Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su atsiskaitymu už komunalines paslaugas, vandens skaitiklių priežiūra Vilniuje, atliekų tvarkymu bei naujovėmis algų mokėjimo srityje.
Vandens tiekimas ir skaitiklių priežiūra Vilniuje
Už vandentiekį Vilniuje atsakinga UAB „Vilniaus vandenys“. Vandens skaitiklius Vilniaus mieste įrengia, prižiūri ir keičia UAB „Vilniaus vandenys“.
UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai skaitiklių ir jų rodmenų patikros darbus atlieka individualiuose namuose ir įmonėse, o UAB „City service engineering” darbuotojai - daugiabučiuose. Atvykę darbuotojai vilki specialiais darbo drabužiais, ant kurių matyti darbus vykdančios įmonės logotipas bei privalo parodyti darbuotojo pažymėjimą su nuotrauka.
Pastatų įvadinių vandentiekio skaitiklių metrologinės patikros galiojimo laikas yra 2 metai, o įrengtų butuose ir individualiuose namuose - 6 metai.
Jei bute įvyko vandentiekio avarija, kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją. Jei likviduojant avariją reikia nuimti vandens skaitiklio plombą, namą prižiūrinčios organizacijos atstovas privalo surašyti aktą, kuriame turi būti užfiksuoti vandens skaitiklio rodmenys plombos nuėmimo metu.
Likvidavus avariją, apie tai turite nedelsiant informuoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ klientų aptarnavimo telefonu 19118.
Tam, kad pateikiami mokėjimo pranešimai / PVM sąskaitos faktūros už per ataskaitinį (kalendorinį) mėnesį UAB „Vilniaus vandenys“ suteiktas paslaugas (geriamojo (šalto) vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą) būtų tikslūs, turite iki paskutinės einamojo mėnesio dienos deklaruoti geriamojo vandens skaitiklių faktinius rodmenis.
Deklaruoti rodmenis patogiausia UAB „Vilniaus vandenys“ savitarnos svetainėje (www.savitarna.vv.lt).
Atsiskaitymo už draudimo paslaugas galimybės
Atsiskaityti kortele galima tose atstovybėse, kuriose yra įrengtas EKS kortelių skaitytuvas. Už draudimo paslaugas, pateikiant mokėjimo sąskaitą, taip pat galima sumokėti visose parduotuvių Maxima kasose, visuose "Perlas" terminaluose ir "Virtualių paslaugų operatorius" skyriuose.
"Virtualių paslaugų operatorius" skyriai
"Virtualių paslaugų operatorius" skyrius galima rasti:
- UAB „Reitan Convenience Lithuania“ („Narvesen“ parduotuvės ir „Lietuvos spauda“ kioskai).
- UAB „Vaskota“ kioskuose
- UAB „Kilminė“ parduotuvėse, pažymėtose „Express Market“ ženklu
- UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmenos“ parduotuvėse, pažymėtose „Kaišiadorių paukštynas“ ženklu.
- UAB „Gulbelė“ parduotuvėse, pažymėtose „Gulbelė“ ženklu.
- UAB „Mažeikių butų ūkis“ kasose.
Slapukų naudojimas
Šioje svetainėje naudojami slapukai, kurie yra būtini, kad ši svetainė veiktų. Jums sutikus, ši svetainė gali papildomai naudoti statistinius ir rinkodaros slapukus. Jei sutinkate su visais slapukais, spustelėkite "Sutikti". Jei norite atsisakyti slapukų, spustelėkite "Nesutinku".
Šie slapukai yra būtini svetainės veikimui, jų negalima išjungti. Šiuos slapukus galima suskirstyti į sesijos slapukus ir nuolatinius slapukus, kuriuose nesaugoma asmens identifikavimo informacija.
Šie slapukai naudojami, siekiant įvertinti naudojimąsi svetaine ir srauto šaltinius, norint gauti informacijos, reikalingos svetainės veikimui pagerinti. Šie slapukai padeda mums nustatyti, kurios svetainės paskyros yra populiariausios, ir gauti informacijos apie vartotojų naršymo įpročius. Šiuo tikslu mes naudojame Google Analytics statistikos įrankį.
