Namo stogo konstrukcija: ką būtina žinoti Lietuvoje

Tai, kad namo stogas yra labai svarbi namo dalis, žinoma kiekvienam. Senas ir netvarkingas stogas ne tik neapsaugo namo konstrukcijų nuo vandens, bet ir iš pastato vidaus į išorę praleidžia šiluminę energiją. Be to, susidėvėjusi danga atrodo neestetiškai.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) turi keletą patarimų, palengvinsiančių supratimą apie tai, ką būtina žinoti norintiems keisti vienbučio gyvenamojo namo stogo dangą.

Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD)?

Norint išsiaiškinti, ar planuojamiems stogo keitimo darbams reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), reikia žinoti, kokios statybos rūšies darbus ketinama atlikti, rašoma Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos pranešime žiniasklaidai.

• Paprastasis remontas: Kai keičiama vienbučio gyvenamojo pastato stogo danga (nekeičiant laikančių konstrukcijų) atliekamas paprastasis remontas. Jeigu tas pastatas nėra kultūros paveldo statinys, tai tokiems darbams SLD gauti nereikia. Tokiu atveju nerengiamas ir projektas arba rengiamas tik statytojui (užsakovui) pageidaujant.
• Kapitalinis remontas: Jei keičiama vienbučio gyvenamojo pastato (kuris nėra kultūros paveldo statinys, taip pat šis statinys nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją arba kultūros paveldo vietovę) stogo danga ir pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.), tai būtų atliekamas statinio kapitalinis remontas. Tokiu atveju SLD gauti taip pat nereikia (išskyrus atliekant nesudėtingojo pastato kapitalinio remonto darbus, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.), o projektas rengiamas statytojo (užsakovo) pageidavimu.
• Statinio rekonstravimas: Jei atliekant vienbučio gyvenamojo pastato stogo dangos keitimą būtų perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos ir tuo pakeičiami (padidinami, sumažinami) bet kurie statinio išorės matmenys - ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan., tai tokiu atveju būtų atliekamas statinio rekonstravimas. Parengti rekonstravimo projektą ir gauti SLD privaloma, kai rekonstruojamas neypatingasis, ypatingasis statinys arba nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į aukštesnės kategorijos statinį.

Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Kai rekonstruojamas II grupės nesudėtingasis statinys ir po rekonstravimo lieka II grupės nesudėtinguoju statiniu, supaprastintą rekonstravimo projektą privaloma parengti ir SLD privaloma gauti, jei šis pastatas stovi mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys); magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:

1. pastatomi nauji aukštai;
2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;
3. nugriaunama dalis esamų aukštų;
4. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;
5. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų.

Atkreipiame dėmesį, kad pastatų, priskiriamų neypatingųjų ar ypatingųjų statinių kategorijai, projektams turi teisę vadovauti tik atestuoti projekto vadovai (architektai arba statybos inžinieriai). Jei pastatas priskiriamas nesudėtingųjų statinių kategorijai, tokio statinio projektams gali vadovauti ir neatestuoti architektai ar statybos inžinieriai.

Esminiai statinio projekto sprendiniai

Pirmiausia žinotina tai, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį esminiai statinio projekto sprendiniai yra statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje nurodoma, kad jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą (SLD) keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują SLD (kai jis privalomas), išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

• dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;
• iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);
• iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys;
• keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija.

Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė 42 punkte nurodoma, kad kai po SLD išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą privaloma gauti naują SLD, turi būti rengiamas naujos laidos projektas.

Kai po SLD išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą, gauti naują SLD neprivaloma, taip pat kai keičiami neesminiai projekto sprendiniai, rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai). Papildomai informuojame, kad keičiant projekto sprendinius neturi būti pažeisti Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyti privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai, tarp kurių - specialieji reikalavimai.

