Individuali veikla ar mažoji bendrija, o galbūt UAB - tai populiariausi, nors ir ne vieninteliai būdai pradėti savo verslą Lietuvoje. Vieni verslininkai renkasi individualią veiklą dėl paprasto administravimo ir mažesnių sąnaudų, kiti nusprendžia steigti mažąją bendriją, siekdami ribotos atsakomybės ir lankstesnių finansavimo galimybių. Tačiau kuris variantas tinkamesnis jūsų verslui? O galbūt - visgi UAB? Aptarkime: mažoji bendrija ar individuali veikla, MB ar UAB, esminiai šių juridinių formų skirtumai, privalumai ir trūkumai.
Individuali Veikla Ar Mažoji Bendrija?
Pradedančiajam verslininkui dažniausiai kyla klausimas - individuali veikla ar mažoji bendrija? Abi šios formos skirtos smulkiajam verslui, tačiau jos skiriasi savo teisiniu statusu, atsakomybe bei mokesčių sistema.
Individuali Veikla
Individuali veikla - ko gero lengviausias būdas pradėti savo verslą. Tam, kad galėtumėte užsiimti individualia veikla, pakanka užregistruoti ją pagal pažymą ir nedelsiant pradėti teikti paslaugas ar parduoti produktus.
Individualios Veiklos Privalumai:
- Vienas didžiausių individualios veiklos privalumų - paprasta registracija. Viską galima atlikti internetu per kelias minutes, nereikia steigti juridinio asmens ar pildyti sudėtingų dokumentų.
- Taip pat nėra minimalaus kapitalo reikalavimo, todėl pradėti galima su bet kokiomis turimomis lėšomis.
- Administraciniai kaštai yra minimalūs, nes nėra būtinybės samdyti buhalterį. Dauguma apskaitos klausimų gali būti tvarkomi savarankiškai.
- Be to, ši verslo forma suteikia galimybę lanksčiau pasirinkti mokesčių sistemą.
Individualios Veiklos Trūkumai:
- Didžiausias iš jų - neribota atsakomybė. Tai reiškia, kad verslininkas savo turtu atsako už visus verslo įsipareigojimus, o nesėkmės atveju gali kilti rizika ir asmeniniam finansiniam stabilumui.
Mažoji Bendrija - Kas Tai?
MB yra juridinis asmuo, kuris dažniausiai pasirenkamas, kai veikla pradeda augti, o verslininkas siekia ribotos atsakomybės ir patikimesnio teisinio statuso. Skirtingai nei individuali veikla, mažoji bendrija suteikia galimybę atskirti asmeninį ir įmonės turtą, todėl verslo nesėkmės atveju nariai neatsako savo asmeniniu turtu.
Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo - įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Mažojoje bendrijoje gali būti ne daugiau kaip 10 narių. Mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į mažąją bendriją, taip pat mažosios bendrijos nario teises įgijęs fizinis asmuo.
Mažosios Bendrijos Privalumai Ir Trūkumai
Vienas iš didžiausių mažosios bendrijos privalumų yra tai, kad ją gali steigti vienas asmuo arba keli partneriai - narių skaičius gali siekti iki 10. Dar vienas svarbus aspektas - lankstesnis pelno paskirstymas. Skirtingai nei UAB, mažosios bendrijos nariai gali išsimokėti pelną kaip MB nario išmokas, išvengiant tradicinių darbo santykių ir su jais susijusių mokesčių.
Vis dėlto ši verslo forma turi ir tam tikrų trūkumų. Vienas jų - sudėtingesnė apskaita nei individualioje veikloje. Buhalterinė apskaita nėra tokia sudėtinga kaip UAB, ji vis tiek reikalauja daugiau žinių ir laiko.
MB Ar UAB?
Kai įmonės apimtis neapsiriboja individualia veikla ar smulkiu verslu, dažnai pradedame galvoti apie tinkamiausią juridinę formą didesniam projektui, o tuomet kyla klausimas - MB ar UAB? Tai dvi populiariausios verslo struktūros, suteikiančios ribotą atsakomybę ir aiškesnį teisinį statusą. Jos skiriasi valdymo būdu, pelno paskirstymu ir ilgalaikėmis augimo galimybėmis.