Šie trečiųjų šalių slapukai naudojami pateikti pagal Jūsų pageidavimus suasmenintą reklamą. Mes naudojame slapukus, padedančius mums apibendrinti informaciją apie jūsų šios svetainės naudojimo įpročius ir suteikti mums informacijos apie jūsų susidomėjimą, kad mes galėtume jums rodyti tik jūsų naudojimo įpročius atitinkančią reklamą.
Tvarumas ir nuotekų tvarkymas
Susidomėjimas tvarumu Lietuvoje auga kasmet - gyventojai vis daugiau dėmesio skiria prekių pakuotėms arba įsigyja daiktus iš antrų rankų. Bendrovės valdomos valyklos išvalo nuotekas iki reikiamų parametrų, o atlikdamos valymą taiko žiedinės ekonomikos principus: į gamtą sugrąžina išvalytą vandenį, o iš nuotekų dumblo gamina antrines žaliavas - kompostą ir biodujas, iš kurių gaminama elektra savoms reikmėms.
Per mėnesį didžiausioje šalyje Vilniaus nuotekų valykloje mechaniniu būdu iš nuotekų išvaloma net 74 tonos įvairių atliekų: sauskelnių, higieninių įklotų, ausų krapštukų ir kitų stambių atliekų. Per metus tai sudaro beveik 900 tonų. Šios atliekos iki valyklos po miestu esančiais vamzdžiais keliauja dešimtis kilometrų, kartais net sudarydamos kamščius. Jų perdirbti neįmanoma, tik išvežti į sąvartynus, todėl visa tai augina nuotekų tvarkymo kaštus.
Nuotekų valymas vyksta nuolat, laikantis griežčiausių numatytų standartų, tačiau dažnas gyventojas nesusimąsto, kad į savo tualetą išmesdamas įvairias atliekas elgiasi neatsakingai, neįvertindamas galimo poveikio aplinkai.
Apklausos duomenimis, dažniausiai į nuotekas išpilamas kepimo aliejus ir kiti riebalai, tai daro 46 proc. apklaustųjų, pasenusias maisto atliekas į nuotekas išmeta 38 proc. „Vilniaus vandenų“ ekspertai pastebi, kad augant vartojimui ir buityje didėjant indaplovių bei skalbimo mašinų skaičiui, daugėja į nuotekas patenkančios chemijos.
Nuotekas teršia ir buityje gausiai naudojami valymui skirti gaminiai, sintetiniai audiniai, kurie plaunant išskiria mikrodaleles, kai kurios naudojamos kosmetikos priemonės, kuriose yra „amžinųjų chemikalų“ - perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS).
Apklausos rezultatai parodo, kad turime įsisenėjusius žalingus įpročius - tylią ir nematomą taršą, kurios mastus kasdien fiksuojame nuotekų valyklose. Dedame didžiules pastangas, kad Neries ir kitų upių, o tuo pačiu ir Baltijos jūros vandens kokybė gerėtų, į aplinką išleidžiame tik išvalytą vandenį.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atliekų vieta nėra kanalizacijoje. Riebalai, pilami į kanalizaciją, lengvai prilimpa prie vamzdžių sienelių, sukietėja ir ją užkemša, gadina valymo įrenginius. Todėl virtuvėje panaudotus ir maisto gaminimui nebetinkamus riebalus rekomenduojama supilti į stiklainį ar kitą sandarų indą ir perduoti atliekų tvarkytojams, kuriuos galima pasirinkti pasinaudojant atliekų tvarkytojų registru.
Maisto atliekos - bet koks atliekomis virtęs maistas - turėtų atsidurti buitinių atliekų arba tam skirtuose konteineriuose.
Siekiant, kad prie naujosios maisto atliekų rūšiavimo tvarkos pereiti būtų kuo paprasčiau, planuojama vilniečiams jau nuo šių metų gruodžio mėnesio suteikti maisto atliekoms atskirai rūšiuoti skirtas priemones: oranžinės spalvos vienkartinius maišelius iš ne mažiau kaip 90 proc. perdirbtų medžiagų ir ilgalaikio naudojimo 7 litrų tūrio talpas.
Maišelius ir talpas atliekoms tvarkyti nuo gruodžio mėnesio bus galima atsiimti Vilniaus m. savivaldybėje, sostinės seniūnijose, Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Tikslias maisto atliekų tvarkymo priemonių dalinimo vietas ir kitą aktualią informaciją galima rasti interneto svetainėje www.atliekuetiketas.lt.
