Lukas Tamulynas, socialdemokratas, pateikia įžvalgas apie įvairius politinius ir socialinius klausimus Lietuvoje. Jo nuomonė apima temas nuo piliečių sekimo įstatymų iki ekonomikos iššūkių ir miesto planavimo.
Piliečių Sekimas: Grėsmė Laisvei ir Pasitikėjimui
Seimas priėmė ryšių reguliavimo įstatymo pataisas, kurios leidžia sekti piliečius paskelbus valstybinio lygio ekstremalią situaciją arba teritorijų karantiną. Priemonė aiškinama tuo, kad žmonės pažeidinėja karantino nurodymus ir nesilaiko saviizoliacijos.
Vykdydamos sekimą atitinkamos institucijos skelbia, kad taip būtų užtikrinami visuomenės saugumas ir gerovė. Žinoma, tokia situacija, kaip dabartinis karantinas, yra išties neeilinė ir iššūkiai, kuriuos patiriame, yra nauji.
Tačiau šis įstatymas, atrodo, labai rimtai kėsinasi ne tik į Konstitucijoje garantuojamas asmens laisves, tačiau ir į pasitikėjimą vienas kitu bei valdžia. Įstatymo pokyčiai leidžia sekti bet kurį pilietį, nepaisant to, ar jis turėtų saviizoliuotis, ar ne. Jis būtų informuojamas apie tokio sekimo pradžią, tačiau institucijai nereikėtų aiškinti savo motyvų.
Tad be jokio teismo sprendimo, nesant nepraprastajai padėčiai, kuri vienintelė leidžia apriboti piliečių laisves, būtų galima sekti bet ką. Totalinis sekimas ir priežiūra yra sistema kurioje užaugo mūsų tėvai ir seneliai.
Baimė pasakyti ne tokį žodį, padaryti veiksmą į ne tą pusę, nes valdžia visur ir visada tave stebi, labiau primena sovietų sąjungą ar Kiniją,o ne piliečių teisėmis paremtą demokratišką valstybę. Toks sekimas sukurtų prielaidas represiniams veiksmams prieš kiekvieną, kuris neįtinka.
Tam mes visi aukojame savo ir verslo laisves, sėdėdami namuose ir laikydamiesi karantino. Tai yra svarbu, nes tik taip mes apsisaugosime patys, neapkrėsime vieni kitų, padėsime medikams gelbstintiems gyvybes.
Tačiau reikia suprasti, kad tokių žmonių šis sekimo įstatymas suvaldyti nepadės. Jie paliks telefonus namuose. Nusipirks išankstinių apmokėjimų korteles, o vienintelis dalykas, ką laimėsime, tai - labiau susipriešinusi ir sekama visuomenė.
Patys medikai, kurie šiuo metu yra priešakinėse linijose kovoja prieš pandemiją, pasisako prieš šį įstatymą. Kaip teigia medikai savo kreipimesi į Prezidentą ir Premjerą - „Projekto formuluotė yra ypatingai ydinga, neatitinka nei Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų, nei pagarbos ir garantijos vienai iš pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių - teisei į laisvę, nes sudaro pagrindus neribotam ir masiniam Lietuvos žmonių persekiojimui.“
Dar didesnę nuostaba kelia tai, kad yra alternatyvų šiam įstatymui, kurios net pasitarnautų medikams, atsekant susirgusių kontaktus ir valdant epidemiją. Vilniaus miesto patirtis rodo, kad yra kitų, neinvazinių galimybių spręsti susidariusią situaciją, užtikrinti karantino nurodymų laikymąsi ir netgi padidinti žmonių sąmoningumą.
Sukurta programėlė - „Karantinas“ - leidžia nustatyti asmens buvimo vietą per GPS. Taip pat, per „Push notification“ sistemą galima ne tik perduoti asmeniui svarbias žinias, tačiau ir paprašyti asmens patvirtinti savo buvimo vietą - atsiųsti nuotrauką, įjungiant GPS nustatymus ir panašiai.
