Minimalūs Reikalavimai Žemės Sklypams Lietuvoje: Daugiamečių Pievų Atkūrimo Prievolės

Ūkininkų laukianti prievolė atkurti daugiametes pievas, kad bendras jų plotas šalyje būtų artimas 2018 m., kelia nemažai klausimų ir nerimo. Kad klausimas opus rodo ir sausį vykęs sausio 8-osios ir šios savaitės protesto akcijų organizatorių - Lietuvos žemės ūkio tarybos - vizitas Briuselyje, pas už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Januszą Wojciechowskį. Antradienį su eurokomisaru susitiko ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Iki šiol Lietuvoje vis pavykdavo rasti laisvų plotų, kad atstatyti daugiametes pievas nereiktų reikalauti ūkininkų. Vis tik, nuo šių metų ES reikalavimai tapo nepalankesni. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikina, jog pievų Lietuvoje mažėja, „todėl nebeišvengiama, kad jas reikės atstatyti“.

Ūkininkai nerimauja, jog atsirandanti prievolė lems finansinius nuostolius, daug sunkumų sukels nuomojamoje žemėje besiverčiantiems žemdirbiams. Ministerija savo ruožtu tikina, kad apie reikalavimą atkurti daugiametes pievas norint gauti tiesiogines išmokas žinojo, esą 2015-2022 m. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pranešimų apie būtinas atkurti pievas maždaug 26 ūkininkai sulaukė gruodžio viduryje.

Ūkininkai, pagal ES reikalavimus, įpareigoti atkurti daugiametes pievas, kadangi 2023 m. jų plotas sumažėjo daugiau nei 5 proc. lyginant su referenciniais 2018 metais. ŽŪM teigimu, šie metai nėra palankūs Lietuvai, nes iki 2018 m. „2018 m. (...) yra itin nepalanku Lietuvai, kadangi buvo fiksuojamas vienas didžiausių per visą laikotarpį deklaruotų daugiamečių pievų plotas. Atnaujintais duomenimis, (...) 694,5 tūkst.

Atkurti daugiametes pievas privaloma žemdirbiams, kurie, 2020-2022 m. išarė bent 0,5 ha pievų. Tokią tvarką gruodį sukritikavo Seimo Kaimo reikalų komitetas šiuo klausimu vykdęs parlamentinę kontrolę.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad ūkininkai turės atstatyti apie 70-80 tūkst. ha pievų, o vieno atkurto hektaro nuostolis siekia maždaug 600 eurų. Per visą 2023-2027 m. žemės ūkio strateginio plano laikotarpį, skaičiuoja jis, bendras nuostolis galėtų siekti 30 mln. eurų.

„Daugiametės pievos žemės ūkiui neįdomios, neaktualios, iš jų negalima gauti ekonominės naudos, automatiškai kaip turtas jis tampa bevertis. Tokių sklypų savininkai patiria labai reikšmingą nuostolį“, - Eltai sakė R. Juknevičius. Daug sunkumų tikėtina prievolė sukeltų nuomojamoje žemėje ūkininkaujantiems asmenims, teigia LŪS vadovas. Pasak jo, nuomos sutartyje tokie žemdirbiai įsipareigoja ūkininkauti taip, kad nesumažėtų nuomojamos žemės vertė. O būtent daugiametės pievos esą tą vertę mažina.

„Tik ariamoji žemė yra patraukli, pievos žemės ūkiui nepatrauklios. O jei pasirašo tokias ekologines schemas, kurios paskui tampa daugiametėmis pievomis, tuomet yra garantuotas konfliktas ir klausimas, ar toliau liksi žemės nuomininku, padaręs tokius veiksmus“, - kalbėjo R. Juknevičius.

Kaip aiškina ŽŪM, daugiamečių pievų apsaugos politika ES galioja jau seniai, tačiau tik nuo 2015 m. ji susieta su ūkininkams mokamomis tiesioginėmis išmokomis. Šiemet daugiamečių pievų plotas Lietuvoje negali būti daugiau nei 5 proc. mažesnis, nei jis buvo 2018 m., t. y., 694 tūkst. ha. „Dabar pirmas atvejis, kai šita taisyklė tampa aktuali“, - sakė R. Juknevičius.

Ūkininkų atstovas aiškina, kad 2015 m. - dėl, jo teigimu, ES biurokratinio sprendimo - daugiamečių pievų plotai padidėjo beveik dvigubai. „Kalbame apie laikotarpį iki 2014 m. Anot LŪS vadovo, nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje daugiamečių pievų stabiliai būdavo apie 400 tūkst. ha. „Ir staiga, 2015 m. tiesiog aiškiai matome, kad daugiamečių pievų atsirado kone dvigubai daugiau, apie 700 tūkst. ha.

