Mažosios Bendrijos Savininko Teisės ir Pareigos Lietuvoje

Smulkųjį verslą pradedantys asmenys dažnai svarsto, kurią verslo formą pasirinkti. Ar tai turėtų būti individuali įmonė (IĮ), ar uždaroji akcinė bendrovė (UAB)? Pastaruoju metu mažoji bendrija (MB) nuolat populiarėja.

Mažoji bendrija (MB) - tai ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kuriame nariai neatsako už verslo prievoles savo asmeniniu turtu. MB gali vykdyti bet kokią veiklą, kurios nedraudžiama arba neribojama specialiais įstatymais. Nepasisekus verslui, MB nariai rizikuoja tik savo įnašais, apsaugodami savo turtą, o individualios įmonės savininkas atsako savo asmeniniu turtu. MB gali turėti nuo 1 iki 10 narių, kurie gali būti tik fiziniai asmenys.

Mažosios Bendrijos Steigimas ir Valdymas

Steigiant mažąją bendriją (MB), kitaip nei uždarąją akcinę bendrovę (UAB), nereikalingas minimalus įstatinis kapitalas. Vietoj to, nariai moka įnašus, kurių dydis nustatomas steigimo sutartyje/akte. MB pelnas gali būti paskirstomas jos nariams ir nepasibaigus finansiniams metams. Tačiau, jei finansinių metų gale pelno dalis, tenkanti MB nariui, yra mažesnė nei jo gautų išmokų suma, jis turi bendrijai grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį.

Pelno Mokestis

Pelno mokestis MB gali būti 0/5/15 % nuo pelno. Pirmuoju mokestiniu laikotarpiu pelnas apmokestinamas taikant 0 % pelno mokesčio tarifą, jei mažosios bendrijos sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų ir bendrija neatitinka PMĮ (Pelno mokesčio įstatymas) 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų. Lengvatinis 5 % tarifas taikomas, jeigu vidutinis bendrijos darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, metinės pajamos neviršija 300 000 eurų, MB nariai neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų ar dalių kitose įmonėse. Nuo MB nario dividendų mokamas 15 % Gyventojų pajamų mokestis (GPM).

Valdymo Organai

Mažosios bendrijos valdymo organai gali būti: vienasmenis valdymo organas - vadovas (direktorius) arba mažosios bendrijos narių susirinkimas, iš kurio narių išrenkamas mažosios bendrijos atstovas. Pasirinktas valdymo modelis turi tiesioginę įtaką kasdieniams procesams, atsakomybių pasiskirstymui ir administracinei naštai, todėl netinkamas sprendimas gali apsunkinti veiklą. Mažosios bendrijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, todėl jis atsako už kasdienę MB veiklą, sprendimų įgyvendinimą ir atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Mažosios bendrijos atstovas yra MB narių išrinktas asmuo, kuris veikia narių susirinkimo sprendimu ir tik gavęs rašytinį narių pritarimą, atlieka pavestas atstovavimo ir administracines funkcijas.

Būtent dėl to pateikiame skirtumus tarp vadovo ir atstovo funkcijų:

Atsakomybės ir Funkcijos

Atsakomybės ir funkcijos Atstovas Vadovas
Yra mažosios bendrijos narys Taip Nebūtinai
Tvirtina sandorius, dėl kurių sprendimą yra priėmęs susirinkimas Taip Taip
Organizuoja ir kontroliuoja susirinkimo sprendimų vykdymą Taip Taip
Organizuoja MB apskaitą, FA sudarymą, teikimą RC Taip Taip
Yra valdymo organas Ne Taip
Sudaroma civilinių paslaugų sutartis Ne Taip
Organizuoja kasdieninę MB veiklą Ne Taip
Priima sprendimą tapti kitų JA steigėja, dalyve, steigti filialus, atstovybes, tvirtina jų nuostatus, skiria vadovus Ne Taip
Sudaro ir nutraukia darbo sutartis Ne Taip

Mažosios bendrijos narių susirinkimas, kaip vienintelis valdymo organas, yra tinkamas pasirinkimas tuomet, kai visi nariai siekia vienodai dalyvauti MB valdyme ir nenori vienam iš narių perduoti visų vadovo kompetencijai priskirtų funkcijų ir atsakomybių (nusprendžia nerinkti direktoriaus). Tokiu atveju, iš mažosios bendrijos narių išrenkamas atstovas, kuris gavęs rašytinį mažosios bendrijos narių pritarimą, vykdo jam pavestas funkcijas.