Dar daugiau, tokia sistema leidžia saviizoliacijoje esančiam asmeniui registruoti savo savijautą ir pagal tai gauti patarimus. Patobulinus programėlę, ji galėtų leisti efektyviai įkelti ir patikrinti, ar tavo maršrutai nesikirto su sergančio asmens maršrutais, taip pat gauti patarimus ir naujausią informaciją tiesiai iš specialistų.
Be to, siekiant savitarpio pasitikėjimo ir užtikrintumo, asmuo, esantis saviizoliacijoje pasirašytų sutikimą naudoti šią programėlę ir vykdyti visus teisėtus reikalavimus: vietovės nustatymo signalo užtikrinimas, nuotraukų siuntimas, rekomendacijų laikymasis, savo sveikatos būklės (temperatūra ir panašiai) pateikimas.
Toks susitarimas tarp valdžios ir asmenų, esančių saviizoliacijoje, didina pasitikėjimą tarp piliečių ir valdžios, leidžia realiu laiku stebėti saviizoliacijoje esančių asmenų būklės kitimą, greičiau reaguoti į jos pasikeitimą, matyti žmonių judėjimą ir tikėtinas užsikrėtimo vietas.
Valstybė turi galimybę įgyti žmonių pasitikėjimą šios krizės metu ir sudaryti naują socialinį kontraktą. Tam reikia nebemeluoti ir kurti abipusį pasitikėjimą tarp valdžios ir visuomenės. Jei nepasitiki savo visuomene, tai kaip ji pasitikės tavimi?
Laurynas Kasčiūnas: Talentas ir Kontroversijos
Lukas Tamulynas analizuoja Lauryno Kasčiūno politinę karjerą, pabrėždamas jo talentą ir tuo pačiu atkreipdamas dėmesį į prieštaringus jo veiksmus ir ryšius. Jis drįsta vadinti jį vienu talentingiausių politiku Lietuvoje, būtent tai ir turėtų kelti baimę.
Žmonės, kurie augo 2000-2012 metų periodu žino, koks tai turinio prasme tuščias laikas. Pats Laurynas ir jam linksintys nori šią istoriją nurašyti jaunystės klaidoms.
Žinoma, jei žiūrėsime į priklausymą ultranacionalistinei partijai, Laurynas buvo jaunystėje, tai toks metas, kai ieškojimas ar patirties stoka gali padaryti nemalonių paslaugų, o pažiūros yra dar toli gražu iki susiformavimo. Tik keista, kad vietoje „atsiprašau“ ir „klydau“ buvo daug aiškinimo apie paieškas.
2012 metai, jau daktaro laipsnį turintis trisdešimtmetis L. Kasčiūnas rodo prielankumą Viktorui Orbanui, tam pačiam, kuris Vengriją pavertė hibridiniu režimu. Nelabai sekasi Laurynui su užsienio prezidentais, nes jis dar spėjo ir papirmininkauti - „Laikinajai Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo J. Trumpo draugų grupei“, to pačio, kuris ragino Rusiją užpulti NATO šalis, bandė įžiebti perversmą JAV (galimai, žinoma), o visus jo darbus surašyti neužtektų ir 88 kaltinamųjų raštų.
2015 metai, „MG Baltic“ koncernas intensyviai ieško paramos Vartojimo kredito įstatymo liberalizavimo pataisai ir susitinka su L. Kasčiūnu, kuris tuo metu jau TS-LKD prezidiumo narys ir Irenos Degutienės patarėjas. Pasimatymo metu prašoma organizuoti susitikimą su I. Degutiene ir mįslingai kalbama apie paramą partijai.
Bet kuris kitas politikas su tokiais skandalais būtu paskendęs ir tapęs marginalu arba dingęs iš politikos. Tačiau ne Laurynas. Labai nesunku matyti, kodėl jam patinka D. Trumpas ir V. Orbanas, jie yra taip sunkiai skęstantys, kaip ir pats L.
