Mažoji bendrija (MB) yra populiari verslo forma Lietuvoje dėl savo paprasto valdymo ir mokestinių lengvatų. Tačiau, kaip ir bet kuri kita įmonė, MB turi savo valdymo struktūrą ir vadovus, kurie atsakingi už įmonės veiklą. Šiame straipsnyje aptarsime MB vadovo atsakomybę, funkcijas ir kitus svarbius aspektus.
Mažoji bendrija (MB) tai ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo - įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Taigi jos nariai savo asmeniniu turtu neatsako už verslo prievoles. MB gali vykdyti bet kokią veiklą, kuri nedraudžiama arba neribojama specialiais įstatymais. Mažųjų bendrijų įstatymas nustato įmonių, kurių teisinė forma yra mažoji bendrija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą ir šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas.
Nedarant ilgų įžangų galima konstatuoti, kad jaunam smulkiajam verslui geriausia veiklos forma yra mažoji bendrija. Aišku, jei pradėdami verslą steigsite įmonę. Jei vykdote veiklą kita juridinio asmens forma (pvz., UAB), tuomet tikrai verta pasvarstyti apie persitvarkymą į mažąją bendriją.
Pagrindiniai Mažosios Bendrijos steigimo privalumai:
- Narių atsakomybė mažojoje bendrijoje yra apribota bankroto atveju - kaip ir steigiant bet kokią kitą ribotos civilinės atsakomybės įmonę, asmeninis steigėjų turtas yra apsaugotas.
- Už visas finansines prievoles yra atsakoma įmonės sukauptu turtu ir MB narių įnašais.
- Privalomo minimalaus įstatinio kapitalo nėra - priešingai nei steigiant, pavyzdžiui UAB, Mažoji Bendrija neprivalo turėti savo įstatinio kapitalo.
- Čia bendrijos nariai turi sumokėti pradinius nario įnašus kurių tvarka ir dydis yra nustatomi steigiant įmonę. Minimalus nario mokestis yra 1 Eur.
- MB narys gali perleisti/parduoti savo narystę - bet kuris iš MB narių gali laisvai perleisti arba parduoti savo narystę kitam asmeniui.
- Esant augimui nesunku pertvarkyti - labai dažnai užaugus verslui, verslininkai yra linkę pakeisti savo įmonės juridinę formą iš MB į UAB ar kitas. Su MB padaryti tai labai lengva dėl supaprastinto įmonės valdymo.
- Pelnas gali būti mokamas avansu - visas MB pelnas jos nariams labai paprastai gali būti mokamas avansu, nėra griežtų apribojimų.
Mažoji bendrija gali turėti vadovą (direktorių), arba gali jo neturėti - tuomet mažajai bendrijai vadovauja narių susirinkimas. Įmonės valdymo formą reikia pasirinkti pildant įmonės steigimo dokumentus Registrų centro savitarnos sistemoje. Dažnai steigiantiems mažąją bendriją kylą klausimas - ar reikia direktoriaus?
Mažosios Bendrijos Valdymo Organai
Mažosios bendrijos valdymo organai gali būti:
- Vienasmenis valdymo organas - vadovas (direktorius)
- Mažosios bendrijos narių susirinkimas, iš kurio narių išrenkamas mažosios bendrijos atstovas.
Tačiau, pasirinktas valdymo modelis turi tiesioginę įtaką kasdieniams procesams, atsakomybių pasiskirstymui ir administracinei naštai, todėl netinkamas sprendimas gali apsunkinti veiklą.
Būtent dėl to pateikiame skirtumus tarp vadovo ir atstovo funkcijų:
| Atsakomybės ir funkcijos | Atstovas | Vadovas |
|---|---|---|
| Yra mažosios bendrijos narys | Taip | Nebūtinai |
| Tvirtina sandorius, dėl kurių sprendimą yra priėmęs susirinkimas | Taip | Taip |
| Organizuoja ir kontroliuoja susirinkimo sprendimų vykdymą | Taip | Taip |
| Organizuoja MB apskaitą, FA sudarymą, teikimą RC | Taip | Taip |
| Yra valdymo organas | Ne | Taip |
| Sudaroma civilinių paslaugų sutartis | Ne | Taip |
| Organizuoja kasdieninę MB veiklą | Ne | Taip |
| Priima sprendimą tapti kitų JA steigėja, dalyve, steigti filialus, atstovybes, tvirtina jų nuostatus, skiria vadovus | Ne | Taip |
| Sudaro ir nutraukia darbo sutartis | Ne | Taip |
Mažosios bendrijos narių susirinkimas, kaip vienintelis valdymo organas, yra tinkamas pasirinkimas tuomet, kai visi nariai siekia vienodai dalyvauti MB valdyme ir nenori vienam iš narių perduoti visų vadovo kompetencijai priskirtų funkcijų ir atsakomybių (nusprendžia nerinkti direktoriaus). Tokiu atveju, iš mažosios bendrijos narių išrenkamas atstovas, kuris gavęs rašytinį mažosios bendrijos narių pritarimą, vykdo jam pavestas funkcijas.
