Maišiagala, nutolusi nuo Vilniaus apie 25 km šiaurės vakarų kryptimi, garsėja savo sena bei garbinga istorija. Istoriniai šaltiniai byloja, jog Maišiagalos apylinkėse apsigyventa dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo laikais, apie šimtą metų anksčiau nei Lietuvos sostinėje Vilniuje. Rašytiniuose šaltiniuose Maišiagala minima nuo 1254 metų. Nuo XIV a. teritorija priklausė Lietuvos valdovams, čia gyveno didysis kunigaikštis Algirdas. Šiandien apie 1800 gyventojų vienijanti Maišiagalos bendruomenė aktyviai puoselėja gilią senovę siekiančias tradicijas ir savojo krašto kultūrą.
Maišiagalos seniūnija yra Vilniaus rajono šiaurės vakaruose. Ji ribojasi su Dūkštų, Avižienių, Riešės, Paberžės seniūnijomis bei Vilniaus miestu. Seniūnijos teritorijoje yra miestelis Maišiagala - seniūnijos bei parapijos centras, 30 kaimų ir 10 vienkiemių. Seniūnijos plotas - 10085 ha.
Grafo Dvaras
Maišiagalos Istorija
Maišiagalos pietvakariniame pakraštyje esantis piliakalnis, dar vadinamas Bonos pilimi, byloja apie labai seną miestelio atsiradimo istoriją. 1992 m. Maišiagalos piliakalnio su papiliu ir gyvenviete piliakalnis, vad. Pilimi, Bonos pilimi (u. k. 5666) įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą, kaip nacionalinės reikšmės architektūrinis, kraštovaizdžio ir istorinis paminklas. Rašytiniuose šaltiniuose (Prūsijos analuose) Maišiagala minima nuo 1254 metų. 1365 metais minima Maišiagalos pilis. Istorikas Janas Dlugošas (Jan Dlugosz) (1415-1480) teigė, kad toje pilyje mirė Didysis Lietuvos kunigaikštis Algirdas.
Seniausia gyvenvietė Maišiagala - viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje. Rašytiniuose Prūsijos analuose ji minima nuo XIII a. vidurio. Kiek vėliau šios apylinkės priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui, kurio laidotuvės vyko netoli Maišiagalos, šventoje Kukovaičio girioje. Teigiama, kad Maišiagalos geradariais buvo ne tik Lietuvos didieji kunigaikščiai, bet ir Lenkijos karaliai Aleksandras Jogailaitis, Steponas Batoras ir Zigmantas Vaza. Savo valdas bei pilį čia turėjusi ir karalienė Bona. 1792 metais miesteliui buvo suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas - Šv. Antanas su kūdikėliu Jėzumi.
1794 metais žlugus Tado Kosciuškos sukilimui, į Maišiagalą įžengė rusai, po metų miestelis atiteko Rusijos valdžiai ir neteko turėtų privilegijų. Ilgainiui čia stiprėjo rusifikacija, ypač po1863 metų sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo Vilniaus krašto gyventojai. Nuo 1802 metų Maišiagala atiteko įtakingai ir pasiturinčiai Houvaltų giminei.
Nuo 1994 m. kovo 29 dienos miestelis turi savo herbą, patvirtintą LR prezidento Algirdo Brazausko dekretu Nr. 257. Herbe vaizduojamas Šv. Antanas su kūdikiu Jėzumi. Tai Maišiagalos herbo, patvirtinto dar XVIII a. 1995 m. Maišiagaloje buvo pasirašytas Maišiagalos memorandumas dėl Lietuvos ir Latvijos sienos Baltijos jūroje. Pagal šį dokumentą visa teritorija Baltijos jūroje būtų dovanota latviams. Vėliau, 1996 m.
Maišiagalos herbas
Kai 1387 m. buvo krikštijama Lietuva, Maišiagaloje buvo pastatyta bažnyčia - viena iš septynių pirmųjų Lietuvos bažnyčių. Dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Ėmimo į Dangų bažnyčia statyta 1862-1865 m. Pastatas yra eklektiškas, turintis renesanso ir pseudogotikos bruožų. Bažnyčioje iš senų laikų išlikę vertingų meno ir kulto dirbinių. Tai trys kryžiai (XVIII a. pab. - XIX a. pr.), trys molbertinės tapybos paveikslai („Marija Rožančinė“ (1789 m.), „Švenčiausioji trejybė“ (XVIII a.), „Šv. Izidorius“ (XIX a. II pusė), aptaisos (XVIII a.
