Lietuvoje statybos procesas yra reglamentuojamas įstatymais ir kitais teisės aktais, siekiant užtikrinti saugumą, kokybę ir darnų teritorijų vystymąsi. Namų valdos sklypuose statybos leidimas yra būtinas tik tada, kai planuojamas pastato dydis viršija tam tikras ribas arba kai pastatas turi būti naudojamas nuolatiniam gyvenimui.
Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus. Tai leidžia statyti mažesnius, sezoninius ar pagalbinius pastatus be biurokratinių procedūrų.
Pagal galiojančius teisės aktus, namuose valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą:
- Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
- Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
- Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
- Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
Teritorijų planavimas ir sklypo paskirtis
Nagrinėjamas žemės sklypas, kurio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodyta pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.
Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje galioja patvirtintas detalus gyvenamojo kvartalo planas. Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 332 punkte nurodyta, kad galiojančiuose detaliuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.
Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys patvirtintas 2005-01-20 žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu Nr. 3D-37/D1-40.
Įrašas žemės sklypo kadastro duomenyse „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ leidžia vykdyti veiklą, kuri buvo galima įrašo padarymo dieną, t. y. šiuose sklypuose galima statyti vienbučius, dvibučius ir daugiabučius gyvenamuosius namus, tačiau kiekvienu atveju reikia žiūrėti detaliojo plano sprendinius.
Jeigu detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panašiai) ir (ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus, tai galima būtų vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų statyba.
Pagrindiniai reikalavimai vienbučiams gyvenamiesiems pastatams
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. I SKYRIUS. Šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) nustato vienbučio gyvenamojo pastato (toliau - Namas) ar sublokuotų vienbučių Namų, mažiausius techninius reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi rengiant detaliuosius planus ir projektuojant naują Namą.
Reglamento reikalavimai yra privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, Namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas.
Projektinius sprendinius, kurių Reglamentas nenustato, priima Namo projekto rengėjas, vadovaudamasis profesine kvalifikacija ir patirtimi kartu su statytoju.
Namo ir kitų statinių išdėstymas sklype
Namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams.
Didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Jei yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.
Jei nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos pagal statinio projektavimo sąlygų sąvade nurodytus reikalavimus (į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.).
Reikalavimai patalpoms ir apšvietimui
Kambariai gali būti įrengiami visuose Namo aukštuose, mansardoje, mezonine, išskyrus rūsius.
Mansarda - pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis. Stogo konstrukcija gali būti laužytos formos, iš dalies ar visiškai pakeičianti išorės sienas.
Namo naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas.
Natūralus apšvietimas išreiškiamas apšvietos koeficientu, kuris lygus perforuoto atitvarų ploto (langų, lublangių, stoglangių, išorės durų) įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykiui.
Namo insoliacijos reikalavimai yra šie: 1-3 kambarių Name bent viename kambaryje, o 4 ir daugiau kambarių namuose, - bent dviejuose kambariuose kovo 22 d. arba rugsėjo 22 d. insoliacijos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 2,5 valandos.
Gaisrinės saugos reikalavimai
Namo, kaip statinio, esminis reikalavimas „Gaisrinė sauga" turi būti įvykdytas, vadovaujantis STR 2.01.01(2):1999. Reglamente pateikiami pagrindiniai Namui būdingi svarbiausi priešgaisriniai reikalavimai, nustatyti STR 2.01.04:2004 pagrindu, kuriame Namas priskiriamas P.1.4 grupei.
Sublokuoti Namai turi būti atskiriami ištisinėmis 1 tipo priešgaisrinėmis sienomis, kurios turi būti pastatytos per visą Namo aukštį ir neleisti gaisrui išplisti iš vieno Namo į kitą, sugriuvus Namo konstrukcijoms iš gaisro židinio pusės.
Namuose, kurių rūsiuose įrengiama automobilių saugykla, pirtis, katilinė, iš rūsio turi būti įrengiamas papildomas atskiras nuo Namo antžeminės dalies išėjimas. Išėjimo atstumas iš pirties iki lauko turi neviršyti 15 m.
