Pagėgių savivaldybė pasižymi išskirtiniu, Mažosios Lietuvos regionui būdingu paveldu. Vienas iš svarbiausių šio paveldo objektų - Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose. Ši sodyba, kurioje gimė ir gyveno Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės akto signataras Martynas Jankus (1858-1946), yra reikšmingas kultūros paveldo objektas, vertas nuolatinio visuomenės dėmesio ir pagarbos.
Martynas Jankus
Sodybos Istorija
Yra žinių, kad Bitėnų kaime esančioje sodyboje XIX a. pr. jau gyveno M. Jankaus senelis. Spaustuvininkas M. Jankus, likęs gyventi tėvų sodyboje, XIX a. pab. čia įsikūrė spaustuvę. Turėjo spaustuves ir Ragainėje, Tilžėje, Klaipėdoje, Šilutėje.
Bitėnuose M. Jankus įkūrė spaustuvę, kuri veikė 1892-1909 m. Pas M. Jankų kurį laiką gyveno nuo valdžios besislapstantys knygnešiai, visuomenės veikėjai: J. Mačys-Kėkštas, J. Šliūpas, V. Kapsukas, J. Vanagaitis, A. Bruožis. 1918 m. M. Jankus spaustuvę įsirengė kaip gyvenamąjį namą. M. Jankaus sūnus Martynas XX a. I p. sodyboje pasistatė medinį gyvenamąjį namą, kuris išlikęs iki šių dienų kartu su tuo laiku statyta medine daržine.
Sodyba 1923-1939 m. sulaukdavo daug ekskursijų, kieme vykdavo jaunimo sueigos, žymių svečių iškilmingos sutiktuvės. Name buvo saugoma „Amžinoji Rambyno kalno knyga“- šiuo metu sunkiausia Lietuvos knyga, sverianti 23,5 kg. Spaustuvės pastatas, sunaikintas po Antrojo Pasaulinio karo, 1998 m. atstatytas buvusioje vietoje. Greta daržinės buvęs mūrinis tvartas nugriautas apie 1959 m. 1972 m. buvo pastatytas keturių medinių stulpų paminklas (aut. G. Laucius) su varpu viršuje ir metaline, išskleistos knygos formos bareljefine lenta su M. Jankaus portretu ir įrašu, primenančiu, kad M. Jankus reikšmingas kultūros veikėjas.
Po 1923 metų sukilimo M. Jankus (vienas iš sukilimo vadų) pradėtas vadinti Mažosios Lietuvos patriarchu arba Mažuoju prezidentu, o jo sodyba, kurioje iki 1939 metų lankėsi ne tik patriotiškai nusiteikęs akademinis jaunimas, šauliai, skautai, bet ir politikai, diplomatai, kultūros bei visuomenės veikėjai, tapo kovos už lietuvybę simboliu.
Martyno Jankaus sodyba
Sodybos Kultūrinė Reikšmė
1993 m. Martyno Jankaus sodyba paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Kultūros paveldo statusą taip pat įgijo kompleksinės sodybos dalys: jos rūsys, daržinė ir M. Jankaus sodybos namas. Kultūros ministro įsakyme nustatyta, kad šie objektai saugomi viešajam pažinimui ir naudojimui, o jų reikšmingumą lemia architektūrinės, istorinės ir memorialinės vertingosios savybės.
Šiemet M. Jankaus muziejus kreipėsi į KPD dėl M. Jankaus sodyba-muziejus yra vienas iš turistų traukos centrų: čia užsuka kiekvienas, besidomintis skalvių genties, lietuviško spausdinto žodžio, knygnešystės istorija, Mažosios Lietuvos lietuvininkų gyvenimu, lietuvybės puoselėjimu šiame krašte. Vos už poros kilometrų nuo sodybos galima aplankyti mitologinį korifėjų - Rambyno kalną su Vydūno paliktais pėdsakais. Šalia - Mažosios Lietuvos panteonas - Bitėnų-Užbičių kapinaitės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 40545), kuriose po daugelio metų ramybę rado Tilžės akto signatarų M. Jankaus (1993 m. perkelti iš Flensburgo, Vokietija), Valterio Didžio (2013 m. iš Australijos), Jono Vanagaičio (2009 m. iš Kaselio, Vokietija) palaikai. 1991 metais aukščiausioje kapinių vietoje supiltas kapas Vydūnui, parvežtam iš Detmoldo (Vokietija), 1999 metais - muzikui Kristupui Banaičiui (Fiurstenbergas, Vokietija). Šalia šių žymių vyrų - bitėniškė, etninių tradicijų puoselėtoja Elena Grigolaitytė-Kondratavičienė, visą sovietmetį globojusi šias kapines, saugojusi nuo sunaikinimo ir sulaukusi jų atgimimo.
