Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra svarbus nacionalinės atminties centras, saugantis tai, kas parašyta šioje šalyje ir apie šią šalį. Šiemet sukanka lygiai 50 metų, kai Vilniuje pradėjo veiklą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 1963 metų gruodžio 4 dieną oficialiai atidarytas dabartinis bibliotekos pastatas.
Persikėlusi iš Kauno į Vilnių, į specialiai bibliotekai pastatytus rūmus, ji tapo didžiausia Lietuvos biblioteka. Nuo 1919 iki 1963 metų biblioteka veikė Kaune.
Rekonstrukcijos Istorija ir Tikslai
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija pradėta 2008 metais. Tai pirmoji tokio masto rekonstrukcija nuo bibliotekos įsikūrimo Vilniuje ir šio pastato atidarymo pradžios 1963 metais. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pastatas uždarytas ir rekonstruojamas nuo 2008 metų. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija dėl strigusio finansavimo užbaigta tik po aštuonerių metų.
Iš viso nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijai iki šių metų sausio 31 dienos išleista 18 mln. 80 tūkst. Tačiau papildomai lėšų reikės sutvarkyti pastato fasadą. Skaičiuojama, kad šie darbai kainuos 724 tūkst. Nuo 2008-ųjų vykę rekonstrukcijos darbai kainavo 26 mln. Nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijai numatyta 85,7 mln. litų. Iki 2013. gruodžio 31 d. tam skirta 37,7 mln lt. Lėšų poreikis pastato rekonstrukcijos užbaigimui 48 mln. litų. Valstybės biudžeto 2014 metų projekte numatyta 8,8 mln.
Pasak R.Gudausko, kuriamas ir veiklų planas naujose patalpose - čia bus rengiamos konferencijos, parodos, kūrybinės dirbtuvės, debatai, vyks susitikimai su meno atstovais ir visuomenės veikėjais. R.Gudauskas atkreipė dėmesį, jog vis labiau auga virtualių skaitytojų skaičius, o mūsų šalyje skaitmeninimo srityje lyderiu neabejotinai turėtų būti laikoma Nacionalinė biblioteka - koordinuodama 25-ių Lietuvos atminties institucijų veiklą, ji kuria skaitmeninimo strategijas.
„Projektas buvo biudžetinis, ne iš Europos Sąjungos fondų - iš jų buvo gauta tik apie 700 000 eurų. Palyginus su visu 26 mln. Anot jo, sunkmečiu Nacionalinė biblioteka iš Vyriausybės kasmet gaudavo 6-7 mln. litų, kurių vos pakakdavo atlikti būtiniesiems darbams: „Paskui prasidėjo geresnis laikotarpis, nauja Vyriausybė mums skyrė visą reikiamą finansavimą.
„Per pusę metų sugebėjom perkelti savomis jėgomis, bibliotekų darbuotojai patys nešė, tvarkė knygas.
Pagrindiniai etapai:
- 1919 m. Bibliotekos veiklos pradžia Kaune.
- 1963 m. gruodžio 4 d. Oficialus bibliotekos atidarymas Vilniuje.
- 2008 m. Rekonstrukcijos pradžia.
Atnaujintos Bibliotekos Paslaugos ir Erdvės
Po rekonstrukcijos bus atnaujintas ne tik bibliotekos interjeras, bet ir siūlomos naujos paslaugos. Integravus moderniąsias technologijas ir, atsižvelgus į pasaulines darbo, kūrybos ir gyvenimo būdo tendencijas, bibliotekoje nemažai įvairios veiklos bus pasiūlyta ne tik tradiciniams bibliotekos lankytojams, bet ir jauniesiems specialistams.
Lankytojams bus prieinami atviri knygų fondai, įkurta medijų skaitykla, garso įrašų ir muzikavimo studija, meno rezidencija. Bibliotekoje bus sukurtos vadinamosios bendradarbystės erdvės, kur lankytojai galės patogiai dirbti, mokytis ar leisti laisvalaikį. Po rekonstrukcijos bibliotekos plotas padidėjo kone dvigubai - iki 27 tūkst. kv. metrų.
Apie 9000 skaitytojų turinti biblioteka siūlys 400 individualių skaitytojų vietų, bemaž tiek pat lankytojų talpins ir bendrosios erdvės. Mažai kam žinoma, jog bibliotekoje įrengta profesionali muzikos įrašų studija, kino salė ir net televizijos studija. Darbui ir prasmingam laisvalaikiui bus atvira muzikos įrašų studija, kino salė, meno, parodų ir muzikos erdvės, veiks bibliotekos televizijos studija, kur bus rengiamos tiesioginės transliacijos.
Garso įrašų studija bus pritaikyta ir mėgėjų laisvalaikiui, ir profesionalų poreikiams - čia bus galima repetuoti, groti aukštos klasės fortepijonu, bus teikiamos garso dokumentų kopijavimo paslaugos. Televizijos studija teikia specializuotas žinias. „Televizijos studija teikia specializuotas žinias.
Nacionalinėje bibliotekoje įsikurs ir žydų kultūros centras. Šiuo metu vykdomas žydų paveldo Lietuvoje skaitmeninimo projektas, mat Vilnius buvo ne tik buvo vienas pasaulio žydų bendruomenės centrų, bet čia, kaip ir Niujorke, prieš 90 metų buvo įkurtas Žydų mokslo institutas (YIVO).
tags: #mazvydo #bibliotekos #pastato #rekonstrukcija