Turto pasisavinimas iki 100 litų: teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje (Transparency International duomenys)

Įvadas

Kasmet tarp Lietuvoje užregistruotų nusikalstamų veikų vyrauja baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams. Ši tendencija išlieka pastarąjį dešimtmetį.

Nuosavybės neliečiamumas ir teisinis reglamentavimas

LR Konstitucija skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama. Ji gali būti perimta valstybės žinion tik įstatymo nustatyta tvarka ir kai tai bus atlyginta. Nuosavybės neliečiamumą saugo ir BT, pripažindama tokias veikas nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais.

Turtinių nusikalstamų veikų objektas

Visų turtinių nusikalstamų veikų grupės objektas neberibojamas nuosavybės santykiais, kas buvo būdinga senajam BK. Naujai suformuluotas turinių nusikalstamų veikų objektas faktiškai apima visą turtinių santykių sferą.

Alternatyvios bausmės ir tarptautiniai teisės aktai

Vienas pagrindinis baudžiamosios justicijos Lietuvoje trūkumas - dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-2012 m. siekė orientuoti ne į asmens įkalinimą, o į alternatyvias, su asmens laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Dažnesnį baudos taikymą taip pat rekomenduoja tarptautiniai teisės aktai. Pavyzdžiui, Minimaliose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklėse), patvirtintose Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. gruodžio 14 d. rezoliucija Nr. 45/110, įtvirtinama bendra valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių nuostata taikyti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, įskaitant ir baudas, siekiant riboti įkalinimo taikymą.

Baudos bausmės taikymo problemos

Teismų praktikoje, taikant šios rūšies bausmę, susiduriama su nemažai problemų. Dažnai neįvertinama vienas iš svarbesnių aspektų - kaltinamojo mokumas, t.y., ar jis sugebės sumokėti jam paskirtą piniginę sumą. Problema slypi baudos dydžio nustatymo mechanizme, kuris šiuo metu nėra tiesiogiai susietas su jokiais aiškiais objektyviais kriterijais.

Bauda kaip bausmė LR BK

Bauda yra įteisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o jos požymiai formuluojami BK 47 straipsnyje. Pagal šio kodekso 43 straipsnį, bauda taip pat yra bausmė, kuri skiriama juridiniams asmenims už padarytus nusikaltimus. Bauda - piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagrindinis šios bausmės nubaudimo elementas nukreiptas į asmens turtinį statusą. Bauda siekiama priversti sumokėti už padarytą nusikalstamą veiką.

Baudos numatymas straipsnių sankcijose

LR BK baudos bausmė yra numatyta 227 sankcijose iš 422 galimų, t.y., ji numatyta truputėlį daugiau nei pusėje visų sankcijų (54 proc.).

Atlikus tyrimą, baudos bausmės numatymas visose BK straipsnio sankcijose sudaro tik 54 proc., o laisvės atėmimo bausmės - net 89,33 proc. visų sankcijų. Analizuojant 2006-2010 m. Lietuvoje paskirtų bausmių statistiką, baudos bausmės taikymo vidurkis šiuo laikotarpiu sudarė 30,66 proc., o laisvės atėmimo bausmės - apie 43,98 proc.

Bauda kaip alternatyva laisvės atėmimui

Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmę per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. nuo visų paskirtų bausmių, o viešuosius darbus - tik 2,22 proc.

Baudos ir viešųjų darbų palyginimas

Viešieji darbai ir bauda yra labai skirtingos savo turiniu ir pobūdžiu, todėl vien tik iš jų vietos bausmių sąraše yra sudėtinga nuspręsti, kuri iš jų yra griežtesnė. Šios bausmės griežtumo vertinimas labai priklauso nuo pažeidėjo, jo socialinio ir ekonominio statuso. Be to, bauda yra ekonominio, o viešieji darbai - socialinio pobūdžio baudžiamosios atsakomybės poveikio priemonė.

Kita vertus, nagrinėjamos bausmės yra panašios tuo, kad naudą gauna valstybė. Baudos atveju nuteistasis teismo paskirtą sumą privalo sumokėti į valstybės biudžetą, o viešųjų darbų bausmės esmę sudaro neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui.

Nemažai sankcijų už nusikalstamas veikas nustato švelniausią galimą bausmę - baudą. Pavyzdžiui, BK 178 straipsnio 2 dalis reglamentuoja: "Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų".

Baudos privalumai viešųjų darbų atžvilgiu

Visų pirma, viešųjų darbų atveju yra apribotas asmenų ratas, kuriems gali būti skiriami šio pobūdžio darbai. Pavyzdžiui, viešieji darbai neskirtini dėl aplinkybių, kurios objektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti viešuosius darbus: neįgalumas, nėštumas, sunki liga. Tuo tarpu baudos atveju tokių apribojimų nėra.

Viešųjų darbų privalumai baudos bausmės atžvilgiu

BK 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmeninės atsakomybės nuostata, kuri reiškia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamą veiką atsakyti gali tik kaltai ją padaręs asmuo. Ši nuostata labiau yra užtikrinama viešųjų darbų negu baudos atveju. Kadangi visas viešųjų darbų procesas yra kontroliuojamas, todėl sunku įsivaizduoti, kad teismo paskirtą bausmę atliks ne nuteistasis, o kitas asmuo. Tuo tarpu baudą gali sumokėti tretieji asmenys, o tai būtų sunku patikrinti.

Baudos ir laisvės apribojimo palyginimas

Baudos ir laisvės apribojimo bausmių turinio griežtumą atribojanti aplinkybė yra ta, kad pastaroji bausmė nustato laisvės suvaržymus nuteistajam. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, be to, ši bausmė apima keletą bendrai privalomų pareigų nuteistajam. Asmeniui, nuteistam pinigine bausme, keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai.

Ekonominis baudos aspektas

Bauda sumokama į valstybės biudžetą, taigi tai yra ekonomiška bausmė, nes ji nieko nekainuoja valstybei. Be to, ji atneša valstybei finansines pajamas. Tuo tarpu, vykdant laisvės apribojimo bausmę, valstybė patiria išlaidas dėl probacijos tarnybos darbo su nuteistaisiais, padedant jiems integruotis į visuomenę.

Išvados

Turto pasisavinimas, net ir nedidelės vertės, yra pažeidimas, už kurį numatyta teisinė atsakomybė. Svarbu žinoti įstatymus ir vengti tokių veiksmų.

tags: #turto #pasisavinimas #iki #100 #litu