Po „MG Baltic“ skandalo, kai nedaug trūko iki pačio L. Kasčiūno išmetimo iš partijos, jis truputį nurimo, susikoncentravo į darbą saugumo srityje, pradėjo dar daugiau dirbti partijos viduje ir, kaip pats sako, sumažino kariavimą kultūriniuose karuose (kaip keista, kad kultūriniais karais Laurynas laiko ne Vakarų polio demokratijos kovą prieš Rytų diktatūras, tačiau dešiniųjų radikalų kovą prieš žmogaus teises).
2020 metais TS-LKD surengė „Demokratijos šventę“, kai reitingavo savo kandidatus į Seimą, tiesa, Gabrielius Lansbergis ir Ingrida Šimonytė nebuvo reitinguoti, keista, nes nemanau, kad tuo metu juos buvo galima aplenkti. Taip, žmogus, kuris dar prieš kelis metus buvo ant ribos būti išmestas iš partijos, tapo vienu iš jos lyderiu.
2020 metai TS-LKD buvo labai sėkmingi, pagaliau grįžta į valdžios olimpą. Formuojant Vyriausybę L. Kasčiūnas pasiūlomas į krašto apsaugos ministrus, tačiau čia jau prezidentas sužaidžia, ištraukdamas „MG Baltic“ istoriją ir pramesdamas L. Kasčiūną (ar ne ironiška, kad 2024 šitai jau neužkliuvo).
Tačiau Laurynas jau daug išmokęs, be didesnių skandalų, tampa Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku. Sekant šio politiko veiklą toliau, reikia išskirti dvi sritis - viešą ir užkulisinę.
Svarbiausia - visiems į atmintį įsirėžti, kaip vieninteliu šioje temoje dirbančiu ir kalbančiu. Tad kol kas turime labai gudrų, makiavelišką politiką, kurio vertybės yra labai kvestionuotinos. Tai iš savęs yra labai pavojinga.
Per šešis mėnesius jis užbaigs keletą ministerijos jau pradėtų darbų, apie juo ištrimituos visomis fanfaromis, o 2028 grįš kaip premjeras. Klausimas, ar labiau demokratiškas, ar dar labiau orbaniškas?
Ekonomikos Iššūkiai ir Galimi Sprendimai
Mėnuo karantino ir daugiau nei darbų turime kalbų. Matome chaosą ir bandymą rodyti tvirtą ranką Lietuvai vis labiau grimztant į ekonominę depresiją.
Pagal Lietuvos banko prognozę, Lietuvos BVP trauksis 11 proc. Ir tam, kad surastume, ką turime padaryti, mums verta pavartyti istorijos lapus ir pritaikyti jau priimtus sprendimus šiandienai.
Naujo kurso programa tapo ne tik išsigelbėjimu 1929 metais ekonominės depresijos kamuojamoms JAV, tačiau ir pagrindu, ant kurio JAV ekonomika važiuoja dar ir šiandien. Kitaip tariant - dideli valstybiniai projektai padėjo išjudinti ekonomiką, sukūrė darbo vietas, o tuo metu sukurta infrastruktūra padėjo iškilti visai ekonomikai.
Vienas iš strateginių tikslų gali būti municipalinio būsto programa - ji leistų sukurti savivaldybių valdomą būsto programą, sukurtų darbo vietų, leistų dideliems miestams patiems kontroliuoti miesto plėtrą, taip pat laikyti pulsą ant NT rinkos.
Dar daugiau, kombinuojant municipalinio būsto programą su renovacijos programa, galima būtų didinti renovacijos, kuri praktiškai nevyksta, mastus, o tai įlietų į rinką ne tik pinigų, sukurtų darbo vietų, leistų išsilaikyti statybos kompanijoms, bet ir padėtų siekti žaliosios ekonomikos tikslų.
