Šiandieninėje ekonominėje situacijoje Lietuvoje ir kitose valstybėse finansinius sunkumus patiria tiek privatus, tiek viešasis sektorius. Didėja sukčiavimo, darbuotojų nepajėgumo susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu ir kitų problemų tikimybė. Siekiant mažinti įvairius neigiamus rodiklius, svarbu įvertinti įstaigų veiklos efektyvumą, ekonomiškumą ir veiksmingumą.
Viena iš priemonių šiai situacijai valdyti ir užtikrinti tinkamą kontrolę yra tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus institucijų auditavimas. Kyla klausimas dėl audito kompetentingumo: ar Lietuvoje audito paslaugas teikiantys atestuoti auditoriai ir valstybiniai auditoriai turi reikiamas kompetencijas atlikti jiems pavestą auditą, kurio rezultatas svarbus ne tik audituojamai įstaigai, tretiesiems asmenims, bet ir visuomenei.
Nepriklausomų ir valstybinių auditorių kompetencijos Lietuvoje yra mažai nagrinėta tema, o kompetencijos turinys nėra detalizuojamas. Lietuvoje nėra parengtas nepriklausomų bei valstybinių auditorių kompetencijų aprašas, kuriame būtų apibrėžtos būtinos žinios, gebėjimai, įgūdžiai, mokėjimai ir normos asmenims, atliekantiems auditą.
Auditoriaus veikla ir funkcijos
Audito samprata
Auditas - tai procesas, kuriame įmonės ataskaitos yra tikrinamos, kad auditoriai galėtų pareikšti nuomonę, ar jos sudarytos tvarkingai ir teisingai. 200-ajame audito standarte pateikiamas platesnis audito sąvokos aiškinimas: finansinių ataskaitų ar susietos finansinės informacijos nepriklausomas patikrinimas, kai toks patikrinimas atliekamas siekiant pareikšti nuomonę apie tas finansines ataskaitas.
I.Matickienė auditą apibrėžia kaip įmonės finansinių ataskaitų nepriklausomą patikrinimą ir nuomonės apie jas suformulavimą. Vietoj sąvokos "tikrinimas" geriau vartoti "tyrimo" terminą, kuris yra platesnis ir apima visas galimas procedūras, būtinas pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas. Auditoriaus nuomonė turi būti pagrįsta audito metu sukaupta informacija, o ne jausmais ar emocijomis.
Lietuvos Respublikos Audito įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnis apibrėžia principus, kurių privalo laikytis audito įmonės ir auditoriai, atlikdami auditą. Auditorius ir audito įmonė atlikti auditą gali tik būdami nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvaudami priimant joje sprendimus. Auditoriaus profesinės etikos kodekse nurodoma, kad auditorius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo ir audituojamos įmonės.
Apibendrinant, autoriai, apibrėžiantys audito sąvoką, nėra vieningi. Vieni jų akcentuoja finansinę apskaitą, kiti - audito procedūras, treti - audito nepriklausomumą ir (ar) objektyvumą. Pateiktieji audito sąvokos apibrėžimai taikytini kalbant apie nepriklausomą finansinį auditą, kuris yra tik viena iš audito rūšių.
Valstybinio ir nepriklausomo audito skirtumai
Svarbu atskirti nepriklausomo ir valstybinio audito sąvokas, kurios skiriasi iš esmės. Pagrindinis skirtumas audito paskirtis.Valstybinio audito sąvokos apibrėžimų nėra daug, pagrindinis dokumentas, kuriame yra pateikiamas šios sąvokos aiškinimas yra LR Valstybės kontrolės audito įstatymas. Šiame įstatyme valstybinis auditas apibrėžiamas kaip auditas, atliekamas Valstybės kontrolės audituojamuose subjektuose pagal Valstybinio audito reikalavimus.
Pagrindiniai skirtumai tarp nepriklausomo ir valstybinio audito:
- Tikslas: Nepriklausomas auditas siekia patvirtinti finansinių ataskaitų teisingumą, o valstybinis auditas - įvertinti viešųjų lėšų naudojimo efektyvumą.
