Šiuo metu kadastriniai matavimai įgauna vis didesnę reikšmę. Kadastriniai (geodeziniai) matavimai - veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, atliekamas tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, parengiamas žemės sklypo planas, bei suformuojama ir parengiama nustatytos formos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Magistro darbe išnagrinėti Lietuvos Respublikos įstatymai, vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai, straipsniai, statistinės informacijos, susijusios su kadastrinių matavimų vykdymu, derinimu, kadastro duomenų suformavimu, jų įrašymu į duomenų bazę ir perspektyvomis. Taip pat analizuojami atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų kiekiai bei jų kokybė.
Straipsnyje analizuojami Panevėžio rajono sodininkų bendrijų sodų ir asmeninio ūkio žemės sklypų kadastro duomenų pokyčiai tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų kadastro duomenų ir geodezinių matavimų metu nustatytų duomenų. Analizuojamas žemės fondo kitimas Širvintų rajone per 2007-2013 metų laikotarpį pagal kiekį ir plotą, o žemės sklypų duomenys pateikti diagramose. Remiantis anketine apklausa išsamiau aptariamos matininkų dažniausiai daromos klaidos ir jų priežastys.
Topografinis žemėlapis
Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų analizė
Magistro darbe išnagrinėti Lietuvos Respublikos įstatymai, vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai, straipsniai, statistinės informacijos, susijusios su kadastrinių matavimų vykdymu, derinimu, kadastro duomenų suformavimu, jų įrašymu į duomenų bazę ir perspektyvomis.
Žemės sklypų kadastrinių matavimų apžvalga
Nekilnojamojo turto kadastro objektai ir duomenys
Nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymas
Žemės sklypų ribų paženklinimas vietovėje
Tikslumo reikalavimai matuojant žemės sklypo ribas
Kaip skaityti planą ar apklausą
Bylos formavimas
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos formavimas
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla
Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto formavimas
Žemės sklypo kadastro duomenų formos užpildymas
Žemės vertės priedo užpildymas
Vidutinės rinkos vertės priedo užpildymas
Darbas su GeoMap
Temos aktualumas
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, vis aktualesnis tampa konkurencingumo klausimas. Vienas iš svarbiausių reikalavimų - dirbamas žemės sklypų plotas bei išsidėstymas. Keli žemės sklypai, sujungti į vieną kompaktišką žemėnaudą, gali padidinti darbo efektyvumą ir sumažinti gamybos kaštus. Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingos konfigūracijos, su privažiavimu, sklypų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir objektais, žemėnauda turi sudaryti vientisą kompaktišką masyvą, patogiai susisiekiantį su sodyba.
Šios nuosavybės formavimosi ypatumai Lietuvoje daug kur vienam savininkui priklausantys žemės sklypai nesudaro racionalios žemėnaudos. Keičiamos žemės sklypų ribos ir vieta. Žemės konsolidacija neturėtų būti suprantama kaip paprastas žemės sklypų pertvarkymas ar kiekis stambinimas. Žemės konsolidacija yra svarbi priemonė įgyvendinant valstybinę žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, atsižvelgiant ir į gamtos ir aplinkos apsaugą. Todėl šie projektai yra integruota subalansuotos kaimo plėtros proceso dalis.
Įgyvendinant žemės konsolidacijos projektus ne tik pagerinamos sąlygos mechanizuotiems žemės ūkio darbams bet ir išsprendžiami kiti svarbūs kaimo vietovės teritorinio tvarkymo klausimai. Kaip matome, žemės konsolidacijos metu vyksta kompleksinis visos teritorijos pertvarkymas, atsižvelgiant į vietovės ypatumus, kaimo bendruomenės, žemės savininkų ekonominius interesus, aplinkosaugos rekomendacijas ir visuomenės poreikius. Norint pradėti žemės konsolidaciją, teritorijoje turi būti aiškiai nustatyti nuosavybės teisės subjektai - žemės savininkai ir naudotojai, taip pat jų sklypų ribos, teisės ir pareigos.