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) - tai viena populiariausių verslo formų Lietuvoje, dažniausiai pasirenkama verslams, kurie siekia stabilumo, augimo ir galimybės pritraukti investuotojus. UAB steigimui yra būtinas bent 1000 EUR įstatinis kapitalas, o valdymo struktūra labiau reglamentuota nei mažosios bendrijos. UAB privalo turėti vadovą (direktorių). Sprendimus dėl pelno paskirstymo priima akcininkų susirinkimas. Pelnas Uždarojoje akcinėje bendrovėje išmokamas per dividendus.
UAB taip pat dažnai laikoma prestižine verslo forma, ypač tuomet, jei verslas planuoja bendradarbiauti su didesniais partneriais, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar plėstis į užsienio rinkas.
Jeigu steigiate smulkų ar vidutinį verslą ir siekiate paprastesnio valdymo bei mažesnių steigimo sąnaudų, mažoji bendrija gali būti tinkamesnis pasirinkimas. Ji nereikalauja pradinio kapitalo, leidžia lanksčiau išsimokėti pelną ir suteikia daugiau savarankiškumo sprendimų priėmime. Tačiau jei planuojate ilgalaikį augimą, norite aiškesnės verslo struktūros, ketinate plėstis arba pritraukti investuotojus, UAB gali būti geresnis sprendimas. Nors jos valdymas yra formalesnis, o steigimo procesas reikalauja didesnių pradinių investicijų, ši verslo forma suteikia didesnį pasitikėjimą rinkoje ir geresnes galimybes ilgalaikei plėtrai.
Pagrindiniai Skirtumai Tarp MB, UAB Ir IĮ
Renkantis verslo modelį, svarbu ne tik pasirinkti lengviausią kelią šiandien, bet ir numatyti ateities galimybes. Individuali veikla ar mažoji bendrija - tai dažniausiai svarstomi variantai smulkiam verslui, tačiau jei siekiate didesnio stabilumo ar planuojate plėtrą, verta apsvarstyti ir UAB steigimą.
Sritis
| Sritis | MB | UAB | IĮ |
|---|---|---|---|
| Steigėjai (dalyviai) | Fiziniai asmenys | Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys | Fizinis asmuo (1) |
| Steigėjų (dalyvių) skaičius | 1 - 10 (nariai) | 1 - 249 (akcininkai) | 1 (savininkas) |
| Dalyvio atsakomybė už juridinio asmens prievoles | MB nario ribota civilinė atsakomybė - neatsako savo asmeniniu turtu. | Akcininko ribota civilinė atsakomybė (neatsako savo asmeniniu turtu) | Neribota IĮ savininko civilinė atsakomybė - t.y., jei IĮ turto neužtenka prievolių įvykdymui, IĮ savininkas atsako savo nuosavu turtu. |
| Minimalus kapitalas | Nuo 1€ (nustato patys MB nariai) | 1000€ | nėra |
| Kapitalas ir įnašai | MB narių įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai. Nepiniginių įnašų vertė nustatoma MB narių susitarimu. Įnašu negali būti paslaugos ir darbai. | Kapitalas padalintas į dalis - akcijas. Akcijos apmokamos pinigais ir (ar) akcininkui nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu. | Įnašai - tai IĮ savininkui asmens nuosavybės teise priklausantis turtas. |
| Sprendimo priėmimo (balsavimo) principai | 1 narys = 1 balsas, tačiau, kai MB turi vadovą, nuostatuose gali būti nustatyta kitaip. | Jei visos UAB akcijos, kurios suteikia balsavimo teisę, yra vienodos nominalios vertės, visuotiniame akcininkų susirinkime kiekviena 1 akcija = 1 balsas. | Sprendimus vienasmeniškai priima savininkas. |