Ilgą laiką teritorija buvo Lietuvos valdovų priklausomybė, vėliau ji pateko į Lietuvos didikų Sapiegų, po to - Tyzenhauzų rankas.
Houvaltų Dvaro Sodyba
Nuo 1802 metų Maišiagala atiteko įtakingai ir pasiturinčiai Houvaltų giminei. Bajorų Houvaltų giminės rūmai tarnauja miestelio gyventojų ir svečių poreikiams. Rūmai - kultūros židinys. Jų statybą 1806 metais inicijavo grafas Onufrijus Houvaltas. Klasicistinio stiliaus dvarą suprojektavo garsus ano meto architektas, Vilniaus universiteto profesorius Mykolas Angelas Šulcas. Deja, architektui mirus, jo idėjos buvo įgyvendintos tik iš dalies. Dvaro statybas Onufrijaus anūkui Vitoldui Houvaltui pavyko užbaigti tik XIX a. pabaigoje. Bajorų Houvaltų šeima dvare gyveno iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Nuo XVIII a. Grafas Onufrijus Houvaltas apie 1806 metus iniciavo klasicistinio stiliaus dvaro statybą. Projekto autorius buvo garsus ano meto architektas, Vilniaus universiteto profesorius Mykolas Angelas Šulcas. Deja, pastarajam mirus, jo idėja buvo įgyvendinta tik iš dalies. Dvaro statybą pavyko užbaigti Onufrijaus anūkui, Vitoldui Houvaltui tik XIX a.
1992 m. Maišiagalos dvaro sodybos kompleksas, kurį sudaro rūmai (u. k. 36447), svirnas (u. k. 36448), bravoras (u. k. 36450), bravoro sandėlis (u. k. 36451), kumetynas (u. k. 36452), įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą, kaip vietinės reikšmės architektūrinis, kraštovaizdžio ir istorinis paminklas.
Maišiagalos dvaras
Houvalto dvaro paskirtis po Antrojo pasaulinio karo nuolat keitėsi. Karo metu čia glaudėsi vietos gyventojai, o vėliau, pasikeitus santvarkai, čia buvo įkurdinti kolūkiečiais tapę Houvaltų dvaro samdiniai. Dar vėliau dvaro pastate buvo įsteigta tarybinio ūkio kontora, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla. Iškėlus mokyklą, Houvalto dvaras įgavo kitą vaidmenį. Jis tapo kultūros, meno ir tautinio paveldo puoselėjimo vieta, dvare veikia kultūros namai (Nemenčinės daugiafunkcinio kultūros centro filialas), biblioteka, savo būstines turi chorai, vietos bendruomenė.
Šiandien dvaras - tai kultūros, meno ir tautinio paveldo puoselėjimo vieta, kur veikia kultūros namai, biblioteka bei Tradicinių amatų centras. Prie dvaro yra parkas, kuris 1986 m. buvo paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. Senųjų želdinių jame nedaug: 13 rūšių medžiai ir krūmai. Daugiausia auga beržai ir klevai, yra uosių, liepų.
Iškėlus mokyklą, Houvalto dvaras įgavo visuomeninį-kultūrinį vaidmenį - čia įsteigta miestelio biblioteka, rinkdavosi saviveiklininkai bei vietos bendruomenė. Adresas: Algirdo g. 3.
Tradicinių Amatų Centras
2014-2015 m. Tradicinių amatų centre yra vykdomi edukaciniai užsiėmimai, skirti moksleiviams ir suaugusiems: verbų pynimas, puodininkystė, drožyba, karpymas, muilo gaminimas, margučių marginimas, žvakininkystė, vilnos vėlimas. Tradicinių amatų centras yra pagrindinis Maišiagalos miestelio traukos objektas, suburiantis miestelio ir vietos apylinkių bendruomenę bei unikalių įspūdžių ieškančius miestelio svečius.