Ruošiantis vykdyti žemės konsolidacijos projektus, tikslinga nustatyti principus, pagal kuriuos būtų atrenkamos teritorijos, kuriose konsolidacijos projektai galėtų būti vykdomi pirmiausiai. Tam įtakos turi tiek žemėnauds susiskaidymas, tiek ir ūkio dydis bei žemės dirbimo intensyvumas. Taip pat labai svarbu tokio žemės pertvarkymo teisinis pagrindimas, kadangi bet kokie darbai prieš nekilnojamojo turto savininko valią (jei tai nėra susieta su visuomenės poreikiais) neleistini. Šiuose straipsniuose autoriai daugiau dėmesio kreipia į bendrų žemėnauds formavimo analizę.
Žemės sklypų susiskaidymo tyrimų metodika tyrinėta užsienio autorių darbuose [36, 42], kuriuose pateiktos formulės žemėnauds susiskaidymui nustatyti. Žemės konsolidacija yra viena iš ūkio konkurencingumo bei kaimo plėtros vystymo priemonių. Šiuo metu vidutinis ūkininko ūkis užima tik apie 13 ha žemės plotą, o tai neleidžia vystyti efektyvios žemės ūkio veiklos. Be to daugumoje atvejų šį plotą sudaro keli žemės sklypai, esantys skirtingose vietose ar suskaidyti kitų savininkų ar naudotojų sklypų.
Ši situacija susidarė žemės reformos metu, grąžinant žemę buvusioje vietoje, o ne ją privatizuojant tik ūkininkams pagal suprojektuotas konkurencingas ūkio žemėnaudas. Šiuopiamą naudą projekte dalyvaujantiems ūkiniams subjektams. Su sodyba. Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų (tiesiomis linijomis), su privažiavimu. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir objektais [25].
Žemės reformos žemėtvarkos projektuose dažniausiai dėl savininkų nenoro žemėnaudos ir sklypai buvo formuojami senomis ribomis, nepaisant žemėnauds projektavimo metodinių reikalavimų. Kadangi žemės konsolidacija Lietuvoje yra naujas procesas, todėl turi būti skirtas pakankamas dėmesys ir lėšos specialistų kvalifikacijos kėlimui, tobulinimui - paruoštos atitinkamos mokymo priemonės, kurios padėtų suteikti reikalingas žinias. Žemės konsolidacijos procesas turi būti paprastai valdomas, kiek įmanoma pigesnis, efektyvesnis, trukti kuo trumpiau. Yra nemažai patirties.
Lietuvoje buvo atlikti keli bandomieji žemės konsolidacijos projektai, išryškinę esamą padėtį, šalies specifiką bei tam tikrus trūkumus. Bandomieji žemės konsolidacijos projektai buvo atlikti remiantis užsienio ekspertų patirtimi, kurie stengėsi savo šalies patirtį pritaikyti Lietuvos sąlygomis. Šie projektų patirtis palengvino žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, kitų metodinių dokumentų sukūrimą, leido patobulinti teisės aktus, susijusius su žemės konsolidacija.
Remiantis bandomsiais projektais patirtimi, buvo pateiktos pagrindinės rekomendacijos dėl ateityje vykdomos žemės konsolidacijos Lietuvoje: tai - atviras ir demokratinis procesas; valstybės institucija turi būti atsakinga už patvirtinto projekto įgyvendinimą, įskaitant finansines garantijas; projektavimas turi būti pagrįstas derybomis; procesas turi būti kiek įmanoma paprastesnis ir spartesnis; savanoriškumas inicijuojant ar priimant sprendimus; visas išlaidas dengia valstybės (arba ES) biudžetas. Bandomieji žemės konsolidacijos projektai yra svarbus žingsnis ruošiantis platesnės apimties žemės konsolidacijos darbams bei įrodant, kad kartu gali būti atliekamas ir kaimo plėtros priemonių įgyvendinimas.
Žemės konsolidacijos projektai pirmiausia turi būti rengiami tose vietovėse, kur yra stambūs ūkiai, turintys plėtros perspektyvas, o jų žemėvaldas sudarantys žemės sklypai išsidėstę nekompaktiškai, nutolę vienas nuo kito ir nuo ūkinis centrų. Žemės sklypų išdėstymas, jų dydis ir konfigūracija nėra optimalūs, todėl galima teigti, kad artimiausiu metu žemės konsolidacijos projektų vis daugės. Kol kas žemės konsolidacijos projektai finansuojami iš valstybės ir ES lėšų.