Dabar būstų kainos mažėja, tad savivaldybės efektyviai galėtų nusipirkti daugiau būstų optimalia kaina, o tai sudarytų galimybes iš karto gauti nemažą būsto rinkos dalį. Ir nors pas mus municipalinis būstas dažnai yra nurašomas, Vakarų Europoje jis yra visiškai įprastas, pavyzdžiui, Nyderlanduose jis sudaro 33 proc.
Antrasis iš strateginių projektų - valstybinis investicinis bankas. Ši krizė puikiai parodė, kad popieriuje turime aibę investicinių programų, valdomų skirtingų institucijų. Vien „Invega“ turėjo paskirstyti per 1 milijardą eurų paramos.
Bankai iškart paskelbė, kad įvertinti projektus ir suteikti paskolas užtruks, bent dvi tris savaites. Vadinasi, verslą parama pasieks dar po mėnesio. Galiausiai visas rizikas prisiima valstybė, o visas pelnas nusės privačiuose bankuose.
Mūsų globalus pasaulis labai sumažėjo, o tiekimo grandinės susitraukė. Toks investicinis bankas galėtų teikti paskolas tiems verslams, kurie atitinka valstybės regionų plėtros politiką (o tik, jeigu mes ją turėtume). Ir čia mes taip pat neišradinėtume dviračio.
Tuo tarpu paleidus municipalinio būsto programą, kartu su renovacijos programa, mes nepravalgytume pinigų, tačiau mokėtume realius atlyginimus, kurie būtų išleidžiami perkant prekes ir paslaugas. Specialistai turėtų galimybę įgyti būstą ir daugiau pinigų liktų vartojimui.
| Rodiklis | Lietuva (2019) | Europos Sąjunga (2019) |
|---|---|---|
| BVP augimas | 3.9% | 1.1% |
| Municipalinio būsto dalis (Nyderlandai) | - | 33% |
Vilnius: Miesto Planavimo Iššūkiai ir Vizijos
Per visą nepriklausomybės laikotarpį Vilnius turėjo trylika merų. Trylika miesto galvų su savo vizijomis ir prioritetais. Miestas keitėsi, dažnai skandalingai, ir prie to vienaip ar kitaip prisidėjo tiek unikali Vilniaus miesto padėtis, tiek pasikeitusi Vilniaus vadovo pozicija.
Tačiau šiame komentare nereikėtų išskirti tik vieno Vilniaus mero. Nors nemažai nustebs, kodėl būtent R. Šimašius yra labiausiai nuvylęs, atsakymas paprastas - po A. Zuoko valdymo metų dabartinis Vilniaus miesto meras atrodė, kaip galimas gaivaus oro gurkšnis.
R. Šimašius, dar prieš paskelbiant, kad nebesieks trečios kadencijos, darėsi vis labiau panašus į nieko įgyvendinti nesugebantį, vizijos neturintį ir miestą „išparceliuoti“ vystytojams bandanti savo pirmtako kloną su geriau išplėtotais viešaisiais ryšiais.
Miestas liūdnas, nes jo meras nenori būti meru. Nes meras neturi vizijos, tačiau leidžia pinigus viešųjų ryšių projektams, kurie ne tik atrodo neskaidriai, bet yra ir vienas didžiausių greenwashing (kuomet destruktyvus elgesys aplinkos atžvilgiu yra maskuojamas viešaisiais ryšiais ar parodomaisiais veiksmais) pavyzdžių Lietuvoje.
Tačiau turime 25 penkmečio projektus, kurių kaštai nuolatos auga, o kai kur dar net statybų pradžios nematyti: nacionalinis stadionas, Tautos namai, Lazdynų baseinas ir kt. Tuo pat metu prie miesto savivaldybės durų šąla viešojo transporto darbuotojai prašydami būti išklausyti.
Naujas meras, kartu su visa komanda, turi turėti aiškią viziją, kaip Vilnių padaryti vaikštomu, patogiu ir patiriamu ne tik gyvenantiems miesto centre, tačiau ir tiems, kurie gyvena miegamuosiuose rajonuose. Miestas nėra tik Gedimino prospektas.