| Įmonės valdymo struktūra | MB steigėjai (nariai) gali pasirinkti vieną iš dviejų MB organų struktūrų: 1) MB dalyvių susirinkimas ir MB vadovas. 2) MB dalyvių susirinkimas, kuris yra kartu ir MB valdymo organas. Visus MB sprendimus priima MB narių susirinkimas. Įmonei atstovauja iš MB narių paskirtas atstovas. | UAB turi visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - vadovą. Su įmonės vadovu sudaroma darbo sutartis. Gali būti sudaroma valdyba, stebėtojų taryba. | Dažniausiai IĮ savininkas yra vienasmenis valdymo organas - vadovas. Kai IĮ vadovu paskiriamas kitas asmuo, jis veikia IĮ vardu, o tokiu atveju IĮ savininkas vykdo jam kaip dalyvių susirinkimui priskirtą kompetenciją. |
| Vadovo atlyginimas - mokesčiai | GPM - 15%. VSD ir PSD - nemokamos. Jei vadovo alga per kalendorinius metus viršija 45 000 €, atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Jei MB vadovas - ne MB narys, taikomi didesni mokesčiai. | GPM - 20%. PSD - 6,98% Darbuotojo Sodros įmokos - 19,5% Darbdavio Sodros įmoka 1,77%. | GPM - 20% (moka IĮ savininkas). VSD - 13,83% (jei dalyvauja papildomame pensijų kaupime ir kaupia 2,4% - mokėti 16,23%, jei kaupia 3% - mokėti 16,83%. Skaičiuojama nuo 50% asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų. Moka IĮ. savininkas). PSD - 6,98% (nuo 50% asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų. Moka IĮ). |
| Mokesčiai | PVM - 21% (jei įmonė PVM mokėtoja). Pelno mokestis - 16% (gali būti taikomas lengvatinis 6% tarifas, jeigu: vidut. darbuotojų skaičius ≤10 žmonių; metinės pajamos neviršija 300 000€; MB nariai neturi daugiau kaip 50% akcijų ar dalių kitose įmonėse). MB nario dividendai: GPM - 15% nuo pajamų iš paskirstyto pelno (moka MB narys). | PVM - 21% (jei įmonė PVM mokėtoja). Pelno mokestis - 16% (gali būti taikoms lengvatinis 6% tarifas, jeigu: vidut. darbuotojų skaičius ≤10 asm.; metinės pajamos neviršija 300 000€). Dividendai - 15%. | PVM - 21% (jei įmonė PVM mokėtoja) Pelno mokestis - 16% (gali būti taikomas lengvatinis 6% tarifas, jeigu: vidut. darbuotojų skaičius ≤10 žmonių; metinės pajamos neviršija 300 000€; MB nariai neturi daugiau kaip 50% akcijų ar dalių kitose įmonėse). Dividendai: GPM - 15% nuo pajamų iš paskirstyto pelno (moka IĮ narys). |
| Samdomų darbuotojų atlyginimas - mokesčiai | GPM - 20%. PSD - 6,98% Darbuotojo Sodros įmokos - 19,5% Darbdavio Sodros įmoka 1,77%. | GPM - 20%. PSD - 6,98% Darbuotojo Sodros įmokos - 19,5% Darbdavio Sodros įmoka 1,77%. | GPM - 20%. PSD - 6,98% Darbuotojo Sodros įmokos - 19,5% Darbdavio Sodros įmoka 1,77%. |
| Steigėjų / akcininkų darbas įmonėje | MB nariai (steigėjai) gali dirbti be darbo sutarties, neturėdami darbo santykių. Lėšas asmeniniams poreikiams iš MB galima gauti: išsimokant pelną avansu; išsiimant lėšas asmeniniams poreikiams. | UAB akcininkai (savininkai), norėdami dirbti įmonėje, privalo sudaryti darbo sutartį. | IĮ savininkas dirba be darbo sutarties. |
| Pelno paskirstymas | MB nariai gali paskirstyti pelną tiek už MB finansinius metus, tiek už trumpesnį laikotarpį. | Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtina metines finansines ataskaitas ir paskirsto paskirstytinąjį bendrovės pelną. | Pelnas skiriamas savininkui. |