Ši sistema apima ir teisės aktus, ir specialistų ruošimą, ir valstybės institucijų darbą bei priežiūrą vykdant žemės konsolidacijos projektus. Šioje žemėje, todėl atliekant žemės sklypų išdėstymo pertvarkymą būtina suderinti visų savininkų nuomonę, atsižvelgti į jų bei kaimo bendruomenės teisėtus interesus, mokėti pagrįsti siūlomus projektuose pakeitimus ekonominiais ir kitais argumentais. Turimų teisės aktų dar nepakanka projektuotojams, kurie neturi analogiškų darbų vykdymo patirties.
Temos naujumas
Moksliniai tyrimai šioje srityje Lietuvoje kol kas buvo vykdomi tik nagrinėjant bandomuosius projektus [33, 35] ir neapima teisinės projektavimo procedūros analizės. Todėl šiame magistro baigiamajame darbe išnagrinėtas svarbiausias juridinis veiksmas, atliekamas vykdant projektavimo darbus, turinys ir įforminimo tvarka, taip pat reikalingi parengti dokumentai.
Pagrindinis teisės aktas, įteisinantis žemės konsolidacijos projektų rengimą Lietuvoje, yra Žemės įstatymas [4].
Jo ...straipsnyje nurodyta, kad žemės konsolidacijos projektai priskiriami specialiojo teritorijos planavimo dokumentams - žemėvalds planams. Detaliau apie šis projektų rengimą išdėstyta Žemės įstatymo IX skyriuje Žemės sklypų konsolidacija. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja apskrities viršininkas. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda apskrities viršininkui.
Jis šis žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius ir kitus naudotojus bei organizuoja šios vietovės žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinis susirinkimą. Nustatomi žemės sklypai, kuriuos numatoma pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą. Po susirinkimo žemės savininkai ne vėliau kaip per vieną mėnesį sudaro preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią įsipareigoja per 3 mėnesius nuo žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo sudaryti pagrindinę - žemės konsolidacijos (kompleksinę mainų) sutartį.
Teritorija, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, dėl kurių sudaroma preliminari žemės konsolidacijos sutartis, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Apskrities viršininkas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir su savivaldybės vykdomąja institucija suderintas planavimo sąlygas, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Projektuojamai teritorijai priskiriama žemė, kurios savininkai sudarė preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, žemė, kurios savininkai nesudarė preliminarios žemės konsolidacijos sutarties, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, bei apskrities viršininko parinkti laisvos valstybinės žemės sklypai.
Pradėjus rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimus. Žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimams pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, kai šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskirtų žemės sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių.
Žemės konsolidacijos projektas svarstomas viešai Teritorijos planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės konsolidacijos projektą tvirtina apskrities viršininkas. Žemės konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo projekto patvirtinimo sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas.
Jis šis žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių turimi žemės sklypai. Kai asmenys, kurie buvo sudarę preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, apskrities viršininkas priima sprendimą parengtą projektą patikslinti. Privalomos teritorijos planavimo procedūros išdėstytos Teritorijos planavimo įstatyme [5]. Įstatymas numato, kad rengiant specialiuosius planus pirmiausia turi būti gautos planavimo sąlygos. Po to rengiami projekto sprendiniai. Parengus aiškinamąjį raštą ir projekto sprendinių poveikio vertinimo ataskaitą projektas teikiamas viešam svarstymui su visuomene.
Suderinus projektą su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis atliekama projekto rengimo valstybinė priežiūra. Šios institucijos teigiamą išvadą. Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 697 [23]. Taisyklėse išdėstyta detalesnė projektų rengimo tvarka. Atskiros taisyklės nuostatos, susiję su juridinėmis projektų rengimo procedūromis, išnagrinėtos šio baigiamojo darbo III skyriuje.
Pradėjus praktinius darbus vietovėse, kuriose žemės savininkai pageidavo rengti žemės konsolidacijos projektus, šiems darbams įgaliotos metodiškai vadovauti institucijos priimti teisės aktai yra svarbūs dokumentai, kuriais savo darbe gali vadovautis projektų rengimą organizuojantys asmenys. Tai - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinės žemės tarnybos) generalinio direktoriaus įsakymai.
- 2005 m. liepos 15 d. įsakymas Nr.