Kai užstatytoje teritorijoje nėra vandens tinklų, priešgaisriniams tikslams gali būti naudojami natūralūs vandens telkiniai (ežeras, upė ir pan.) arba priešgaisriniai rezervuarai.
Dviejų aukštų Name žmonių evakuacijai leidžiama įrengti vienus 2 tipo vidaus laiptus, taip pat sraigtines laiptines ar laiptines su trapecinio tipo laiptais.
Trijų ir daugiau aukštų Name leidžiama žmonių evakuacijai įrengti 2 tipo laiptus, kai norint patekti į išorę, jomis reikia užkopti arba nusileisti ne daugiau kaip vienu aukštu.
Mikroklimato ir inžinerinių sistemų reikalavimai
Namo mikroklimato parametrai - šildymo sezono metu šildymo oru sistema turi atitikti Namo patalpų šiluminio komforto aplinkos parametrų normuojamas vertes, nustatytas HN 42:2004.
Oro drėgmė reguliuojama, naudojant efektyviausias šildymo ir vėdinimo sistemas:
- pakankamą šildymo įrenginių galią, kuri nustatoma apskaičiavus šilumos nuostolius per pastato atitvaras bei normalų maksimalų vandens garų kiekį.
Apsauga nuo drėgmės:
- įrengiant lietaus nuvedimo latakus ir vamzdžius nuo stogo.
Vandentiekis:
- į Namą turi būti tiekiamas geriamos kokybės vanduo iš komunalinių ar vietinių vandentiekio inžinerinių tinklų.
- minimalus geriamo vandens kiekis - 200 l/d. 1 žmogui; jei į namą tiekiamas ir negeriamos kokybės vanduo, geriamo vandens kiekis gali būti sumažintas iki 100 l per dieną. Jei vandens tiekimo sistemoje galimi vandens tiekimo trikdžiai, Name (ar sklype) turi būti įrengiamas vandens bakas (vandens bokštas), kurio aukštis turi būti pakankamas reikiamam slėgiui sudaryti.
Namo nuotekų šalintuvo reikalavimus nustato STR 2.07.01:2003. Nesant nuotekų priimtuvo, kaimo vietovėse gali būti įrengiami lauko tualetai.
Kietųjų atliekų šalinimas: atliekos (pagal atskiras jų rūšis) kaupiamos konteineriuose, talpyklose ir pan. Konteinerių ar talpyklų aikštelės turi būti padengtos vandeniui nelaidžia danga.
Lauko tualetai turi atitikti šiuos reikalavimus:
- laikantis nuotekų kaupimo rezervuarų sandarinimo reikalavimų.
Saugos reikalavimai
Atsidarantys langai, kurių palangės yra žemesnės nei 0,90 m nuo grindų paviršiaus ir žemės paviršius Namo išorėje toje vietoje yra žemesnis daugiau kaip 1,5 m už grindų Namo viduje lygį, privalo turėti įtvirtintą aptvarą (turėklus). Šiame ir kituose Reglamento punktuose nurodytų aptvarų (turėklų) aukštis turi būti ne žemesnis kaip 0,9 m. Tarpai tarp aptvaro (turėklų) elementų nenormuojami.
Garso izoliacijos reikalavimai
Namo garso klasė (akustinio komforto lygis) parenkama pagal statytojo (užsakovo) pageidavimą, nurodytą techninėje užduotyje STR 1.05.06:2005. Namo atitvarų garso izoliavimo rodikliai nustatomi, vadovaujantis STR 2.01.07:2003. Minimali privaloma naujai projektuojamo Namo garso klasė - E.
Rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų Namų garso klasė neturi pablogėti.
Minimalūs atstumai iki sklypo ribos
Minimalūs atstumai iki sklypo ribos statant ūkinį pastatą iki 50 kv. m, kad nekiltų bėdų paskui įregistruoti - 3 metrai. Nuo pastato sienos iki sklypo ribos liktų 3 m, už tvoros eina sodų keliukas. Ar čia būtinai nuo stogo išsikišimo skaičiuoti? Net jau nuo pastatyto namo stogo 3 m iki ribos nėra, nuo sienos tai daugiau. Kaip tada jis galėjo būti įregistruotas?
tags: #mazaauksciu #gyvenamuju #namu #statybos