| Vadovas | Sudaroma civilinė paslaugų sutartis, galioja Civilinis Kodeksas. Nėra taikomas minimalus darbo laikas ar minimalus atlyginimas (gali dirbti kiek nori ir už kokią nori sumą). | Darbo sutartis, galioja Darbo Kodeksas. | IĮ savininkas dirba be darbo sutarties. Nėra taikomas minimalus darbo laikas ar minimalus atlyginimas (gali dirbti kiek nori ir už kokią nori sumą). |
| Darbuotojai | MB gali neturėti samdomų darbuotojų (dirba tik MB nariai). Jei yra darbuotojų, su jais sudaroma darbo sutartis. | Privalomas bent vienas samdomas darbuotojas - direktorius. Sudaroma darbo sutartis. | IĮ gali neturėti samdomų darbuotojų (dirba tik IĮ savininkas). Jei yra darbuotojų, su jais sudaroma darbo sutartis. |
| Buhalterinė apskaita | Neprivalomas buhalteris (buhalteriją gali tvarkyti MB nariai). | Būtinas buhalteris arba sutartis su buhalterines paslaugas teikiančia įmone. | Buhalteris nėra privalomas. |
2012 m. birželio 8 d. Seime svarstomas Mažųjų bendrijų (MB) įstatymo projektas, įteisinsiantis dar vieną verslo organizavimo teisinę formą - mažąsias bendrijas, skirtas smulkiajam verslui pradėti ir plėtoti. Pasak vieno iš šio projekto iniciatorių, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojo, Ekonomikos komiteto nario Vaidoto Bacevičiaus, iniciatyva steigti mažąsias bendrijas kilo iš pačių verslininkų, sakančių, kad tokios verslo vystymo juridinės formos Lietuvoje trūksta.
Ūkio ministerijos nuomone, priėmus įstatymą gali būti įsteigiama bent 1 tūkst. mažųjų bendrijų kasmet. Pats įstatymo rengimo procesas užtruko dvejus metus, kol pavyko nušlifuoti galutinį jo projektą. Tokia verslo steigimo forma ypač priimtina žmonėms, manantiems, kad gali patirti sėkmę versle, bet neturintiems didelių pradinių finansinių išteklių. Be to, MB dalininkas nerizikuoja savo turtu taip kaip individualios veiklos vykdytojas ar tokios įmonės savininkas.
"Mažąsias bendrijas ypač tinka steigti žmonėms, bijantiems, kad pradiniame verslo steigimo etape visas jų turimas minimalus kapitalas, kurį jie galėtų panaudoti verslo kūrimui ir plėtrai, gali būti tiesiog "suvalgytas" dėl formalių bazinių reikalavimų, taikomų uždarosioms akcinėms bendrovėms arba kokiai nors kitai verslo organizavimo formai.
Pavyzdžiui, dabar bendrovėms (AB, UAB) privaloma įsteigti įmonės vadovo ir vyr. finansininko pareigybes. Tai suponuoja tam tikrą situaciją, kai verslas dar neturi pajamų, bet jau privalo mokėti atlyginimus darbuotojams, t.y. patirti nemažų sąnaudų. Akcininkai bendrovėje negali tokių sąnaudų perkelti į ateitį, kai bus gautos pajamos (pelnas). Kitaip tariant, sukuriamos pinklės verslui sužlugti dar net neprasidėjus, o jo steigėjui patirti nuostolių, - naujos verslo steigimo formos būtinybę trumpai apibūdino Seimo narys ir pridūrė, - MB gali samdyti darbuotojus pagal darbo sutartis. Bet kai prireikia, o ne vien dėl formalumo".
Ši forma labiausiai orientuojama šeimos pagrindu kuriamam verslui ir jos pranašumas tas, kad steigėjai gali neturėti darbo santykių, bet jau pradėti veiklą, generuoti pajamas ir užsiiminėti komercine veikla. Mažosios bendrijos - tai ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Jam steigiant nereikalaujama minimalaus įstatinio kapitalo. Jis būtų formuojamas asmeniniu MB steigėjo ar nario įnašu, kuriuo galėtų būti bet koks nuosavybės teise asmeniui priklausantys turtas (pinigai ar kitoks turtas). Be to, tokios bendrijos būtų paprasčiau valdomos.