Žalias ir tvarus miestas
Ilgą laiką visa infrastruktūra buvo kurta automobiliams, bet ne žmonėms. Todėl dabar sunku pasakyti, kad taip nebebus. Naujas miesto meras turės pradėti diskusiją ir paaiškinti pokyčius, juos išsamiai bei iki skausmo išdiskutuoti ir dar skaudžiau įgyvendinti.
Tuo pačiu turės užtikrinti ir brandžių medžių, ir želdynų apsaugą, o tai reiškia ne tik prasukamą naujai sodinamų medelių apykaitos ratą, kai keli šimtai sodinukų jau po metų miršta ir turi būti perkami nauji, o pats meras šypsosi į kamera. To būti nebegali.
Pokyčių reikia jau dabar ir kai kurie iš jų nėra nei labai skaudūs, nei labai sudėtingi. Nebegalime leisti, kad želdynų norma naujai statomų prekybos centrų aikštelėse ir toliau liktu 10%, taip sukuriant asfalto dykumas ir tikras karščio salas viduryje miegamųjų rajonų.
Vilnius turi imti pavyzdį iš Vienos ir dabar tam yra geras metas. Esant palankiai valdančiajai daugumai Seime galima sukurti tvarų municipalinių būstų fondą ir jų įstatymą.
Tokių atveju Vilniaus (o ir kitų miestų valdžia) gautų tvarų įrankį ne tik reguliuoti miestų būstų kainas, tačiau galimai ilgainiui padidintų gyventojų pajamų mokesčio surinkimą, kadangi nuomojantys būstą iš savivaldybės jame ir registruotųsi.
Funkcinis, veikiantis ir idėjinis Vilnius
Tai Vilnius, kuriame gerai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, o pokyčiai - išdiskutuoti ir pasverti. Turime tęsti diskusijas apie greitą, patogų bei švarų transportą, jei reikės - ir nemokamą. Tačiau kalbėti reikia pamatuotai, tariantis su ekspertais ir visą tai daryti atvirai.
Dviračių takus reikia projektuoti ne žaliųjų erdvių ar pėsčiųjų sąskaita, jie turi būti projektuojami kartu su gatvėmis. Tai tik keturi platūs principai apie kuriuos taip pat reikėtų diskutuoti ir juos plėsti.
Svarbiausia, kad tos diskusijos vyktų, o sprendimai netaptų tiesiog viešųjų ryšių akcijomis, kuriose Vilnius įstrigęs jau gerus 20 metų. Vilnius turi nešti naudą visiems - tiek Vilniaus gyventojams, tiek kitiems Lietuvos piliečiams.
Vaidinant žaliąją bangą, Vilnius įsisuko į brangių, tačiau menkaverčių sodinukų sodinimo vajų, tokių sodinukų, kurie labai linkę po metų arba pusantrų nudžiūti, o juos tuoj pat keičia nauji. Tam, kad geriau suprastume tikrąjį R. Šimašiaus paveikslą, greičiausiai reikėtų kartu apjungti abu jo įvaizdžius - su benzopjūklu pjaunantį nelegaliai pasodintą tują, ir su stilingu raudonu lietpalčiu sodinantį menkaverčius krūmus.
Sudėję „best of two worlds“ gausime bent kiek realesnį vaizdą to, kas paskutinius kelis metus vyksta Vilniaus savivaldybėje. Tai labai sofistikuotu apsimetantis medkirtys, kuris dažnu atveju įtikėjęs, kad elgiasi teisingai ir neturi su niekuo tartis.
Atrodo, visur, kur prisiliesi su gera idėja, gausi atvirkštinį variantą dėl to, kad jos įgyvendinimas vyks bet kaip, tik ne taip, kaip reikia. Deja, dabar dviračių takai įrengiami dažnu atveju aukojant pėsčiųjų takus ar žaliąsias zonas, taip vykdant kietųjų dangų plėtrą mieste.