Jei mažąją bendriją steigia vienas asmuo, rekomenduojama pasirinkti valdymo organus - vadovą ir narių susirinkimą, nes pagrindinis vadovo (direktoriaus) privalumas yra galimybė sudaryti civilinę (vadovavimo) paslaugų sutartį, pagal kurią mokamas atlyginimas apmokestinamas 15 % gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) iki 12 VDU.
Su mažosios bendrijos nariu civilinė paslaugų sutartis gali būti sudaroma tik dėl su mažąja bendrija susijusių paslaugų teikimo ir (ar) darbų atlikimo mažajai bendrijai, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis, kaip tai nustatyta Mažųjų bendrijų įstatymo (MBĮ) 7 straipsnio 4 punkte. Svarbu paminėti, kad bendra pagal mažosios bendrijos nario su mažąja bendrija sudaryta civilinę sutartį suteiktų paslaugų ir darbų suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per kalendorinius metus. Viršijanti nustatytą dydį suma yra laikoma mažosios bendrijos pelno paskirstymu arba lėšomis, skirtomis mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams.
Jei mažoji bendrija jau įsteigta ir pasirinktas valdymo organų modelis neatitinka jūsų poreikių, nereikia nerimauti, nes MB nuostatus galima pakeisti ir pasirinkti tinkamesnį valdymo variantą.
Mažosios bendrijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, todėl jis atsako už kasdienę MB veiklą, sprendimų įgyvendinimą ir atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Mažosios bendrijos atstovas yra MB narių išrinktas asmuo. Jis veikia narių susirinkimo sprendimu ir tik gavęs rašytinį narių pritarimą, atlieka pavestas atstovavimo ir administracines funkcijas.
Mažosios Bendrijos Buhalterija
Taip, buhalterinė apskaitai mažajai bendrijai yra privaloma. Jei MB nariai turi pakankamai žinių ir patirties, jie gali savarankiškai vesti įmonės buhalteriją. MB vadovas, kuris yra MB narys, gali tvarkyti MB apskaitą, t.y. tas pats asmuo gali būti ir MB narys, ir direktorius, ir buhalteris.
Mažosios bendrijos apskaitą dažniausiai veda samdomas buhalteris arba buhalterinės apskaitos įmonė. Įstatymiškai buhalteriją gali vesti ir MB narys, tam rekomenduojama turėti buhalterinės patirties ir išsilavinimą. Mažosios bendrijos buhalterija dažniausiai tvarkoma samdomo buhalterio arba buhalterinės apskaitos įmonės. Jei tarp MB narių yra turinčių buhalterinių žinių ir patirties, MB apskaitą gali vesti pats MB narys.
Buhalteris MB nėra privalomas, kol jūsų pajamos nesiekia 45000 EUR ir nėra būtinybės registruotis PVM mokėtoju, buhalterines paslaugas rekomenduojama pirkti tada, kai vykdoma intensyvi veikla ir nespėjama sutvarkyti apskaitos dokumentų savarankiškai.
Mažosios Bendrijos Mokesčiai
Pirmuosius veiklos mėnesius mažosios bendrijos dažnai praleidžia nemokant jokių mokesčių - prievolė sumokėti pelno mokestį atsiranda metams pasibaigus, registruotis PVM mokėtoju reikia tik pasiekus tam tikras pajamas, o VSD įmokos pirmaisiais veiklos metais gali būti nemokamos. Taigi, lieka susimokėti PSD, jei MB nariai nėra drausti PSD kitais būdais.
Pagrindiniai mažųjų bendrijų mokesčiai:
- Pelno mokestis. Standartinis pelno mokesčio tarifas - 15 proc. Tačiau daugelis mažųjų bendrijų taiko lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą.
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Mažoji bendrija privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų. Standartinis PVM tarifas - 21 proc.
- Sodra. Mažoji bendrija moka PSD ir VSD mokesčius nuo narių asmeniniams poreikiams išmokėtų lėšų.