Nauja tvarka: algos tik į banko sąskaitą
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė laidoje „Delfi tema“ pažymėjo, kad nauja tvarka siekiama šešėlines algas pradėti mokėti oficialiai, tačiau ji teigia mananti, kad to nepavyks padaryti.
„Ji tikrai šešėlinių algų iš šešėlio neištrauks. Tik apsunkins mažam verslui, kuris turėjo daug grynųjų pinigų, algų išmokėjimą. Jiems bus sunkiau dirbti. Kalbu apie periferiją, nes Vilniuje ir kituose didmiesčiuose, manau, apie 90 proc. įmonių iš viso neturi grynųjų ir viską moka per banką. Tačiau kalbant apie kaimus ir mažesnius rajonus, ten tikrai „vaikšto“ grynieji, nes ten brangus atsiskaitymas kortelėmis. Pirmiausia galbūt reikėjo išspręsti tokio atsiskaitymo klausimą - kodėl verslas jo nesirenka, o po to įvesti prievartos mechanizmą, kai darbuotojas nebegali pasirinkti, kaip norėtų gauti algą: grynais ar pavedimu, nes yra griežtas nurodymas tik į banko sąskaitą. Jis nebegali pasakyti, kad dalį algos pervestų į vaiko, žmonos ar mamos sąskaitą“, - sako auditorių ir buhalterių atstovė.
Ji akcentuoja, kad jei darbuotojas nepateiks banko sąskaitos numerio, darbdavys negalės jam mokėti algos. Nemokės tol, kol nepateiks sąskaitos numerio.
„Dabar, kai į banką gali patekti tik užsirašęs, ir jeigu tu gyveni kaime, kuriame artimiausias bankas yra už 20 kilometrų, neturi automobilio, o viešasis transportas nėra taip lengvai pasiekiamas, gali būti sudėtinga“, - apie galimus sunkumus gyventojams kalba pašnekovė.
Problema - bankomatų trūkumas
Jurbarko krašto verslininkų sąjungos vadovas Vidas Šukys sutinka, kad šis klausimas itin aktualus regionų gyventojams ir verslams. Anot jo, viena iš pagrindinių problemų regionuose - bankomatų ir kortelių skaitytuvų aparatų trūkumas.
„Jurbarke su bankomatais viskas tvarkoje, bet, tarkime, Viešvilė, Smalininkai - 20 kilometrų nuo Jurbarko, Juodaičiai - 50 kilometrų, ten tikrai nėra bankomatų. Be to, ne visos mažesnės parduotuvės turi banko kortelių atsiskaitymo terminalus. Reikėtų paanalizuoti, kiek regionuose, nutolusiuose labiau nuo jų centrų, smulkiojo verslo struktūrų turi tokias atsiskaitymo galimybes. Pradedant nuo batų taisyklos, parduotuvės, kirpyklos, kavinės. Gyvendamas Juodaičiuose, mūsų rajono pakraštyje, turėsiu važiuoti į artimiausią bankomatą, kuris bus Kaune, Jurbarke ar Raseiniuose, kad išsiimčiau pinigus. Tada išsiimsiu visus pinigus kiek jų turiu“, - sako V. Šukys.
Planuoja įrengti papildomų 100 bankomatų
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) praėjusių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, atsiskaitymų kortele už pirkinius apyvarta, lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2020-aisiais, išaugo 16 proc., verslo naudojamų mokėjimo skaitytuvų skaičius šalyje tuo pačiu metu išaugo 7 proc. iki beveik 67 tūkst. vienetų. Pasak LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, tai rodo, kad Lietuvoje kasmet auga atsiskaitymų negrynaisiais pinigais populiarumas ir apyvarta.
Be to, planuojama, kad papildomi bankomatai iki kitų metų vidurio bus įrengti 100 šalies gyvenamųjų vietovių, kuriose bankomatų ar kitokių grynųjų pinigų išdavimo vietų šiuo metu nėra. Tad, įgyvendinus memorandumą, miestų ir miestelių, kuriuose yra pinigų išgryninimo vietų, skaičius išaugs dvigubai: nuo dabartinio 91 padidės iki 191.
Anot E. Čipkutės, grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra sutelkta į vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Įgyvendinus memorandumą, ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) bus pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos, arba 99 proc. gyventojų - iki 20 km atstumu.
