Mediacija Lietuvoje: Taikus Ginčų Sprendimo Būdas

Mediacija Lietuvoje tampa vis populiaresniu ir svarbesniu ginčų sprendimo būdu. Tai taikus procesas, leidžiantis skirtingoms pusėms, turinčioms priešingus interesus, rasti abiem priimtiną susitarimą. Mediacijos procesą veda neutralus tarpininkas - mediatorius.

Mediacijos Esme ir Privalumai

Mediacija - tai ginčo sprendimo procedūra, kuri padeda taikiai išspręsti bylą. Mediatorius yra tas asmuo, kuris siekia padėti sutuoktiniams susikalbėti ir suderinti skirtingus požiūrius ir interesus. Jis susodina besiskiriančius žmones vienas prieš kitą, nustato pagarbaus bendravimo taisykles: kalbėti po vieną, vienas kito nepertraukinėti, leisti pabaigti mintį ir pan. Jei pavyksta sutuoktiniams pradėti kalbėtis, mediacijos pradžioje palaipsniui susiklosto galimybė pereiti prie konflikto sprendimo būdų aptarimo, o vėliau ir dėl ginčo klausimų išsprendimo.

Mediacija ne tik padeda sutaupyti pinigines lėšas, kurios būtų skirtos bylinėjimosi išlaidoms, tačiau ir laiko. Įprastai mediacijos procesas trunka daug trumpiau, nei bylos nagrinėjimas teisme, o taikos sutartimi pasiektas kompromisas tenkina abiejų, o ne vienos iš ginčo šalių norus. A. Driukas paaiškino, kad šeimos bylos priskiriamos civilinių ginčų kategorijai, į kurią patenka ir įvairios darbo (pvz., atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio), prievolinių (pvz., pirkimo-pardavimo sutarčių nevykdymo), daiktinių teisinių santykių (pvz., nuosavybės atkūrimo ar gynimo), intelektinės nuosavybės ir pan.

Mediacija yra visiškai konfidenciali. Tai vienas iš pagrindinių mediacijos principų - užtikrinanti, kad viskas, kas vyksta mediacijos metu, liktų tik tarp jos dalyvių. Nei mediatorius, nei ginčo šalys negali atskleisti mediacijoje aptartos informacijos tretiesiems asmenims, o tai sukuria saugią aplinką atviram dialogui.

Privalomoji Mediacija Šeimos Bylose

Privalomoji mediacija šeimos bylose yra įstatyme numatytas ikiteisminis ginčų sprendimo būdas, kurio tikslas - paskatinti šalis taikiai susitarti, išvengiant ilgo ir emociškai sudėtingo teisminio proceso. Privalomoji mediacija dažniausiai taikoma sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo su vaiku tvarka, išlaikymo priteisimu, turto padalijimu po skyrybų bei kitais šeimos ginčais. Mediacijos procesas prasideda nuo vienos iš šalių kreipimosi į teismą arba tiesiogiai į mediacijos paslaugas teikiančią instituciją. Paskirtas mediatorius organizuoja susitikimus, kurių metu siekiama rasti taikų susitarimą. Jei šalims pavyksta susitarti, sudaroma mediacijos sutartis, turinti teisinę galią.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad privalomoji mediacija ne tik taupo laiką ir finansinius išteklius, bet ir padeda išsaugoti dalykiškus santykius tarp ginčo šalių, ypač kai jos turi bendrų įsipareigojimų, pavyzdžiui, bendrą vaikų auginimą. Kaip sako liaudies išmintis: po mūšio, kumščiais nemojuojama. Daugelis su manimi gal nesutikti, tačiau praktinė patirtis byloja, kad sėkmingą mediaciją iš esmės lemia vieno ar kito proceso dalyvio lūkesčiai gauti vienokią ar kitokią naudą (kaltinamasis tikisi švelnesnės bausmės, nukentėjusysis greitesnio žalos atlyginimo ir pan.), todėl mediacija po galutinio procesinio sprendimo priėmimo nėra tokia efektyvi.

