Šiame straipsnyje aptarsime Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 184 straipsnį, kuris nustato baudžiamąją atsakomybę už turto iššvaistymą. Taip pat panagrinėsime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir advokato dr. Remigijaus Merkevičiaus komentarus šia tema.
Kas yra turto iššvaistymas pagal BK 184 straipsnį?
Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims.
Neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala.
Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams - bendru sutarimu.
Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai.
Svarbu pažymėti, kad turto iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo.
Turto iššvaistymas dėl neatsargumo
BK 184 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iššvaistymas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo. Tokia veika gali pasireikšti ne tik neteisėtu patikėto ar žinioje esančio turto perleidimu, bet ir kitokiu kito asmens turtinių reikalų netinkamu tvarkymu, padarant jam žalos.
Tokia situacija gali susiklostyti, kai, pvz., kaltininko neatsargumas lemia atsiradimą aplinkybių, sudarančių sąlygas tretiesiems asmenims patiems paimti kaltininkui patikėtą (jo žinioje esantį) turtą, žala gali būti padaroma asmeniui netinkamai atliekant jam pavestą darbą ir pan. Veikos neteisėtumas tokiu atveju pasireiškia įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba sutartyse įtvirtintų pareigų nesilaikymu.
Įmonės vadovo atveju tai gali pasireikšti, pvz., netinkamu darbo organizavimu, nepakankamu pavaldinių kontroliavimu, neužtikrinimu tinkamo jam patikėtų (žinioje esančių) vertybių saugojimo ir pan.
Teismų praktika ir civilinių santykių atribojimas
Pagal teismų praktiką, patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.
Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, tačiau jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, kurios yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu.
Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus.
Teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai:
- be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas;
- kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų;
- sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą;
- nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą;
- dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą;
- sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius.
Taigi, norint atriboti nusikalstamą turto iššvaistymą nuo civilinių teisinių santykių, būtina įvertinti, ar yra objektyvus apsunkinimas atkurti pažeistas teises civilinėmis priemonėmis.
Advokato dr. Remigijaus Merkevičiaus komentarai
Advokatas dr. Remigijus Merkevičius pabrėžia, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės (BK 184 str.), jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, kurios yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus.
Advokatas taip pat pažymi, kad turto iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-138-1073/2023
Gegužės 8 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą (2K-138-1073/2023), kurioje asmuo buvo nuteistas už svetimo turto iššvaistymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 184 straipsnio 1 dalis).
Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.
Tokios kliūtys, kurios būtų traktuojamos kaip trukdančios civiline tvarka reikalauti žalos atlyginimo, yra tada, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus (pavyzdžiui, be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; kaltininkas tyčia tapo nemokus, slapstėsi, trukdė atlyginti žalą; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą ir pan.).
Taip pat byloje nustatyta, kad įmonė ir asmuo prašė patvirtinti taikos sutartį, tačiau sutartyje buvo nurodyti kitos įmonės rekvizitai ir dėl šios priežasties teismas sutarties netvirtino. Vis dėlto įmonė trūkumų nešalino, civilinio ieškinio dėl skolos priteisimo teismui neteikė, o pateikė policijai pareiškimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo asmuo išteisintas.
Apibendrinant, BK 184 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už turto iššvaistymą, tačiau teismų praktika pabrėžia, kad būtina atriboti šią veiką nuo civilinių teisinių santykių. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai yra objektyvus apsunkinimas atkurti pažeistas teises civilinėmis priemonėmis, o pats turto tvarkymo sąlygų pažeidimas savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės.
| Kriterijus | Paaiškinimas |
|---|---|
| Žalos padarymas | Būtina nustatyti realią turtinę žalą |
| Civilinių teisių gynimo apsunkinimas | Ar nukentėjusysis gali atkurti pažeistas teises civilinėmis priemonėmis? |
| Kaltininko veiksmai | Ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, trukdančią atkurti teises? |
| Turto perleidimo sąlygos | Ar buvo pažeistos turto perleidimo tvarkos? |