- Reglamentavimas: Nepriklausomą auditą reglamentuoja tarptautiniai audito standartai, o valstybinį - nacionaliniai teisės aktai.
- Vykdytojai: Nepriklausomą auditą atlieka privatūs auditoriai, o valstybinį - Valstybės kontrolės auditoriai.
Audito raida
Audito atsiradimo laikas nėra tikslus. Nuo XIX a. vidurio Europoje pradėjo steigtis daug įvairių akcinių bendrovių. Europos šalių vyriausybės, siekdamos užkirsti kelią nesąžiningiems sandoriams, pradėjo reguliuoti apskaitos darbuotojų profesinę veiklą. Galima teigti, kad šalių vyriausybinė politika buvo vienas iš veiksnių, nulėmusių audito atsiradimą ir jo įteisinimą.
Audito tėvyne laikytina Didžioji Britanija. Maždaug nuo 1790 metų kai kurie buhalteriai vertėsi visuomenine praktika svarbiausiuose JK uostuose. Pirmoji asociacija Britų salose Edinburgo Buhalterių Draugija buvo įkurta 1853 metais. Nuo XX a. vidurio vis labiau akcentuojamas sisteminis -orientacinis audito pobūdis.
Apie audito sistemos kūrimą pradėta galvoti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Ši idėja pirmą kartą buvo viešai iškelta kuriant Lietuvos buhalterių ir auditorių asociaciją 1990 metais. 1991 metų gruodį Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl auditorių veiklos organizavimo“, kuriuo buvo patvirtinti Auditinės veiklos Lietuvos Respublikoje nuostatai. Tad, 1991 metų pabaigoje buvo sukurtas teisinis pagrindas auditiniai veiklai plėtoti.
Lietuvoje nepriklausomas ir valstybinis auditas kūrėsi nepriklausomai vienas nuo kito. Valstybinio audito istorija Lietuvoje siekia gerokai ankstesnius laikus negu nepriklausomo audito. Viešoji finansų kontrolės įstaiga Lietuvoje atsirado vėliau nei kitose Europos valstybėse. Viena iš pirmųjų finansų kontrolės institucijų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo Vienkartinis iždo teismas, įkurtas 1591 metais.
Audito rūšys
Audito rūšys, kurios dabar visuotinai pripažįstamos, susiformavo palaipsniui. Išskiriamos trys audito rūšys: patvirtinantis, sistemiškai orientuotas, besiremiantis rizika auditas. Dabar auditas dažniausiai klasifikuojamas pagal 4 požymius: funkcinį, apimtį ir atlikėjus, atlikimo laiką, privalomumą.
Pagrindinės audito rūšys:
- Finansinis auditas. Tai finansinių ataskaitų patikrinimas siekiant nustatyti, ar jos atitinka nustatytus reikalavimus.
- Valdymo auditas. Orientuotas į valdymo metodų ir jų efektyvumo tikrinimą.
- Atitikties auditas. Tikrina, ar įmonės veikla atitinka teisės aktus.
- Veiklos auditas. Vertina įmonės veiklos efektyvumą ir ekonomiškumą.
Auditoriaus kompetencijos ir jų ugdymo ypatumai Lietuvoje
Kompetencijos samprata
Auditoriaus kompetencija apima žinias, gebėjimus ir įgūdžius, reikalingus kokybiškai atlikti auditą. Auditorius turi nuolat tobulinti savo kompetencijas, kad galėtų sėkmingai dirbti besikeičiančioje aplinkoje.
Auditoriaus kompetencijos, jų rūšys
Auditoriaus kompetencijos skirstomos į:
- Bendrąsias kompetencijas: komunikabilumas, analitinis mąstymas, problemų sprendimas.
- Specialias kompetencijas: finansų apskaita, audito standartai, teisės aktai.
Auditoriaus kompetencijų ugdymas Lietuvoje
Lietuvoje auditorių kompetencijos ugdomos aukštosiose mokyklose ir specializuotuose kursuose. Svarbu, kad auditoriai nuolat dalyvautų kvalifikacijos kėlimo programose.
Kas yra auditas?
tags: #mackeviciaus #j #auditas #teorija #praktika #perspektyvos