„Kiekis pasikeitė, nes tos pievos, kurios buvo nedaugiametės - trumpesnio laikotarpio pievos - buvo perkrikštytos daugiametėmis, pakeitus apibrėžtį“, - teigė R. Juknevičius, dar tikinęs, jog protestuojantys ūkininkai reikalauja „tiesiog grįžti“ prie iki 2014 m. buvusios tvarkos.

ŽŪM savo ruožu aiškina, kad ploto padidėjimą lėmė tai, jog nuo 2015 m. ilgiau nei 5 metus deklaruojama pieva privalėjo tapti daugiamete pieva, ką numato 2013 m. ES reglamentas.

Lietuvos Žemės ūkio tarybos delegacija Briuselyje pas J. Wojciechowskį viešėjo po pirmosios protestų bangos antrąją sausio savaitę. Savo ruožu K. Navickas antradienį, po susitikimo su J. Wojciechowskiu, ministras feisbuke tikino sulaukęs pažado išgirsti EK atsakymą artimiausiu metu. K. Navickas teigė: „Priminiau, kad labai laukiame atsakymo dėl sėjomainos apibrėžimo privalomumo taikymo kartu su daugiamečių pievų apibrėžimu. Sulaukiau pažado, kad atsakymas bus pateiktas artimiausiu metu. Taip pat aptarėme ministerijos parengtus naujus siūlymus, kuriems jau yra būtinas deleguotojo reglamento keitimas“, - socialiniame tinkle rašė K. Navickas. „Gera žinia, kad komisaras pritarė šiam keliui, o Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato vadovas sutiko padėti parengti ir suderinti atitinkamus reglamento pakeitimus.

Už neatstatytas pievas ūkininkams bus taikomos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų nesilaikymą. Vis tik ŽŪM tikina, kad už pažeidimus numatė „pačias mažiausias sankcijas“ - pirmaisiais metais 90 proc. prievolę turinčių ūkininkų išmokos būtų mažinamos 1 proc., antraisiais - 2 proc.

Daugiametes pievos yra vienas iš klausimų, kuriuos išspręsti reikalauja šią savaitę į Vilnių atvykę protestuojantys Lietuvos ūkininkai. Be kita ko, jie taip pat prašo sumažinti šiemet padidintą akcizą suskystintoms naftos dujoms (SND), taisyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimo tvarką, parengti nacionalinį partijų susitarimą dėl žemės ūkio ir kt.

Žemės ūkio ministerija pakeitė Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašą. Patikslinta, kaip šio žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo metu bus galima deklaruoti pakrančių apsaugos juostas.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniai skyriai suplanavo 2023 m. II ketvirčio žemės naudojimo patikrinimus. Patikrinimai planuojami geografinių informacinių sistemų priemonėmis automatizuotu būdu atrenkant teritorijas, kuriose yra didžiausia galimų pažeidimų rizika.

Vadinamoji pieno krizė suskaldė ūkininkus. Žemės ūkio ministerija nusprendė skirti paramą tik tiems ūkiams, kurie dirba nuostolingai ir sukūrė Pieno įstatymą, kuris turėtų suvienodinti visų ūkininkų gaunamą kainą, nes dabar ji skiriasi keletą kartų.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) balandžio 17 dieną paskelbė, kad 8 mln. eurų siekiančią nacionalinę paramą galės gauti 9 iš 10 šalies pieno gamintojų. ŽŪM duomenimis, reikalavimus šiai paramai gauti atitinka 10 615 šalies ūkininkų arba beveik 90 proc. Į šią paramą gali pretenduoti ir 138 Rokiškio rajono ūkininkai arba 85 proc. šio krašto pieno gamintojų. 15 proc. ūkininkaujančių rokiškėnų liks be šių valstybės skiriamų lėšų.

Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2022-2023 m. prognozė padidinta 2,03 mln. t (iki 793,19 mln. Prognozė padidinta dėl didesnio kviečių sunaudojimo maistui, sėklai ir pramonėje Indijoje bei pašarams Kazachstane.

USDA duomenimis, analizuojamu laikotarpiu kviečių eksportas pasaulyje turėtų padidėti 0,98 mln. t ir sudaryti 213,93 mln. t. Kviečių eksporto prognozė padidinta dėl numatomo didesnio jų eksporto Kazachstane, Australijoje, Brazilijoje, tai turėtų daugiau nei kompensuoti laukiamą mažesnį kviečių eksportą iš Argentinos ir Indijos.

Daugiamečių pievų plotų dinamika Lietuvoje

Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius duomenis apie daugiamečių pievų plotų pokyčius Lietuvoje:

tags: #maziausias #deklaruojamas #zemes #sklypas