Kaip Orabura prie bankomato pinigus eme :D
Tiek nepakaks
Reaguodamas į bankomatų tinklo plėtrą regionuose Jurbarko verslininkų atstovas sako, kad kai kuriems rajono gyventojams vis tiek iki artimiausio bankomato teks nuvykti mažiausiai 10 kilometrų.
„Smalininkai nuo Jurbarko - nutolę 10 km, Viešvilė nuo Smalininkų irgi 10 km, o nuo Jurbarko - 20 km. Smalininkuose ir Viešvilėje tikrai niekas nestatys po bankomatą. Vadinasi, žmogus turės važiuoti iš vienos vietos į kitą arba Jurbarką, kad išsigrynintų pinigus. Tai - sąnaudos degalams, transportui. Niekas neskaičiuoja žmonių pinigų. Žmogus važiuos 20-50 km., mokės už degalus ir dar bankui, kad pasiimtų savo algą“, - pažymi V. Šukys.
Ką daryti, kai užblokuos sąskaitą?
Pašnekovas turi ir daugiau pastebėjimų dėl naujosios tvarkos. „Ką mačiau iš žmonių atsiliepimų apie šią tvarką, jie klausia: „Kodėl turiu savo pinigus dabar būtinai nešti per banką? Ir kažkas turi priverstinai liepti atsidaryti banko sąskaitą, kurioje bus pinigai. Gal aš juos noriu laikyti kažkur kitur, tai - mano uždirbti pinigai.“ Manau, kad valstybė peržengia ribą, kišdamasi į darbuotojo ir darbdavio santykius, susijusius su atlyginimų išmokėjimu. Kitas dalykas - žmonės nori disponuoti dalį savo pinigų grynaisiais, matome eiles prie bankomatų šalia parduotuvių. Žmonės išsiima grynųjų ir jais atsiskaito už prekes. Sunku pasakyti, kodėl: gal nepasitiki, bijo ar pan. Kaip vaikui duoti kišenpinigių į mokyklą? Ar nuvažiuoti į turgų nusipirkti bulvių, lašinių? Visiems kortelių atsiskaitymo aparatūrų nepristatysime. Jį sudėtinga gauti ir jis nemažai kainuoja“, - komentuoja verslininkas.
Anot jo, problemų su algų išmokėjimu gali kilti ir tuomet, kai netikėtai bankas užblokuoja sąskaitą. Taip yra buvę ir pačiam verslininkui, prie Jurbarko turinčiam parduotuvę.
„Pats grynuosius inkasuoju į banką, nes kitą dieną reikia sumokėti darbuotojui. Ir, tarkime, iškyla problemų su VMI ar „Sodra“ ir užblokuoja mano sąskaitą. Mano atveju buvo blokuota sąskaita banke, nes kažkas bandė prisijungti. Kaip tada tokiu atveju daryt? Tai - perlenkta lazda“, - mano jis.
Įžvelgia bankų protegavimą
Be kita ko, naują tvarką jis vadina ir bankų protegavimu, mat už suteiktas paslaugas sumokami ir mokesčiai. „Iš banko imant pinigus ar juos pervedant, mes paliekame pinigų ir bankui. Kitaip tariant, priverstinai jį finansuojame. Žmonės klausia, kodėl jie privalo „maitinti“ banką. Žmogus yra priverstas finansuoti bankinę struktūrą. Bankai dar nuo šių metų didina paslaugų mokesčius. Turėtų susidomėti ir Konkurencijos taryba ar kitos institucijos, kurios stebi bankinę sferą“, - pažymi V. Šukys.
Pašnekovas mano, kad nurodymas nemokėti atlyginimo darbuotojams tol, kol jie nepateiks banko sąskaitos, yra prievartos mechanizmas: „Šiuo keliu einame prie prievartinio reguliavimo. Bet tai juk mano uždirbti pinigai, turiu turėti teisę pasirinkti kaip juos gauti.“
Maža to, kaip skelbė Valstybinė darbo inspekcija, antstoliams taps lengviau išieškoti skolas ir iš skolininkų. O tokių regionuose - nemažai.
„Jeigu žmogus turi skolų - tegul antstoliai dirba, jie gali areštuoti turtą. Kodėl būtinai per banką turi ieškoti skolų? Tai tada valstybė dirba ne žmonėms, o antstoliams ir bankams, kad būtų patogiau išieškoti skolų iš žmonių ir daugiau iš jų paimti“, - atkreipia dėmesį Jurbarko verslininkų atstovas.