Kaip teigė KPD Tauragės skyriaus vyr. spoecialistė Margarita Karūnienė, pietinę sodybos teritorijos dalį su dviem į Kultūros vertybių registrą įrašytais pastatais - namu ir daržine - Pagėgių savivaldybės administracija iš privataus asmens išpirko 2019 metų pabaigoje, taip tapdama visos sodybos valdytoja. Atsirado reali perspektyva muziejui išryškinti ir eksponuoti ne tik istorinę, memorialinę, bet ir etnografinę, architektūrinę sodybos vertes: Mažosios Lietuvos lietuvininko sodybos struktūrą, užstatymą, buitį.
Martyno Jankaus Muziejus
M. Jankaus sodyboje, Bitėnuose, atstatytoje spaustuvėje veikia Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejus. Jo ekspozicija 1999 m. iš Bitėnų pradinės mokyklos pastato buvo perkelta į sodyboje naujai atstatytą M. Jankaus spaustuvės pastatą. Kultūrinės veiklos nei muziejuje, nei sodybos kieme netrūksta.
Muziejaus kompleksą sudaro atstatytas spaustuvės namas (jame - turtinga ekspozicija), intriguojanti klėtis su slaptu knygų sandėliu, viralinė su rūsiu, M. Jankaus sūnaus gyvenamasis namas, daržinė (ją šiemet planuojama nugriauti ir atstatyti). Paties muziejaus įkūrimo idėja kilo dar gūdžiu sovietmečiu, XX a. aštuntame dešimtmetyje gudriai pasinaudojus proga paminėti 1904 m. pirmą kartą iš vokiečių į lietuvių kalbą išversto Komunistų partijos manifesto jubiliejų, nes dokumentas buvo išspausdintas Bitėnuose, M. Jankaus spaustuvėje.
| Objektas | Aprašymas |
|---|---|
| Spaustuvės namas | Atstatytas pastatas su turtinga ekspozicija |
| Klėtis | Su slaptu knygų sandėliu rūsyje |
| Viralinė | Su rūsiu |
| Gyvenamasis namas | M. Jankaus sūnaus pastatytas namas |
| Daržinė | Planuojama atstatyti |
Muziejaus ekspozicijai skirtos dvi salės. Muziejus kaupia ir kitą kultūrinį paveldą. Čia yra eksponatų, susijusių su kitais krašto šviesuoliais, gausu XIX-XX a. pradžios Mažosios Lietuvos gyventojų buities apyvokos daiktų bei darbo įrankių, kurie pasakoja apie Pagėgių krašto, Mažosios Lietuvos istoriją.
Mažosios Lietuvos Paveikslų Sodas
Greta muziejaus esantis Mažosios Lietuvos paveikslų sodas - kūrinių Mažosios Lietuvos tema ekspozicija po atviru dangumi. Ji įrengta Jankų ir buvusių kaimynų Dilbų sodybvietėse Bitės upelio pakrantėje. Ši ekspozicija - galimybė pamatyti meną kitaip, sąskambyje su nuolat besikeičiančia gamta ir istorine aplinka. Įkurta 2003 m., žavinti lankytojus ir laukianti jų ištisus metus. Idėjos autorius - Eugenijus Skipitis. Mažosios Lietuvos paveikslų sodas auga ir plečiasi kiekvienais metais, pasipuošdamas naujais paveikslų žiedais.