Apibendrinant nurodytas teisės aktų nuostatas, teigtina, kad jeigu pertvarkant namo išorės laikančiąsias konstrukcijas (keičiant stogo konstrukciją, keičiasi laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas, atsiranda naujos laikančiosios konstrukcijos pastato išorėje,), keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą turi būti rengiamas naujos laidos projektas bei privaloma gauti naują SLD.

Atkreipiame dėmesį, kad stogas (šlaitinis, plokščias) yra priskiriamas išorinėms atitvaroms, todėl atitinkamai ir stogo konstrukcijoje esančių pastato laikančiųjų konstrukcijų, pavyzdžiui, gegnių, plokščių ar kt., vietos pasikeitimas yra esminis statinio projekto sprendinys, kuris nepatenka į Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies išimtis ir dėl to privaloma gauti naują SLD.

Pagrindiniai stogo elementai

Stogas - tai daugiau nei stogo dangos lakštai. Svarbios yra visos dalys - pradedant mažiausiais sraigteliais ir baigiant didžiuliais dangos lakštais ar kopėčiomis. Kiekviena stogo sistemos dalis gali daryti didelę įtaką viso stogo saugumui, patvarumui ir patrauklumui.

Plieninis stogas - tai daugiau nei stogo lakštai. Tai ir laikančiosios konstrukcijos, lietaus vandens nuvedimo sistema, stogų saugos elementai, lankstiniai ir daugybė kitų elementų bei priedų.

Svarbiausi stogo elementai:

• Stogo dangos lakštai
• Lietaus vandens nuvedimo sistema
• Sieninės ir stogo kopėčios
• Sniego užtvaros
• Stogo tilteliai
• Kraigai
• Vėjalentės
• Karnizai (laštakiai)
• Vėdinimo kaminėliai ir kt.

Kad stogas būtų tvarkingas, svarbiausia atidžiai pasirinkti atskiras jo dalis, kad jos tinkamai atliktų savo funkciją ir gražiai derėtų tarpusavyje.

Tinkamos medžiagos, teisingas jų sumontavimas, savalaikė ir tvarkinga priežiūra garantuoja ilgaamžį stogo funkcionalumą.

Atsižvelgiant į Lietuvoje galiojantį techninių reikalavimų statybos reglamentą „Statinių konstrukcijos. Stogai“, šlaitiniu stogu laikomi stogai, kurių nuolydis yra ne mažesnis nei 7 laipsniai. Nuo stogo nuolydžio kampo priklauso plieninės dangos pasirinkimo galimybės: nuo 7 laipsnių galima rinktis Classic ar valcuotų lakštų dangas, nuo 11 laipsnių trapecinius, o jei stogo nuolydis 14 laipsnių ar didesnis - bet kurią plieninę Ruukki dangą.

Stogo laikančiosios konstrukcijos paskirtis - sukurti tvirtą pagrindą, prie kurio tvirtinami stogo lakštai bei kitos dalys. Šią konstrukciją dažniausiai sudaro murlotai, gegnės, grebėstai, šilumos izoliacijos sluoksnis, garo ir difuzinės arba antikondensacinės plėvelės.

Įvairūs lankstiniai taip pat yra svarbūs elementai, padedantys sudėti paskutinius stogo akcentus. Jie tvirtai sujungia įvairius stogo elementus taip, kad nesimato jokių sujungimų, todėl stogas atrodo vizualiai patrauklus ir vientisas.

Lietaus nuvedimo sistemą sudaro latakai, lietvamzdžiai, įlajos, alkūnės ir kiti elementai, skirti lietaus vandeniui nukreipti į kanalizacijos sistemą.

Stogų saugos elementai, pvz., sieninės ir stogo kopėtėlės, stogo tilteliai ir sniego užtvaros, užtikrina, kad namų savininkams būtų lengviau ir saugiau pasiekti reikiamas vietas ant stogo. Sniego užtvaros (dar vadinamos sniego gaudyklėmis, barjerais) saugo nuo sniego nuošliaužų ne tik žmones ar šalia stogo esančius daiktus, bet ir kitus stogo komponentus, pvz., lietvamzdžius ir latakus nuo sulankstymo ar sulaužymo. Stogams taip pat taikomi teisiniai saugumo reikalavimai, tad kai kuriuos saugos elementus įsirengti būtina.