Mano, kad atsiras daugiau sukčiavimo būdų
V. Šukys taip pat nemano, kad nauja atlyginimų mokėjimo tvarka netrukdo šešėliui toliau plisti arba netgi labiau išaugti - kas iki Naujųjų algą gaudavo legaliai grynaisiais, šiemet jau gali prašyti išmokėti nelegaliai.
„Šis dalykas užsiimti šešėliu visiškai netrukdo. Jei kažkas mokėjo vokeliuose, jie tikrai pavedimais nemokėjo algų. Ir toliau taip bus: 100 eurų į kišenę, 100 eurų į sąskaitą. Arba gali išaugti šešėlis. Atsiras naujų sukčiavimo būdų“, - sako jis.
„Valstybė grasina žmogui, Konstitucija jį turi ginti. Gali čia kilti Konstituciniame teisme klausimas, ar tai nepažeidžia žmogaus teisių, kaip gauti atlyginimą už darbą“, - priduria pašnekovas.
Mažeikiai problemų nemato
Tačiau ne visi regionų verslai mato problemų dėl naujos algų mokėjimo tvarkos. Štai Mažeikių verslininkų asociacijos direktorės Sandros Jarockytės-Aleksejevienės teigimu, Mažeikiuose jau seniai su darbuotojais atsiskaitoma tik pavedimais.
„Mažeikiai dėl to nemato jokio streso ir neturi prieštaravimų. Turime 47 narius, jų klausėme, ar susidursite su problemomis. Gal yra keletas logistikos įmonių, bet jos reikalus sprendžia per kitą logistikos asociaciją. Tai ten yra tokių dalykų, kad jie turi atsiskaityti grynaisiais, pravažiuojant tam tikrus postus ir t. t. Gal sunkiau tiems, kas dirba su individualia veikla, kas turguose stovi, močiutės - jų gaila, bet mūsų verslininkų tai neliečia, jokių paslėptų „juodų“ pinigų nėra“, - teigia ji.
Anot pašnekovės, rajono gyventojams galbūt teks privažiuoti prie bankomatų, norint išsigryninti algas, bet mieste esą jų pasiekiamumas pakankamas.
Kur galima išsigryninti pinigus?
LBA prezidentė atkreipia dėmesį, kad galimybė išsiimti iš sąskaitos grynųjų Lietuvoje šiuo metu užtikrinama keliais būdais: tai ir bankomatai, ir „Perlo“ terminalai, ir grynųjų išdavimas prekybos tinklų kasose. Šiuo metu šalyje veikia per 1000 bankomatų, daugiau kaip 2200 „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir bankų partnerių „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Šilas“ bei kitų parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso - apie 4000 taškų.
Kaip jau minėta, iki liepos 1 d. Lietuvoje bus įrengta 100 papildomų bankomatų. Tikslus naujųjų bankomatų vietų sąrašas bus paskelbtas tiekėjui - bendrovei „Worldline Lietuva“ - šiose vietovėse atlikus infrastruktūros plėtros galimybių vertinimą. Naujų bankomatų vietų sąrašas bus publikuotas interneto svetainėje bankomatas.lt.
Dabartinį Lietuvoje veikiančių bankomatų žemėlapį galite pamatyti čia.
Visų memorandumą pasirašiusių finansų rinkos dalyvių klientai iš visų naujų bankomatų galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iš savo banko bankomatų. Bankomatai bus aiškiai pažymėti memorandume dalyvaujančių rinkos dalyvių logotipais.
Kiti atsiskaitymo būdai
Atsiskaityti už UAB „Verkių būstas“ suteiktas paslaugas galima tokiais būdais:
- Naudojant internetinę bankininkystę, mokant už paslaugas paprastu pavedimu el. Nr. 1802*.
- Mokėjimus įrašydami į atsiskaitymo knygelės 8-ą eilutę galite visuose bankuose bei AB „Lietuvos spauda“ spaudos kioskuose, „Lietuvos paštas“ skyriuose, išskyrus AB „Swedbank“. Mokėdami AB „Swedbank“ privalote pateikti mokamąjį pranešimą ir nurodyti įmokos kodą 220300 (tokiu atveju atsiskaitymo knygelės 8-oje eilutėje nereikia nieko įrašyti).
tags: #mano #bustas #saskaitu #apmokejimas #narvesen