Nepaisant to, kas bus kitas meras, jo komanda turės rinktis naują žalio Vilniaus standartą, nes jei bus elgiamasi taip pat, tai tik didins miesto problemas. Jau dabar kiekvienais metais Lietuvoje apie 3000 žmonių miršta pirma laiko dėl oro užterštumo sukeltų ligų.
- Tvarus miesto planavimas - jau dabar nemažai rajonų neatitinka minimalių žalumo normų, tačiau yra toliau tankinami, namus sukaišiojant į gyventojų kiemus, naikinant žaliąsias zonas.
- Realus pėsčiųjų ir mikromobilumo susisiekimo priemonių infrastruktūros gerinimas nereiškia „pyst“ ir bus dviračių takas. Tam reikalinga visa infrastruktūra bei žaliosios zonos, kurios apsaugo tiek nuo karščio salų formavimosi, tiek nuo išmetamųjų dujų.
- Darniam judumui reikia stiprios viešojo transporto sistemos, tam būtinos investicijos ir auksčiausios klasės vadyba, o ne bandymai „nustekenti“ ir privatizuoti.
Ekonomikos Augimas ir Iššūkiai
2019 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo gerokai didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Kol ES turėjo pasitenkinti 1,1% vidutiniu BVP augimu, Lietuvos atveju tai siekė 3,9%. Net pasigirdo kalbos apie atgimstantį Baltijos tigrą.
Tačiau jei ką ir galime konstatuoti, tai, kad 2020-2022 metai turbūt buvo mažiausiai prognozuojami nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų. Šiandien, palyginus su 2019 metais, visas pasaulis, įskaitant ir Lietuvą, yra gerokai sudetingesnėje situacijoje.
Pasirodė ne vienas tyrimas apie Lietuvos ir pasaulio ekonomikos kritimą per COVID-19 pandemiją, globalių grandinių trūkinėjimą ir uždarymų bei ribojimų įtaką ekonomikos raidai.
Sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, Rusijai tęsiant žaidimus energetikos išteklių kainomis ir pradėjus karą Ukrainoje, gauname milžinišką infliacijos šuolį, kuri Lietuvoje siekia ir 18%. Tokių šalių, kaip Vokietija ar Prancūzija infliaciją lenkiame du, o kartais - tris kartus.
Kalbėta, kad šildymo sezonas, ypač Vilniuje ir Vilniaus rajone, gali būti brangiausias istorijoje. Tačiau į tai buvo numota ranka, aiškinant, kad pajamų augimas lenks infliaciją ir „laisvų“ pinigų žmonių kišenėse daugės.
Žvelgiant į dviženklę infliaciją nerimą kelia ir elektros rinkos liberalizacija su privalomu tiekėjo pasirinkimu, o tai nulems dvigubai ar net trigubai išaugusią elektros kainą. Brangsta ne tik elektra - toliau didėja dujų, nuo kurių visiškai priklausomas šildymo sezonas, kaina.
Valdantieji mekena tarsi avys, bet nesiima parlamentinio tyrimo, kad išsiaiškintų, kas kaltas dėl tokio svarbaus projekto vilkinimo. O už šį vilkinimą sumokėsime visi per valstybės biudžetą.
Dar viena primesta realybė yra ir statybinių medžiagų kainų augimas septynmyliais žingsniais. Esant tokiai situacijai jau pradėti projektai tampa itin nuostolingi. Tokia situacija grasina ne tik stojančiais projektais, bet ir galima bankrotų ar atleidimų banga (dėl kitų priežasčių, tačiau apie tris tūkstančius žmonių atleidžia dvi valstybinės įmonės - „Lietuvos geležinkeliai“ ir „ Lietuvos paštas“).
Pasauliniai iššūkiai yra dideli, o Lietuva - maža ir atvira ekonomika, kuri dabar tik reaguoja į juos vietoje to, kad imtųsi proaktyvių veiksmų. Dažnai net mūsų reakcijos yra mieguistos, sprendimai priimami labai pavėluotai ar net bandant juos pritaikyti atgaline data (pavyzdžiui, PVM lengvata šildymui).