Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje kasmet darosi aktyvesnė. Šiuo metu vilnietis, ieškantis būsto, gali rinktis iš maždaug 60-ies naujos statybos projektų. Iš viso per praėjusius metus lietuviai nusipirko ir pardavė turto už 1,9 milijardo eurų, o naujas būstas Vilniuje brangsta po 3 % kasmet, tokį pat augimą nekilnojamojo turto ekspertai planuoja ir šiemet. Todėl jei išties planuojate įsigyti naują būstą, apsibrėžkite savo kriterijus ir nerkite į paieškas - kadangi būstų yra tiek daug, tikrai atrasite atinkantį jūsų individualius poreikius.
Nekilnojamasis turtas gali būti skirstomas į dvi dideles kategorijas: gyvenamąjį ir komercinį. Gyvenamasis nekilnojamas turtas gali būti: butai, individualūs gyvenamieji namai, sodybos, kotedžai, vasarnamiai ir taip toliau. Komercinis turtas savo ruožtu yra dviejų rūšių - tai turtas, duodantis pelną ir turtas, sudarantis sąlygas gamybinei veiklai: tai gali būti sklypai, patalpos ir panašiai. Be to, gyvenamasis ir komercinis nekilnojamasis turtas gali būti skirstomas į ekonominę, vidutinę ir prestižinę klases.
Daugiau informacijos apie vystomus naujus projektus ir juose siūlomus įsigyti būsto variantus rasite lankomiausiame nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt.
Populiariausi Vilniaus Rajonai ir Nauji Projektai
Nekilnojamojo turto brokerio teigimu, Naujamiestis, Šnipiškės ir Žvėrynas vis dar išlieka itin populiarūs. Butai šiuose rajonuose priskiriami vidutinės (aukštesnės, nei ekonominės) klasės būstams. Nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt, naujų projektų žemėlapyje šiuose rajonuose galite rasti projektus „N-garden“, itin prabangų, ant Neries upės kranto esantį kvartalą „Birutės 18“, projektą „Žvėryno vakarai“.
Taip pat, brokerio teigimu, Naujininkai yra patrauklūs dėl artumo miesto centrui ir Senamiesčiui. Kita vertus, nekilnojamojo turto plėtotojai labai sparčiai artėja prie stoties, ten kuriasi ir visa infrastruktūra. Pastaruoju metu atgijo teritorija prie Markučių - prie Belmonto, Užupio pakraščiuose statoma daug naujų projektų, senosios gamyklos verčiamos gyvenamaisiais loftais. Patrauklūs, ant Vilnelės kranto šiuo metu pastatyti nauji daugiabučių projektai yra kiek atokiau Užupio centro, tačiau toliau ir nuo Markučių rajono. Tai - „P9“, „M26“ ir „Vilnelės slėnis“.
Žmonės nori gyventi miesto centre, ne pakraščiuose, nebenori stovėti automobilių spūstyse. Galbūt dėl šios priežasties Pilaitėje ir kituose rajonuose dalis nekilnojamojo turto plėtotojų bando butuose sukurti kuo daugiau kotedžo privalumų: statomi mažaaukščiai namai, kurių pirmojo aukšto gyventojai turi kiemelius, terasas. Pilaitėje vis dar galima rasti daug naujos statybos projektų. „Kiek toliau stovi naujas projektas „Nok Nok Home", kuris, kaip ir kalbėjome, pirkėjus vilioja nedideliais žemės lopinėliais prie būsto. Ir tuomet pirkėjai praleidžia pro akis tas Pilaitės automobilių spūstis - juos sužavi aplinka“, - svarsto D.Jezerskas. Kita vertus, palyginus su praėjusiais metais, Pilaitės populiarumas, pašnekovo teigimu, blėsta. Pašilaičiuose siūlomi ekonominiai būstai „Leičių kiemas“, „Eitminų namai“.
Į Pliusą: Investicija į nekilnojamąjį turtą | Ką reikia žinoti? || Laisvės TV. Pinigai
Atsvarą migracijos „kuo arčiau centro“ bangai vis dar sudaro tokie projektai kaip „Vilnelės namai“ ar „Naujasis Antakalnis“. Jie vis dar gali pasiūlyti būstą, apsuptą miškų, atokiau nuo miesto centro. D.Jezerskas taip pat yra pastebėjęs, kad pirkėjai dažnai ieško būsto toje Neries pusėje, kurioje įsikūrusi jų darbovietė. Skaičiuojama, jog taip greičiau pasieks darbą.
