų štabas.
Žirmūnų skveras tapo ne tik atminimo vieta, bet ir erdve, skatinančia susimąstyti apie laisvės kainą ir svarbą.