Jei mažąją bendriją steigia vienas asmuo, rekomenduojama pasirinkti valdymo organus - vadovą ir narių susirinkimą, nes pagrindinis vadovo (direktoriaus) privalumas yra galimybė sudaryti civilinę (vadovavimo) paslaugų sutartį, pagal kurią mokamas atlyginimas apmokestinamas 15 % gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) iki 12 VDU.

Su mažosios bendrijos nariu civilinė paslaugų sutartis gali būti sudaroma tik dėl su mažąja bendrija susijusių paslaugų teikimo ir (ar) darbų atlikimo mažajai bendrijai, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis, kaip tai nustatyta Mažųjų bendrijų įstatymo (MBĮ) 7 straipsnio 4 punkte. Svarbu paminėti, kad bendra pagal mažosios bendrijos nario su mažąja bendrija sudaryta civilinę sutartį suteiktų paslaugų ir darbų suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per kalendorinius metus. Viršijanti nustatytą dydį suma yra laikoma mažosios bendrijos pelno paskirstymu arba lėšomis, skirtomis mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams.

Jei mažoji bendrija jau įsteigta ir pasirinktas valdymo organų modelis neatitinka jūsų poreikių, nereikia nerimauti, nes MB nuostatus galima pakeisti ir pasirinkti tinkamesnį valdymo variantą.

Mažosios Bendrijos Vadovo Atlyginimas ir Apmokestinimas

Mažosios bendrijos (MB) vadovo atlyginimo ir apmokestinimo tema Lietuvoje dažnai kelia daug klausimų, nes MB teisinė forma iš esmės skiriasi nuo uždarųjų akcinių bendrovių ar individualių įmonių. Svarbiausia suprasti, kad MB nėra grindžiama darbo santykiais, o jos narių ir vadovų pajamos traktuojamos pagal kitokią teisinę ir mokestinę logiką.

Ar MB vadovas gali dirbti pagal darbo sutartį?

Pagal Mažųjų bendrijų įstatymą, MB narys negali turėti darbo santykių su savo bendrija. Tai reiškia, kad MB narys negali būti įdarbintas pagal darbo sutartį nei kaip vadovas, nei kaip darbuotojas, todėl klasikinis „atlyginimas“ darbo užmokesčio prasme MB atveju neegzistuoja.

Jeigu MB vadovas yra MB narys, jo vadovavimo funkcijos gali būti vykdomos:

  • pagal civilinę paslaugų (vadovavimo) sutartį, arba
  • per pelno paskirstymą (dividendus).

Jeigu MB vadovas nėra MB narys, su juo taip pat sudaroma civilinė paslaugų sutartis, tačiau apmokestinimo logika išlieka tokia pati - tai nėra darbo santykiai.

Civilinė paslaugų sutartis MB vadovui

Civilinė paslaugų sutartis yra pagrindinis ir teisėtas būdas mokėti atlygį už MB vadovavimą. Ši sutartis reglamentuojama Civilinio kodekso, o ne Darbo kodekso, todėl jai netaikomi darbo laiko, minimalios mėnesinės algos ar darbo grafikų reikalavimai.

Svarbu pabrėžti, kad:

  • atlygis pagal civilinę sutartį gali būti mokamas tik už vadovavimo paslaugas,
  • atlygis turi atitikti rinkos kainą,
  • ši sutartis negali būti naudojama visų MB pajamų „išsiurbimui“.

Apskaitoje tokios išmokos laikomos leidžiamais atskaitymais (jei jos pagrįstos ir ekonomiškai pagrindžiamos).

Kaip apmokestinamos vadovavimo pajamos pagal civilinę sutartį?

Vadovavimo pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį yra B klasės pajamos. Tai reiškia, kad MB jų neapmokestina išmokėjimo metu, o pats vadovas deklaruoja ir sumoka mokesčius metinėje pajamų deklaracijoje.

Taikomi šie principai:

  • Gyventojų pajamų mokestis (GPM) - 20 % iki metinės progresinio apmokestinimo ribos, viršijus ją - 32 %.
  • Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - mokamas nuo deklaruotų pajamų, jei asmuo nėra draustas kitur.
  • Privalomas sveikatos draudimas (PSD) - mokamas, jei asmuo nėra draustas pagal darbo sutartį ar valstybės lėšomis.