Svarbu
Be to, šiandien visiems statytojams tenka laikytis A+ reikalavimų, kas jau automatiškai reiškia, kad būstą nori nenori reikia pastatyti sandarų, šiltą ir bent jau patenkinamai kokybišką.
Kauno Nekilnojamojo Turto Rinka
Pakankamai naujų projektų jau galima rasti ir Kaune. „Visi laukė, kada gi tos kainos kris. Ir staiga po Naujųjų kažkas tarsi paspaudė mygtuką „pirkti“ ir tas susikaupęs noras išsprogo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Kalbų apie krizę tarp pirkėjų jau gerokai mažiau.
Prieš kelerius metus pradėti ir jau užbaigti keli projektai pačiame Kauno centre. Dabar veiksmas persikėlė į atokesnius rajonus: naujų projektų yra Dainavoje, Šilainiuose. Nekilnojamojo turto brokerio teigimu, miegamuosiuose Kauno rajonuose pasiūla išties išaugo ir, racionaliai įvertinę gerą kainos pasiūlymą bei būsto suplanavimą, pirkėjai aktyviai perka būstus tokiose vietose.
Iš Kauno pakraščių lyderiu išlieka Romainiai ir įvairios teritorijos aplink juos. Tame rajone vyksta didelė plėtra, geras būstų kainos ir kokybės santykis. Iš tiesų paskatinimą rajono plėtrai davė smulkūs nekilnojamojo turto plėtotojai, kurie po krizės pradėjo statyti, nes rajone buvo sukurta infrastruktūra. Atsirado gyventojų, tada atsirado smulkių verslų ir tai dar labiau paspartina rajono plėtrą. Nekilnojamojo turto brokerio teigimu, dar prieš krizę aktyviai plėtoti pradėtas Aleksoto rajonas, tačiau jo galutinio atgaivinimo planus bent keleriems metams teko atidėti. Šiuo metu bene vienas garsiausių projektų, stovinčių pačiame centre, yra „Piliamiestis“ - jis statomas ant pat Neries kranto, su vaizdu į Kauno pilį, kartu tvarkoma upės krantinė.
M.Jaruševičiaus teigimu, kainos Kaune, jei būstas stovi priemiestyje, retai perkopia 1000 eurų už kvadratinį metrą ribą.
Klaipėdos ir Pajūrio Kurortų Rinka
Bendrovės „INREAL“ nekilnojamojo turto rinkos tyrimų vadovas Robertas Žulpa pasakojo apie naujais įdomiais projektais bundančią Klaipėdą, Palangą ir šurmulį Kuršių nerijoje. Šiuo metu nauji daugiabučiai kyla visuose Klaipėdos rajonuose, tačiau pirkėjams patrauklesni yra šiaurinėje arba centrinėje dalyse esantys rajonai. R.Žulpos teigimu, Klaipėdos situacija iš kitų miestų išsiskiria tuo, jog apie penktadalį visos pasiūlos sudaro dar iki krizės (2008-ųjų) statyti projektai. Jie mažai pirkėjų dėmesio susilaukia ne todėl, kad atrodytų nemoderniai, tačiau dėl pakitusių ploto poreikių: iki krizės statytų būstų vidutinis plotas yra 75 kv. metrai, o šiuo metu statomų - 50 kv. Iš viso mieste yra apie 600 neparduotų būstų, pasak R.Žulpos, daugiausia susidomėjusių šiuo metu sulaukia projektai „Ravelino namai“ ir „Saulės butai“.