Įvadai - tai vandens nepraleidžiančios stogo angos. „Ruukki“ plieniniai stogai saugo jūsų namus visomis aplinkybėmis.

Stogo apkrovos ir konstrukcijos

Stogai yra pagrindiniai mūsų namų saugotojai, jie patiria kritulius, sniegą, ledą ir vėją, tačiau saugo mus ir mūsų namus nuo jų.

Kraigas skirtas nukreipti paties stogo apkrovą, ant jo krentantį lietų ir vėją, kuris tolygiai pučia stogą į atraminę sienelę. Išskyrus sniegą žiemą, stogą dažniausiai prilaiko sniegas.

UAB „Danstemos statyba“ duomenimis, sniego svoris gali siekti 60 proc. Bendra stogo konstrukcijos apkrova. Vėjo apkrova siekia apie 17%, o pati stogo danga - net 13%, net jei tai būtų didžiulė čerpė ar nendrė.

Jei projektuojate masyvią stogo dangą ar statote regione, kuriame iškrinta daug sniego, galima tiesiog šiek tiek tankiau įrengti gegnes. Konstrukcija pabrangsta tik pora procentų, o tvirtumas padidėja gerokai.

Standartinis atstumas tarp gegnių daromas pagal labiausiai paplitusios stogų šiltinamosios medžiagos - mineralinės vatos plotį - 60 cm.

Gegnės

Gegnės gaminamos iš spygliuočių medienos, mat Lietuvoje šių medžių daugiausia, jų mediena mažiausiai klaiposi ir nelinkusi pūti.

Mediena džiovinama patalpose iki 18-20%, o vėliau padengiama konservantais ir antipirenais.

Dažniausi gegnių dydžiai yra 50 × 200 ir 60 × 200 mm, didesniems 80 × 200 mm atstumams.

Priklausomai nuo stogo konstrukcijos, gegnės prie stogo kraigo jungiamos varžtais, plokštėmis arba prikaltomis plokštėmis. Pritvirtinkite ilgu srieginiu strypu ir trapecijos formos mediniu įdėklu, jei norite gauti geriausią rezultatą.

Stogo apačioje gegnės remiasi į mūrtašį - horizontalų rąstą, guldomą ant sienos. Mūrtašis suvienodina apkrovą, namo sienoms perduodamą stogo konstrukcijos. Dažniausiai naudojami 150 × 150, 200 × 200 arba 150 × 200 mm matmenų rąstai.

Izoliacinė plėvelė

Jei stogas apšiltintas, tai gali būti difuzorius, jei lubos apšiltintos, gali būti atsparios vėjui.

Jei klojate difuzinę plėvelę, įsitikinkite, kad ji pasukta drėgmei nelaidžia puse į viršų. Plėvelės tarpusavyje jungiamos su 10-15 cm užlaida, kuri būtinai suklijuojama dvipuse lipnia juosta. Kai kurios plėvelės gaminamos jau lipniu kraštu.

Pasirūpinkite, kad stogo apačioje būtų paliktas pakankamo pločio plėvelės kraštas, kuris bus įleistas į pastogėje montuojamą lietlovį. Šitaip perteklinė stogo konstrukcijos drėgmė, susikondensavusi ant plėvelės, nubėgs tiesiai į lietaus vandens nuleidimo sistemą.

Rinkdamiesi difuzinę plėvelę, atkreipkite dėmesį į dvi pagrindines jos charakteristikas: plėvelės storį (gramatūrą) ir jos funkcinio sluoksnio storį. Bendras plėvelės storis svarbus tik montuojant, kad stogdengiai klodami jos nepažeistų, o funkcinio sluoksnio storis - pagrindinis parametras, nusakantis, kaip gerai plėvelė atliks savo funkciją.