Houvalto dvare veikia ir tradicinių amatų centras. Jo direktorė Jolanta Lapinska pasakojo, kad šiame centre imta puoselėti ir saugoti Vilniaus krašto tradicijas, papročius bei senuosius amatus. „Atgaivinę senuosius papročius ir amatus, juos pristatome centro lankytojams, vedame jiems specialias pamokėles. Edukaciniuose užsiėmimuose noriai dalyvauja tiek vaikai, tiek suaugusieji. Centre, padedant profesionaliems amatininkams, galima išmokti drožti, rišti verbas, daryti karpinius, lipdyti puodus ir net gaminti muilą“, - sakė J.Lapinska.
Norintiesiems iš arčiau susipažinti su liaudies menu bei kultūra papildomai organizuojami susitikimai su amatininkais bei kultūros veikėjais. Čia vyksta parodos bei amatų mugės, kurių metu galima įsigyti tradicinių rankdarbių bei skanėstų. Pašnekovė džiaugėsi, kad Vilniaus rajone netrūksta kūrybingų žmonių, kuriems liaudies menas laikui bėgant tapo ne tik mėgstamu užsiėmimu, bet ir pagrindine profesija.
Piliakalnis
Šalia dvaro yra piliakalnis, vadinamas karalienės Bonos pilimi. Nuo jo atsiveria miestelio panorama. Piliakalnio papėdėje 2002 metais, minint 625-ąsias Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties metines, buvo pastatyta kompozicija iš lauko akmenų (skulptorius Domas Čiapas).
„Kiekvienais metais liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, ant piliakalnio giedame tautos himną. Praėjusiais metais Maišiagalos piliakalnis buvo įtrauktas į šimto piliakalnių, nuo kurių skambėjo Lietuvos himnas, sąrašą“, - pabrėžė A.Adomaitis.
Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejus ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Bažnyčia
Verta aplankyti ir kitas Maišiagalos vietas. 2013 m. Maišiagalos bažnyčios klebonijoje įsteigtas Vilniaus krašto etnografijos muziejaus filialas. Vienoje jo dalyje atkurtas šviesaus atminimo kunigo prelato Juzefo Obrembskio butas. Čia monsinjoras gyveno daugiau nei 50 metų. Lietuvos Didysis kunigaikštis Algirdas. Paminklas pastatytas 2002 m., minint 625-ąsias kunigaikščio mirties metine. Maišiagalos piliakalnio papėdėje buvo sukurta kompozicija iš lauko akmenų (skulpt. Domas Čiapas). Juzefas Obrembskis - kunigas, monsinjoras. 2013 m. Maišiagalos bažnyčios klebonijos kieme iškilo bronzinis paminklas. Paminklas išlietas Lenkijoje. Alfonsas Petrulis - kunigas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Paminklinis akmuo pastatytas 2013 m. prie Maišiagalos Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo vidurinės mokyklos (Algirdo g.
Maišiagalos gyvenvietės istoriją ypač praturtino čia apie pusę amžiaus gyvenęs prelatas Juzefas Obrembskis. Šviesaus atminimo dvasininkas kunigavo Švč. Nuo 2013 metų klebonijos pastate, kurį juokais pats dvasininkas vadino dvareliu, veikia kunigo prelato Juzefo Obrembskio vardo muziejus, lankytojams pristatantis jo asmeninę ekspoziciją bei supažindinantis su kitomis iškiliomis Katalikų bažnyčios asmenybėmis.
Kovo 19-oji - išskirtinė kunigo prelato Juzefo Obrembskio muziejaus diena - švenčiamas Juzefo vardadienis. Tą dieną rengiamas iškilmingas šviesaus atminimo dvasininko gyvenimo kelio paminėjimas, o svečiai tradiciškai vaišinami vietoje iškeptomis spurgomis.
Švč. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priėmus krikštą, 1387 m. Maišiagaloje buvo įsteigta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija ir pastatyta viena iš 7 ankstyviausių katalikiškų bažnyčių. Bažnyčia buvo ne kartą atstatyta, mat buvo apiplėšta bei sugriauta Rusijos kariuomenės, o 1798 m. Šviesi mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kokią matome šiandien, pastatyta 1865 m. Trys jos bokštai matyti iš tolo: du šoniniai bokšteliai išsiskiria savo piramidiniais stogeliais, o iš pagrindinio, stambesniojo, sklindantys varpo dūžiai kviečia į pamaldas.
Lankytinos vietos Maišiagaloje:
- Maišiagalos dvaro sodyba
- Maišiagalos piliakalnis
- Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejus
- Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia
- Tradicinių amatų centras
tags: #maisiagalos #dvaro #sodybos #piliakalnis