Maironio Memorialinė Sodyba: Istorija ir Atminimas

Maironio memorialinė sodyba - svarbi vieta Lietuvos kultūrai ir literatūrai, įamžinanti žymaus poeto Jono Mačiulio-Maironio atminimą. Ši sodyba, esanti netoli Pievėnų, mena ne tik poeto gyvenimą, bet ir jo kūrybos svarbą tautai. Aplankykime šią vietą ir pasidomėkime jos istorija bei reikšme.

Jonas Mačiulis-Maironis

Istorija ir Įkūrimas

2012-ieji buvo paskelbti poeto Jono Mačiulio - Maironio metais. Šiemet šiam mūsų tautos dvasios žadintojui sukako 150 metų, 80 metų prabėgo nuo jo mirties. Apie 1860 m. Pasandravio dvaro paveldėtojai Astrauskai už skolas ūkininkui Aleksandrui Mačiuliui (poeto tėvui) keleriems metams perleido Pasandravio dvarą.

Palikęs savo ūkyje (Bernotuose) šeimininkauti giminaitį, A. Mačiulis su šeima persikėlė į Pasandravį, kur 1862 m. spalio 21 dieną Mačiuliams gimė sūnus Jonas (būsimasis poetas Maironis). Mačiuliai Pasandravyje gyveno iki 1865-ųjų. Tada, iš mokslų grįžus Pasandravio dvaro paveldėtojui P. Bernotai - poeto tėviškė ir dabar akį traukia plotais, senuoju sodu, taip mėgtu Maironio, ledaine, teikusia buitinius patogumus.

Svarbiausia Maironio atminimą įamžinanti vieta - Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune. Šį namą Maironis nusipirko 1909-aisiais. Poetas gyveno aštuoniuose antrojo aukšto kambariuose. Rūmai pastatyti XVIII a. viduryje ant trijų gotikinių XVI a. namų rūsių pamatų. Po 1812 m. karo šiame name buvo ligoninė. Malšinant 1863-1864 m.

Sodybos Reikšmė

Maironio sesers išlikusioje sodyboje 1989 m. įrengtas memorialinis muziejus. 1987-aisiais, minint poeto 125-ąsias gimimo metines, įrengtas pėsčiųjų takas, sujungęs Bernotų ir Pasandravio sodybas. Abiejose tako pusėse pradėtas sodinti Maironio ąžuolų takas. Ąžuoliukai sodinami kas penkerius metus - poeto jubiliejiniams gimtadieniams skirtų renginių metu. Šiemet Maironio take bus pasodintas 150-asis ąžuoliukas. Poeto garbei ąžuoliukus sodina žinomi Lietuvos kultūros, mokslo veikėjai, Maironio giminaičiai, poeto gerbėjai.

Pasandravio istorinis draustinis (Poeto Maironio gimtinė) Bernotų ir Pasandravio kaimas, Raseinių rajonas - poeto tėviškė ir dabar akį traukia plotais, senuoju sodu, taip mėgtu Maironio, ledaine, teikusia buitinius patogumus.

Maironio Muziejus Kaune

Kaune, Rotušės a. 13, namuose, kuriuose gyveno poetas ir kunigas Maironis, veikia Maironio lietuvių literatūros muziejus. Pernai 75-ąsias metines šventęs muziejus buvo atidarytas per ketvirtąsias poeto mirties metines, 1936 m. 1940-1944 m. muziejaus vedėju dirbo poetas Bernardas Brazdžionis. Pernai Maironio lietuvių literatūros muziejų aplankė daugiau kaip 33,6 tūkst. lankytojų.

Muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė sako, kad šis muziejus vilioja ne tik besidominčius čia vykstančiais literatūriniais renginiais, parodomis ar edukacinėmis programomis. „Muziejus yra patrauklus ir tiems, kurie nežino daug apie poetą ar jo kūrybą. Jau pats muziejaus pavadinimas sako, jog čia kaupiamas ne tik Maironio literatūrinis palikimas.

1936 m. įkūrus Maironio muziejų, jame buvo saugoma 1 200 eksponatų (poeto kūrybinis, archyvinis bei memorialinis palikimas, kuris liko namuose po jo mirties), dabar - per 275 tūkst.

Maironio Muziejaus Padaliniai

Maironio lietuvių literatūros muziejus turi penkis padalinius. Kauno priemiestyje Palemone name, kuriame 1937-1941 m. gyveno poetė Salomėja Bačinskaitė-Bučienė, įkurtas poetei skirtas memorialinis muziejus. Erdvioje salėje, buvusioje B. Bučo skulptūros dirbtuvėje, įrengta literatūrinė ekspozicija, kurioje - S. Nėries gyvenimo ir kūrybos kelias. Atkurti keturi memorialiniai kambariai: B. Bučo žiemos dirbtuvė, S. Nėries darbo kambarys, šeimos svetainė ir miegamasis. Juose - ne tik S. ir B.

Aleksoto g. 10-4 1920-1933 m. gyveno rašytojas, kunigas, Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas. Rašytojo Juozo Grušo memorialinis muziejus įrengtas name, kuriame jis gyveno apie 40 metų. Čia - ne tik rašytojo memorialiniai kambariai, kuriuose išliko visa rašytoją supusi romantiška atmosfera, bet ir ekspozicija, atspindinti jo gyvenimo ir kūrybos kelią. Sukurta ir J. Grušo klasikinių dramos veikalų, pastatytų įvairiuose teatruose, aplinka. O nedidukėje mansardoje įsikūrė Barboros vardu pavadinta renginių salytė.