Svarbu suprasti, kad socialinės įmokos nėra automatinės. Jos priklauso nuo konkrečios situacijos ir draustumo statuso.

MB nario PSD pareiga

MB narys privalo būti draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Jei jis:

  • nedirba pagal darbo sutartį,
  • nėra draustas valstybės lėšomis,
  • nevykdo individualios veiklos,

tuomet jis privalo savarankiškai mokėti PSD įmokas, kurios skaičiuojamos nuo minimalios mėnesinės algos. Tai yra viena svarbiausių MB narių pareigų, dažnai pamirštamų praktikoje.

Pelno paskirstymas ir dividendai MB nariams

Kita svarbi pajamų forma - pelno paskirstymas. MB nariai gali gauti pajamas ne tik per civilinę sutartį, bet ir kaip pelno dalį (dividendus).

Dividendams taikoma:

  • 15 % GPM,
  • netaikomos VSD ir PSD įmokos.

Dividendai išmokami tik tuo atveju, jei MB:

  • uždirbo pelno,
  • patvirtino metines finansines ataskaitas,
  • priėmė sprendimą dėl pelno paskirstymo.

Dėl palankesnio apmokestinimo dividendai dažnai yra efektyvesnis būdas išsimokėti didesnes sumas, tačiau jie negali pakeisti realaus atlygio už vadovavimą.

Ar galima viską išsimokėti per civilinę sutartį?

Ne. Civilinė paslaugų sutartis leidžia mokėti tik už vadovavimą, o ne už visą MB veiklą ar jos pajamas.

Individuali veikla ar Mažoji Bendrija?

Sprendžiant, kokią verslo vykdymo formą pasirinkti, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad individuali veikla yra skirta užsiimti smulkiausia verslo vykdymo veikla, o juridinio asmens steigimas dažnai siejamas su verslo veiklos vykdymu platesniu mastu.

Tikriausiai pats didžiausias skirtumas tarp individualios veiklos ir mažosios bendrijos yra tas, kad pirmu atveju jūs dirbsite kaip privatus asmuo. Su tuo yra susiję daugelis kitų veiklos organizavimo niuansų. Pavyzdžiui, mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl MB narys neatsako savo turtu už įmonės prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu dirbdami su individualia veikla, jūs tiesiogiai, savo asmeniniu turtu, būsite atsakingi už prisiimtus įsipareigojimus.

Užsiimti individualia veikla yra paprasčiau, nereikia steigti įmonės, kurti įmonės valdymo struktūros, reikalingos mažesnės pradinės investicijos, tačiau prieš apsisprendžiant reikia atsižvelgti ir į tai, kad skiriasi šių dviejų verslo vykdymo formų apmokestinimo tvarka ir mokesčių tarifai, atsakomybės laipsnis, steigėjų skaičius ir pan.

Pagrindiniai Mažosios Bendrijos steigimo privalumai

  • Narių atsakomybė mažojoje bendrijoje yra apribota bankroto atveju - kaip ir steigiant bet kokią kitą ribotos civilinės atsakomybės įmonę, asmeninis steigėjų turtas yra apsaugotas. Už visas finansines prievoles yra atsakoma įmonės sukauptu turtu ir MB narių įnašais.
  • Privalomo minimalaus įstatinio kapitalo nėra - priešingai nei steigiant, pavyzdžiui UAB, Mažoji Bendrija neprivalo turėti savo įstatinio kapitalo. Čia bendrijos nariai turi sumokėti pradinius nario įnašus kurių tvarka ir dydis yra nustatomi steigiant įmonę. Minimalus nario mokestis yra 1 Eur.
  • MB narys gali perleisti/parduoti savo narystę - bet kuris iš MB narių gali laisvai perleisti arba parduoti savo narystę kitam asmeniui.
  • Esant augimui nesunku pertvarkyti - labai dažnai užaugus verslui, verslininkai yra linkę pakeisti savo įmonės juridinę formą iš MB į UAB ar kitas. Su MB padaryti tai labai lengva dėl supaprastinto įmonės valdymo.
  • Pelnas gali būti mokamas avansu - visas MB pelnas jos nariams labai paprastai gali būti mokamas avansu, nėra griežtų apribojimų.

Mažoji Bendrija - tai lanksti juridinė forma kurią verslininkai renkasi dėl paprasto valdymo, lengvo steigimo kuriant smulkų ar vidutinį verslą.

tags: #mazoji #bendrija #savininkas