Kuršių nerijoje nekilnojamojo turto plėtotojai šluoja nuo žemės paviršiaus senus poilsio namus ir juos rekonstruoja į prabangius atostogų namus, kuriuos dažniausiai įsigyja didmiesčių - Vilniaus ar Kauno - gyventojai. Vieni naujausių projektų - mažiausiame kaimelyje iškilęs „Pervalkos jūra“ ir Juodkrantėje plėtojamas „Kalno namai“. Kaina Kuršių nerijoje svyruoja nuo 2200 iki net 5000 eurų už kvadratinį būsto metrą. Tai priklauso nuo projekto vietos ir įrengimo lygio. Neringoje ir kituose pajūrio kurortuose - Palangoje, Šventojoje - beveik visi parduodami butai yra su pilna apdaila. Nes vis tik tai yra antro būsto rinka ir pirkėjai nenori skirti laiko ir ieškoti statybininkų butams įrengti. Būstus pajūryje mėgsta įsigyti ir ūkininkai - kaip investiciją arba tik savo poilsiui. Tiesa, šių būstų jie dažniausiai nenuomoja.
Palangoje ir būsto įvairovė yra didesnė - nuo ekonominio iki prestižinio segmento. Per dešimtmetį po krizės nekilnojamojo turto plėtotojai šiame kurorte „išgaudė“ visus daugiabučius - vaiduoklius, užbaigė įstrigusias jų statybas. Nors pardavimai Palangoje kiek lėtėja, nekilnojamojo turto plėtotojai čia išlieka aktyvūs.
Emigrantų Įsigyjamas Nekilnojamas Turtas
Palikdami Lietuvą emigrantai dažniausiai dar tik turi svajonę uždirbtus pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Tačiau vis dažniau į nekilnojamojo turto agentūras užsukantis iš užsienio grįžęs lietuvis rodo, kad atėjo metas, kai emigrantai grįžta į Lietuvą pildyti savo svajonių. Nemaža dalis į užsienį išvykusių uždarbiauti lietuvių tėvynės iš savo ateities planų neišbraukia: vieni planuoja į ją grįžti ir čia kurti savo ateitį, kiti - Lietuvą mato kaip tinkamą verslo platformą.
Nekilnojamo turto agentūros „011“ vadovas Mantas Jaruševičius išskiria tris scenarijus:
- Vieni emigrantai nusiperka mažus butukus, tam, kad grįžę turėtų kur apsistoti ir pailsėti. Šie žmonės į Lietuvą žvelgia jau tik kaip į šalį, kurioje aplanko gimines, atostogauja, tačiau savo ateitį sieja su šalimi, kurioje uždirba pinigus.
- Antra grupė perka vidutinės klasės ir dydžio butus ir juos išnuomoja.
- Trečioji emigrantų grupė ta, kuri ketina grįžti į Lietuvą visam laikui, ieško kotedžų ar nuosavų namų.
Prieš keletą metų Lietuvą palikęs ir į Jungtinę Karalystę gyventi išvykęs Linas Radevičius tik patvirtina NT brokerio žodžius. „Tiem, kas neturi kur apsistoti ar nenori įkyrėti savo draugams, būstas Lietuvoje atstoja viešbutį. Juk mes dažniausiai grįžtame pailsėti ir susitvarkyti įvairiausių reikalų. Lietuvoje praleidžiame nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Tiek laiko viešbutyje gyventi nepatogu ir brangu. Žinoma, yra ir kita grupė, kurie neblogai užsidirbę nori sugrįžti į Lietuvą, tada ieškoma taip Anglijoje pamėgtų kotedžų,”- pasakoja L. Radevičius.
Pasak NT brokerio M. Jaruševičiaus, emigrantai nėra retas klientas ir nekilnojamo turto agentūrose. „Per mėnesį į Lietuvą sugrįžusių emigrantų, kurie įsigyja įvairiausius būstus - nuo mažų butukų iki prabangių kotedžų, pasitaiko bent keletas. Apibendrinant, galėčiau pasakyti, kad pardavimų skaičius emigrantų tarpe auga. Ypač tai juntama vasaros metu. Paskutiniais mėnesiai emigrantai sudarė apie 20% mūsų klientų,”- teigia M. Jaruševičius.
Ieškodami būstų emigrantai ypatingų reikalavimų nekelia, bet, anot M. Jaruševičiaus, pageidavimai būna labai skirtingi. „Viena dalis emigrantų nori, kad viskas būtų kaip toje šalyje, kurioje jie dirbo. Daugelis pripranta prie kotedžų, todėl ir sugrįžę į Lietuvą nori turėti kiemelį, kuriame galėtų pasikepti mėsos ar garažą automobiliui.
tags: #mantas #nekilnojamas #turtas #aruodas