Tais atvejais, kai MB narių susirinkimas būtų ir MB valdymo organas, vadovas nebūtų skiriamas, o MB narių susirinkimas priimtų sprendimus visais veiklos klausimais. Jei atsiranda pelnas, tai tos bendrijos steigėjai-nariai, neturintys darbo santykių, bet esantys bendrijos bendrasavininkiai, turi teisę išimti iš bendrijos gautas pajamas ar pelną, bet prieš tai sumokėję visus mokesčius valstybei. Jie neturi jokių kitų išimčių palyginti su akcinės bendrovės akcininkais, kurie išsimoka akcininkams dividendus irgi tik sumokėję visus mokesčius valstybei.
Reikia pabrėžti, kad MB juridinei formai taikoma lygiai tokia pati atsakomybė, kaip ir bet kuriai kitai verslo formai. "Mažųjų bendrijų įstatymo projekte numatyta, kad joje gali būti ne daugiau kaip 10 steigėjų. Jei verslas seksis, atsiras poreikis pritraukti daugiau investuotojų, mažosios bendrijos galės būti reorganizuotos į UAB arba AB", - sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys V. Bacevičius.
10 straipsnis. 1. Mažosios bendrijos narys turi teisę mažosios bendrijos nuostatuose ir įstatymuose nustatyta tvarka perleisti nario teises. Jeigu mažosios bendrijos narys nėra įvykdęs visų įsipareigojimų mažajai bendrijai dėl įnašo įnešimo, perleidžiant nario teises kartu pereina ir pareiga įnešti likusią įnašo dalį.
2. Apie ketinimą parduoti nario teises mažosios bendrijos narys turi informuoti mažąją bendriją mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka. Mažosios bendrijos narių susirinkimas per mažosios bendrijos nuostatuose nustatytą terminą turi priimti sprendimą, kurie mažosios bendrijos nariai, kokia tvarka ir terminais atsiskaito su mažosios bendrijos nario teises ketinančiu parduoti mažosios bendrijos nariu. Sprendime taip pat turi būti nurodyta, kokia mažosios bendrijos nario, ketinančio parduoti nario teises, įnašo vertės dalimi padidėtų su juo atsiskaičiusio mažosios bendrijos nario įnašo vertė. Visų mažosios bendrijos narių, kurie turi atsiskaityti su nario teises ketinančiu parduoti mažosios bendrijos nariu, įnašų vertės padidėjimas turi atitikti mažosios bendrijos nario, ketinančio parduoti nario teises, įnašo vertę. Atsiskaitymo su nario teises ketinančiu parduoti mažosios bendrijos nariu terminai neturi viršyti 30 dienų nuo sprendimo priėmimo. Laikoma, kad mažosios bendrijos nario teises ketinantis parduoti mažosios bendrijos narys nėra mažosios bendrijos narys kitą dieną po to, kai visi sprendime nurodyti mažosios bendrijos nariai su juo atsiskaitė.
3. Jeigu mažosios bendrijos narių susirinkimas nepriima sprendimo šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, mažosios bendrijos nario teises ketinantis parduoti mažosios bendrijos narys gali jas parduoti ar kitaip perleisti kitam fiziniam asmeniui. Kai mažosios bendrijos nariu tampa nario teises nupirkęs ar kitaip jas įgijęs kitas fizinis asmuo, jo įnašų į mažąją bendriją vertė atitinka nario teises perleidusio mažosios bendrijos nario įnašų vertę.
4. Fizinis asmuo, iš mažosios bendrijos nario įgijęs nario teises, pateikia mažajai bendrijai nario teisių įgijimą patvirtinantį dokumentą ar jo išrašą.
5. Civilinio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka mažosios bendrijos nario teisės gali būti priverstinai parduotos, jeigu mažosios bendrijos nario veiksmai prieštarauja mažosios bendrijos veiklos tikslams ir negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis.
2) mažosios bendrijos narys (vardas, pavardė), kuriam išduodamas dokumentas, ir jo įnašo dydis dokumento išdavimo momentu.
6. Šio straipsnio 2 ir 5 dalys netaikomos, kai mažojoje bendrijoje yra vienas narys.
tags: #mazosios #bendrijos #nuosavybes #forma