Žindymas yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių kūdikio sveikatą ir gerovę. Motinos pienas ne tik aprūpina kūdikį visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, bet ir suteikia imuninę apsaugą, padeda išvengti įvairių ligų ir turi ilgalaikį teigiamą poveikį sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl žindymas yra toks svarbus kūdikiams ir kokią naudą jis teikia.
Motinos pieno imuninė apsauga
Motinos pienas saugo kūdikį nuo žarnyno infekcinių ligų keliais būdais:
- Šviežumas ir švara: Motinos pienas visada yra šviežias ir švarus, todėl išvengiama infekcijos patekimo per užterštą maistą, buteliukus ar čiulptukus.
- Bifidobakterijų augimas: Motinos pienas skatina energingą bifidobakterijų augimą naujagimio žarnyne. Šios bakterijos niekada nesukelia ligų, o užimdamos vietas prie vidinės žarnos sienelės, neleidžia ten prisitvirtinti ligas sukeliantiems mikrobams.
- Rūgšti žarnyno terpė: Rūgšti žindomo kūdikio žarnyno turinio terpė yra nepalanki išgyventi ir daugintis daugeliui patogeninių mikroorganizmų.
- Epidermio augimo faktorius: Motinos piene esančios medžiagos, vadinamos epidermio augimo faktoriumi, skatina kūdikio žarnyno vystymąsi ir fiziologinį subrendimą.
- Imunoglobulinai: Motinos pieno imunoglobulinai, pirmiausia sekrecinis IgA (sIgA), tapdami dalimi gleivinės barjero, naikina ir neleidžia prie žarnos sienelės potencialiai patogeninių bakterijų.
- Kiti komponentai: Neimunologiniai motinos pieno komponentai, kaip oligosacharidai ir kazeino frakcijos glikoproteinas, veikdami išvien su sIgA, taip pat apgina žarnos gleivinę, neleidžia Helicobacter pylori prisitvirtinti prie skrandžio gleivinės epitelio.
- Laktoferinas: Laktoferinas - bakteriostatinis geležį surišantis baltymas, kurio gausu moters piene, prisijungia žarnyne esančią geležį, taip neleisdamas jos pasisavinti patogeniniams mikroorganizmams, kuriems geležis reikalinga išgyventi ir daugintis.
- Motinos pieno ląstelės: Motinos pieno ląstelės - makrofagai ir limfocitai - gaudo ir naikina nepageidaujamus mikrobus.
Žindymas 5 kartus sumažina rotaviruso sukeliamo gastroenterito riziką. Be to, žindomų kūdikių žarnyne rečiau randami parazitai, o nekrotizuojantis enterokolitas dirbtinai maitinamiems naujagimiams pasitaiko 6-10 kartų dažniau negu vien motinos pieną gaunantiems.
Dėl imuninės ir neimuninės apsaugos, kurią teikia motinos pienas, gerokai mažesnis žindomų kūdikių sergamumas ir kvėpavimo organų infekcijomis, o jeigu liga ir išsivysto, ji paprastai būna lengvesnė ir vaiko nereikia gydyti ligoninėje. Žindomi kūdikiai 3-4 kartus rečiau serga vidurinės ausies uždegimu, o nežindomiems kūdikiams 4-6 kartus dažnesnės šlapimo takų infekcijos.
Glikokonjugatas, esantis motinos piene, bet nerandamas nei žmonių kraujo serume, nei gyvulių piene, trukdo žmogaus imunodeficito virusui prisitvirtinti prie vaiko T-limfocitų ir tuo būdu mažina tikimybę susirgti AIDS. Tyrinėtojai atrado neabejotiną žindymo apsauginį poveikį prieš vaikystės vėžius: ūmią leukemiją ir limfomą.
Žindymas ir mažakraujystės prevencija
Geležis - labai svarbus kraujo gamybos elementas, dėl jos trūkumo sumažėja hemoglobino bei eritrocitų kiekis kraujyje ir sutrinka deguonies pernešimas į audinius. Esant ženklesnei geležies stokai, diagnozuojama anemija, dar vadinama mažakraujyste, kuri vargina nuolatiniu silpnumu, energijos trūkumu, dažnomis infekcijomis ir bendru organizmo nusilpimu, be to gali tapti daugelio kitų sveikatos problemų priežastimi.
Neretai nėštumo metu išsekus geležies atsargoms ir jų nepapildžius po gimdymo, šio mikroelemento trūksta motinos piene. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nepakankamas šio elemento kiekis maiste dėl žindančios mamos anemijos, vegetarinės ar nepakankamos mitybos yra viena iš pagrindinių kūdikių mažakraujystės priežasčių.
Žemiausias hemoglobino kiekis kraujyje būna 5-7 kūdikio gyvenimo mėnesiais, kai leidžiama norma yra 110 g litre (mažiau 110 - jau laikoma mažakraujyste).
Jei moteris nėštumo metu pati sirgo mažakraujyste, jos kūdikis gimdamas neatsineš geležies atsargų. Geležies atsargas vaisius pradeda kaupti paskutinįjį nėštumo trimestrą, todėl jų sukaupti nespės ir prieš laiką gimę neišnešioti kūdikiai. Neišnešiotiems kūdikiams geležies atsargų pakanka tik iki 1-2 mėnesių.
Kol kas nėra išrasta metodo, kaip padidinti motinos piene geležies kiekį. Matematika paprasta - jei maitinančios moters organizmui pakanka geležies, jos su pienu ji duos ir kūdikiui.
Mažakraujystė nustatoma iš kraujo tyrimo, o ne apžiūrėjus vaiką išoriškai. Dėl to, kad aiškiai išreikštų mažakraujystės požymių nėra, ši liga ilgai ir klastingai gali alinti vaiko organizmą.