- 2005 m. Šio 3 d. įsakymas Nr.
- 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr.
Jungtinės Tautos Maisto ir Žemės ūkio organizacija (FAO), atlikusi bandomsias žemės konsolidacijos projektus studijas Centrinėje ir Rytų Europoje, nustatė skirtingus projektų sudėtingumo lygius [36]:
- Kompleksinis žemės konsolidacijos projektas;
- Paprastas žemės konsolidacijos projektas;
- Savanoriškas paprastas žemės konsolidacijos projektas;
- Infrastruktūros gerinimas, naujų socialinių bei viešųjų statinių statyba.
Kompleksinio žemės konsolidacijos projekto metu įgyvendinama daug svarbių žemės naudojimo pakeitimų, todėl jo rengime turėtų dalyvauti visi žemės savininkai bei daug skirtingų valstybės institucijų, atsakingų už įvairius projekto sprendinius. Daugelyje šalių yra numatytas priverstinis žemės savininkų dalyvavimas tokiuose žemės konsolidacijos projektuose, kadangi net ir kelis savininkų atsisakymas gali sužlugdyti projektą arba paversti tam tikrus jo sprendinius neefektyviais. Tokiais atvejais bendravimas ir derybos su ūkininkais, projekto tikslų ir naudos išaiškinimas kiekvienam projekto dalyviui yra labai svarbūs pirminiai žingsniai.
Ūkininkavimu asmens žemę. Šis žemėnauds optimizavimas gali būti atliktas kartu su tam tikrais infrastruktūros gerinimo darbais. Šiuos savininks, projekto teritorija mažesnė, gali būti mažiau aplinkosaugos ir kitokių reikalavimų. Todėl ir paprasto projekto įgyvendinimo kaštai bus mažesni, o įgyvendinimo laikas daug trumpesnis nei kompleksinio projekto. Šiuos mažiau tikslūs, nei planuoti kompleksinį projektą, kurio visus tikslus bus sunku arba neįmanoma įgyvendinti praktikoje.
Kai kuriose šalyse žemės konsolidacijos procesas yra savanoriškas, nėra teisinių nuostatų dėl priverstinio dalyvavimo konsolidacijos projekte, arba tai būtina tik išimtiniais atvejais. Kadangi tokie projektai yra pagrįsti vien tik savanoriškumo principu, kiekvienas dalyvis turi sutikti su projekte pasiklytais žemės naudojimo pakeitimais bei kitais sprendiniais. Yra atliekami panašūs darbai, kaip ir paprastuose konsolidacijos projektuose. Didžiausias skirtumas tarp šis dviejų projektų tips tai, kad paprastame konsolidacijos projekte tam tikrs sprendims (naudings daugumai) įgyvendinimui kai kurie žemės savininkai gali būti priversti dalyvauti projekte.
Šiau prievarta taip pat nedidina žemės konsolidacijos projektų populiarumo. Pradedant vykdyti šalyje žemės konsolidacijos projektus, kol jo nauda visuomenei dar nėra gerai žinoma, tikslinga būtų rengti projektus, paremtus savanoriškumo ir demokratijos principais. Šis ūkininks iniciatyva. Šiuo atveju valstybės, kaip tarpininko, vaidmuo yra nedidelis, nėra organizacinės, finansinės ar projektinės paramos. Panaši projektų rengimo sistema yra ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Lietuvos žemės tvarkymo darbams vertingas leidinys yra E. Weiss ir V. Malienės monografija [43], kurios apžvalga pateikta 10 priede.
Žemės matavimas
Pažym... Magistrantūros studijų baigiamajame darbe apžvelgta Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto registre užregistruotų žemės sklypų skaičiaus kitimo tendencijos per 2004 - 2009 m. laikotarpį. Apžvelgti teisės aktai reglamentuojantys žemės sklypų kadastrinius matavimus. Aptarti keliami kvalifikaciniai reikalavimai matininkams ir matininkams ekspertams. Išanalizuoti žemės sklypai pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taip pat pateiktos dažniausiai daromos klaidos atliekant kadastrinius matavimus. Išanalizuotas žemės reformos metu atliktų darbų kiekis, o žemės sklypų duomenys pateikti diagramų pavidalu.
tags: #magistrinis #darbas #zemes #sklypu #kadastriniu #matavimu