Rašytojo Balio Sruogos ir istorikės Vandos Daugirdaitės-Sruogienės name, kurį jie pasistatė 1938 m. ir gyveno iki 1940-ųjų, įkurtas Sruogų memorialinis muziejus. Grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, rašytojas čia praleido paskutinę gyvenimo vasarą. V. Daugirdaitė-Sruogienė 1944-aisiais pasitraukė į Vakarus, mirė JAV. Ekspozicija pasakoja apie Sruogų gyvenimą, kūrybinę ir kultūrinę veiklą. Muziejuje saugoma daugiau kaip 20 tūkst. eksponatų.

Kitos Memorialinės Vietos Lietuvoje

Visas memorialines Lietuvos poetų ir rašytojų vietas gerai pažįstančios Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės A. Ruseckaitės paklausėme, ką ji patartų aplankyti saulėtą vasaros dieną ne tik žinių, bet ir gražių vaizdų pasiilgusiam keliautojui. „Daug tokių vietų Lietuvoje. Tereikia pasiimti žemėlapį ir susiplanuoti kelionę iš anksto.

Pašnekovė prisipažino, kad visuomet patirianti malonių įspūdžių nuvykusi į Paragių kaimą, Papilės seniūnijoje, Akmenės rajone. Iš čia kilusios rašytojos, pasirašinėjusios Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu: Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė. Paragių dvaro gyvenamojo namo pastate įkurtame Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje eksponuojami rašytojų kūriniai, nuotraukos. Kambariuose ir mansardoje yra išlikę ir restauruoti autentiški baldai. Parko gilumoje yra veikianti senovinė dūminė pirtelė, pastatyta 1927-aisiais.

Neabejotinai puikių įspūdžių pasisems susiruošusieji į Šidikus, miestelį Mažeikių rajone. Čia praleido penkiolika savo gyvenimo metų, mirė ir yra palaidota rašytoja Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana. Prie bažnyčios klebonijos namo pritvirtinta memorialinė lenta skelbia, kad čia 1915-1930 metais gyveno Šatrijos Ragana. Pagal architekto Jono Muloko projektą Šidikų kapinėse 1941 m. pastatytas Šatrijos Raganos kapas.

Nutarusiems patraukti Suvalkijos link, verta užsukti į poeto, prozininko, dramaturgo, literatūros istoriko, profesoriaus Vinco Mykolaičio-Putino gimtąją sodybą muziejų Pilotiškių kaime, N. Štos seniūnijoje, Prienų rajone. Muziejus įkurtas 1971 m. Seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos.

Pasukus Merkinės link, pasiektume Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtinę Subartonių kaime. Vaizdingoje gamtos apsuptyje veikia rašytojo memorialinis muziejus. Gyvenamasis namas neišliko, tačiau į jo vietą buvo atkeltas tokio pat tipo gyvenamasis namas, kuriame ir buvo įrengta V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinė ekspozicija.

XIX a. Žukausko memorialinio muziejaus įkūrimo data laikoma 1927 m. gegužės 1 d., kai padarytas pirmasis įrašas A. Baranausko muziejaus-klėtelės lankytojų knygoje, kurią pradėjo rašytojas A. Pirmasis muziejaus pastatas - poeto ir vyskupo A. Baranausko klėtelė. Ją 1826 m. (data išrašyta staktoje) pastatė poeto tėvas buvusiame Anykščių priemiestyje Jurzdike, o 1839-aisiais, šeimai persikeliant, ir klėtelė perkelta į dabartinę vietą. Klėtelėje mėgo ilsėtis A. Baranauskas, čia jis sukūrė poemą „Anykščių šilelis“.

A. Baranausko brolio Jono anūkas rašytojas A. Žukauskas-Vienuolis 1921 m. tėvų testamentu Baranauskų sklypą gavo kaip palikimą, klėtelę išsaugojo ir joje įkūrė A. Ši klėtelė - pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje. 1945 m. A. Vienuolis oficialiai buvo paskirtas šio muziejaus direktoriumi. Jam mirus, 1957 m. name įkurtas rašytojo memorialinis muziejus, o 1962 m. du šalia esantys muziejai sujungti į vieną A. Baranausko ir A.

Prie Anykščių yra Niūronių kaimas, rašytojo Jono Biliūno gimtinė. Prie jo gimtųjų namų stūkso Beržų kalnelis. Namas, kuriame įkurtas rašytojo muziejus, perstatytas 1932 m. Prie sodybos stovi liaudies meistrų skulptūros, vaizduojančios rašytojo kūrinių veikėjus.

Maironio memorialinė sodyba ir kitos memorialinės vietos Lietuvoje - svarbios kultūros paveldo dalys, kurios padeda mums prisiminti ir pagerbti žymius Lietuvos žmones, jų gyvenimą ir kūrybą. Apsilankymas šiose vietose praturtina mūsų žinias ir suteikia gražių įspūdžių.

tags: #maironio #memorialine #sodyba