Geležies stokos mažakraujystė laikoma socialine liga visame pasaulyje. Kuo kraštas skurdesnis, tuo daugiau žmonių ten serga anemija. Nors lietuviai yra blyškiaveidžiai, jie nėra linkę į mažakraujystę ir serga šia liga gerokai rečiau, nei trečiojo pasaulio šalių gyventojai.
Jeigu yra geležies stoka, vaikui reikėtų duoti daugiau mėsos, nes iš daržovių absorbuojama 2-10 proc. geležies, iš raudonos mėsos - 20-40 proc. Geležis geriau pasisavinama, kai pakanka vitamino C, tad reikia stengtis, kad jo vaikui netrūktų - tam puikiai tinka visos lietuviškos uogos - agrastai, serbentai.
Žindymo nauda imuninei sistemai
Žindymas ir ilgalaikė sveikata
Žindymas svarbus ir ilgalaikei sveikatai. Pavyzdžiui, koronarinės širdies ligos ištakos gali būti jau vaikystėje. Suaugusių žmonių, kūdikystėje žindytų apie metus laiko, cholesterolio koncentracija kraujyje 59-70 metų amžiuje būna mažesnė, palyginus su maitintaisiais tik dirbtinai. Žindymas turi įtakos tolesniam cholesterolio metabolizmui: jo sintezė organizme būna mažesnė.
Žindymas padeda išvengti jaunatvinio diabeto, dar vadinamo “vaikiškojo” arba nuo insulino priklausančio cukrinio diabetu. Taip pat pastebėta jaunatvinio diabeto išsivystymo sąsaja su ankstyvu karvės pieno patekimu į kūdikio organizmą. Nežindytiems ar labai trumpai žindytiems vaikams cukraligė prasideda jaunesniame amžiuje.
Kūdikystėje žindytas žmogus turi daugiau šansų nesusirgti ir „suaugusiųjų cukralige “, arba nuo insulino nepriklausančiu cukriniu diabetu. Šia liga sergančio žmogaus kasa insuliną išskiria, bet dėl tam tikrų priežasčių jo veikimo nepakanka, tai yra būna savotiška rezistencija insulinui. Kaip žindymas mažina nutukimo riziką, jau aptarėme anksčiau skyrelyje „Žindymo reikšmė kūno augimui“.
Mokslininkų nuomone, reikšminga gali būti tai, kad motinos piene yra gerokai daugiau negu karvės piene, iš kurio gaminami mišiniai, ilgos grandinės polinesočiųjų riebiųjų rūgščių (IGPRR). Jų trūkumas būna ir nutukusių bei rezistenciją insulinui turinčių suaugusiųjų organizme. Tyrinėtojai nustatė, jog maitinimas motinos pienu padidina IGPRR koncentraciją vaiko skeleto raumenų membranose, o bazinė (nevalgius) gliukozės koncentracija kraujo plazmoje būna santykinai žemesnė.
Kitaip sakant, mišiniais maitinami kūdikiai daugiau negu žindomi kūdikiai išskiria insulino po maitinimo tam, kad cukraus (gliukozės) koncentracija jų kraujyje būtų tokia pat normali. Tai gali reikšti, jog jau kūdikystėje formuojasi savotiškai rezistentiškas insulinui žmogaus medžiagų apykaitos pobūdis, galbūt išliksiantis visą gyvenimą. Tokiais atvejais tam, kad gliukozės koncentracija kraujyje būtų normali, kasa skatinama gaminti daugiau insulino, tačiau „suaugusiųjų diabetu“ sergančiojo organizme jis nepakankamai veiklus.
Ką daryti, jei kyla sunkumų žindant?
Nors žindymas yra natūralus procesas, kartais moterys susiduria su įvairiais sunkumais. Štai keletas patarimų, kaip elgtis dažniausiai pasitaikančiose situacijose:
- Spenelių skausmas: Krūtų ir spenelių skausmas dažniausiai yra susijęs su netinkama kūdikio padėtimi glaudžiant jį prie krūties, netinkamu apžiojimu ar trumpu liežuvio pasaitėliu.
- Pieno trūkumas: Stebėkite žindomo naujagimio maitinimų dažnį, nes naujagimiai ne visuomet geba aiškiai parodyti alkio ženklus. Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą.
- Pieno perteklius: Pieno perteklių pirmaisiais žindymo mėnesiais įprastai lemia hormonų disbalansas. Jeigu krūtys labai kietos, persipildžiusios, reikėtų rankomis ar pientraukiu nusitraukti truputį pieno ir duoti kūdikiui žįsti krūtį.
- Užsikimšęs pieno latakėlis: Skausmingi gumbeliai krūtyse susiformuoja užsikimšus pieno latakėliui. Svarbiausia taisyklė - užsikimšus pieno latakėliams ir toliau žindykite kūdikį arba pieną nusitraukite kaip įprasta.
- Motinos liga: Mamos liga tikrai nėra priežastis nutraukti žindymą. Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs žindančioms mamoms bei jų pienu maitinamiems mažyliams.
Jei kyla abejonių ar sunkumų, visada kreipkitės į specialistus - gydytojus, akušerius ar žindymo konsultantus.
| Privalumas | Aprašymas |
|---|---|
| Imuninė apsauga | Motinos pienas suteikia apsaugą nuo infekcijų, skatina bifidobakterijų augimą ir stiprina žarnyno barjerą. |
| Mažakraujystės prevencija | Motinos pienas aprūpina kūdikį geležimi, ypač jei motina pati gauna pakankamai geležies. |
| Ilgalaikė sveikata | Žindymas mažina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu ir nutukimu ateityje. |
| Emocinis ryšys | Žindymas stiprina ryšį tarp motinos ir kūdikio. |