Kad ir kiek sluoksnių būtų naudojama difuzinės stogo dangos, kad ir kokiu žodžiu būtų galima įsiklausyti į jos ilgaamžiškumą ir kokybę, visada rinkitės tą, kurios funkcinis sluoksnis yra storesnis.

Stogo priežiūra ir problemos

Svarbu atkreipti dėmesį į fizinį stogo nusidėvėjimą. Reikėtų įvertinti, ar atraminė stogo konstrukcija neišsikraipo, ar gegnės neatlaiko svorio, ar jos nėra išlinkusios. Senų pastatų problema - įlinkę stogai.

Taip pat svarbu nepamiršti ventiliacinių angų, kadangi po stogu karštą dieną temperatūra dažniausiai laikosi apie 80 laipsnių, o tai sudaro kondensatą.

Reikėtų pasirūpinti, kad ant stogo nepradėtų augti samanos ir kad būtų tvarkingi pakalimai bei sudėti kraigai.

Renovuojant stogą, svarbu įvertinti numatomas sniego apkrovas, kad nauja stogo danga atlaikytų didesnį svorį, o kartu ir namo sienos.

Taip pat reikėtų vengti stogo sandarinimo putomis, nes jos, anot specialistų, nedraugiškos medienai ir ją greitai supūdo.

Stogo sąmata

Tinkamai atlikta stogo sąmata yra labai svarbi. Sąmatos kaina susideda iš daugelio dalykų, todėl norint tikslingų apskaičiavimų, bus svarbi eksperto akis. Sąmatos kaina taip pat priklausys ir nuo pasirinktos stogo dangos varianto, apdailos, izoliacinių medžiagų ir kitų būtinųjų elementų.

Kuo sudėtingesnė stogo konstrukcija, tuo paprastai bus didesnė projekto kaina. Neįprasti pjūviai, papildomi elementai tokie kaip stoglangiai ar kaminai - didina galutinę kainą. Įtakos sąmatai turės ir projekto lokacija.

Stogas daugiabučiame name

Namo stogas yra bendra visų jo gyventojų nuosavybė. Jei ant plokščiojo stogo ar jo dalies įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija ir yra bendroji dalinė visų daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe.

Net ir tada, kai terasa naudojama tik vieno buto savininko, o Nekilnojamojo turto registre apie jam nuosavybės teise priklausantį butą būtų nurodyta, jog tai butas su terasa stogo konstrukcija, ant kurios įrengta terasa, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos, stogas išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų nuosavybė. Todėl negali kilti abejonių, kad stogo ir kitų pagrindinių namo konstrukcijų priežiūros ir išlaikymo išlaidas turi padengti visi namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Remiantis įstatymų ir teisės aktų nuostatomis, kiekvienas buto savininkas yra viso pastato bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių tinklų bendraturtis.

Svarbiausi patarimai renkantis stogą:

• Stogo dangą derinkite prie pastato tipo.
• Derinkite prie architektūrinės stogo konfigūracijos.
• Derinkite stogą prie aplinkos.
• Atkreipkite dėmesį į deklaruojamą dangos eksploatavimo laiką.

Stogo kaina sudaro apie ketvirtadalį namo kainos, tad investicijos į jį turi būti labai kruopščiai apgalvotos. Svarbiausia - nepadaryti klaidos įsigyjant pigesnes, bet mažiau kokybiškas medžiagas.

Spręsdami, kiek norite įsistatyti stoglangių, nepamirškite, kad jų stiklo plotas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. patalpos grindų ploto. Stoglangių matmenys turėtų būti pasirenkami taip, kad per juos į patalpą patektų kuo daugiau dienos šviesos. Reikėtų atsižvelgti į stogo nuolydį ir atstumus tarp gegnių.

tags: #mano #namo #stogas