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM). MB leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriama MB nariui išmokėta suma, nuo kurios pagal VSD įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos MB nario VSD įmokos.
Skolų Išieškojimas iš MB narių ir Vadovų
MB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl atsako pagal savo prievoles tik jai priklausančiu turtu. MB nariai už MB prievoles atsako tik savo įnašais į mažąją bendriją, t. y., ribotai.
Nors MB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, tačiau atsižvelgiant į MB narių teisę gauti išmokas iš MB avansu išmokamą pelną, teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdant skolos išieškojimą iš MB nario, išieškojimas gali būti nukreipiamas į MB disponuojamas lėšas, kurias MB narys turi teisę gauti kaip pelno dalį.
Vadovaujantis MB įstatymu, su MB vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Tai reiškia, kad MB vadovo su MB nesieja darbo santykiai. Tokiu atveju vykdant skolos išieškojimą iš MB vadovo, išieškojimo negalima nukreipti į darbo užmokestį, kaip tai būtų įprasta kitų MB darbuotojų atžvilgiu.
DUK apie Mažąją Bendriją
Kuris valdymo modelis sukelia didesnę administracinę naštą - vadovas ar atstovas?
Didesnę administracinę naštą sukelia mažosios bendrijos valdymo modelis be vadovo, kai veikia tik narių susirinkimas ir atstovas, nes daugumai sprendimų priimti reikalingi narių susirinkimo protokolai, rašytiniai narių pritarimai ir papildomi įgaliojimai.
Mažosios bendrijos narių susirinkimas ir atstovas, kaip valdymo organas, kokie iššūkiai kyla praktikoje?
Praktikoje pastebime, kad mažosios bendrijos, kurių valdymo organas yra mažųjų bendrijų narių susirinkimas, dažnai susiduria su tam tikrais iššūkiais pvz. tampa sudėtinga suteikti teisininkui ar buhalteriui įgaliojimus jungtis bendrijos vardu prie Registrų centro sistemos, VMI ar Sodros, taip pat teikti dokumentus licencijoms ar leidimams gauti.
Kiek laiko užtrunka Mažosios bendrijos registracija?
Mažosios bendrijos registracijos procesas paprastai trunka 2-5 darbo dienas nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo Registrų centrui.
Ar galima keisti Mažosios bendrijos narių skaičių po steigimo?
Taip, Mažosios bendrijos narių skaičius gali būti keičiamas. Nauji nariai gali būti priimti arba esami nariai gali pasitraukti, jei tai numatyta bendrijos nuostatuose.
Kokie dokumentai yra būtini Mažosios bendrijos veiklai?
Pagrindiniai dokumentai yra steigimo sutartis (aktas), nuostatai, narių susirinkimo protokolai ir finansinės ataskaitos.
Ar Mažoji bendrija gali keisti savo veiklos kryptį?
Taip, Mažoji bendrija gali keisti savo veiklos kryptį, tačiau šis pokytis turi būti užfiksuotas steigimo dokumentuose ir įregistruotas Registrų centre.
Kaip galima išvengti konfliktų tarp Mažosios bendrijos narių?
Konfliktų galima išvengti aiškiai apibrėžiant atsakomybes, pelno paskirstymo taisykles ir valdymo principus Mažosios bendrijos nuostatuose. Taip pat naudinga pasitelkti išorinius konsultantus sprendžiant nesutarimus.
Ar Mažoji bendrija gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose?
Taip, Mažoji bendrija gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei atitinka reikalavimus ir turi pakankamus pajėgumus vykdyti užsakymus.
Kuo skiriasi Mažoji bendrija ir Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)?
Pagrindiniai skirtumai yra įstatinio kapitalo reikalavimas (Mažosios bendrijos steigimui jis nereikalingas), valdymo struktūra (Mažoji bendrija neturi privalomo vadovo), ir maksimalus narių skaičius (Mažoji bendrija gali turėti iki 10 narių).
Kaip vyksta Mažosios bendrijos likvidavimas?
Mažosios bendrijos likvidavimo procesas apima sprendimo dėl likvidavimo priėmimą, kreditorių informavimą, turto paskirstymą ir oficialų įregistravimą Registrų centre.
Kokias finansines ataskaitas privalo rengti Mažoji bendrija?
Mažoji bendrija privalo rengti metines finansines ataskaitas. Jei bendrija yra PVM mokėtoja, taip pat reikia teikti PVM deklaracijas.
Ar Mažoji bendrija gali pakeisti savo pavadinimą?
Taip, Mažoji bendrija gali pakeisti savo pavadinimą.