Net ir pačios sudėtingiausios situacijos, kuomet byra šeimos, šiais laikais jau gali būti išsprendžiamos taikiai ir be teismo - mediacijos keliu. Jau kelerius metus Lietuvoje mediacija yra privaloma visose šeimos bylose - joks teismas nenagrinėja skyrybų bylų tol, kol sutuoktiniai neišbando mediacijos proceso, kuris, beje, yra nemokamas. Mediacija, kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas, neabejotinai pasiteisino ir ženkliai sumažino teismų darbo krūvį bei besiskiriančių sutuoktinių išlaidas advokatų paslaugoms.

Kilus ginčui - mediacija privaloma Dėl įvairių ginčų nesugebančioms taikiai išsiskirti poroms kreipiantis į teismą ginčo tvarka, privaloma paruošti įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančius dokumentus ir kartu pateikti pažymą, patvirtinančią, kad asmenys kreipėsi dėl privalomos mediacijos. Pasak teisėjos I.Krolienės, kreiptis dėl mediacijos yra gana paprasta. Valstybė norinčiai išsiskirti sutuoktinių porai apmoka 4 valandų mediacijos procesą.

Pasak teisėjos I.Krolienės, pagrindinis privalomos mediacijos tikslas yra padėti sutuoktiniams pasikalbėti tarpusavyje. Mediacijos išimtis Teisėja I.Krolienė pabrėžia, kad smurto šeimoje atveju mediacija nėra privaloma. „Jei santuokos nutraukimo procesą inicijuoja sutuoktinis, prieš kurį artimoje aplinkoje buvo smurtauta, jis gali nesikreipti dėl ikiteisminės mediacijos. Tokiu atveju jis turi pateikti įrodymus, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjama byla ar įsiteisėjęs kaltinamasis nuosprendis smurtautojo atžvilgiu. Visais kitais atvejais, ginčo metu nutraukiant santuoką, mediacija yra privaloma“, - pažymi teisėja.

Pasak teisėjos, privaloma teisinė mediacija baigiasi dviem būdais: kai pavyksta ginčo šalims sutarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kai šalys dėl jų susitarti nesugeba. „Pirmuoju atveju abi pusės susitaria dėl visų ginčo klausimų, mediatorius parengia sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismui yra pateikiamas prašymas santuoką nutraukti bendru sutarimu. Teismas tokį prašymą išnagrinėja supaprastinta tvarka, patvirtina sutartį ir nutraukia santuoką maždaug per mėnesį. Ginčo pusėms nesusitarus, mediatorius surašo pažymą dėl privalomos mediacijos pabaigos. Ginčą teisme inicijuojanti šalis privalo šią pažymą pateikti teismui inicijuodamas santuokos nutraukimo procesą ginčo tvarka. Jis gali tęstis keletą metų“, - pasakojo teisėja.

Pasak pašnekovės, jei ikiteisminės skyrybų mediacijos proceso metu sutuoktiniams pavyko suderinti santuokos nutraukimo klausimus, dažniausiai šalys yra labiau linkusios geranoriškai vykdyti šią sutartį. „Dažnu atveju, ir po santuokos nutraukimo sutuoktiniai yra priversti bendrauti tarpusavyje tiek klausimais susijusiais su vaikų auklėjimu ar ugdymu, tiek nuosavybės valdymo klausimais. Jei mediacijos būdu būna pasiekiamas susitarimas, jis užtikrina ir sutuoktinių santykių stabilumą po santuokos nutraukimo. Buvę sutuoktiniai geba bendradarbiauti tiek su vaikais susijusiais, tiek kitais klausimais. Svarbu pabrėžti, kad pavykus mediacijai sutuoktiniai paprastai nepatiria ir bylinėjimosi išlaidų - apmokant žyminį mokestį, už advokatų paslaugas, įrodymų rinkimą ir panašiai“, - sakė teisininkė I.Krolienė.

Mediacija Ne Tik Šeimos Bylose

Net ir bylai esant teisme ją galima baigti susitaikius mediacijos būdu. Šiuo atveju kalbama apie teisminę mediaciją. Ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti bylą nagrinėjantis teisėjas arba bet kuri ginčo šalis, o kita šalis turi sutikti su šiuo ginčo sprendimo būdu. Kaip ir ikiteisminėje privalomoje mediacijoje vienai šaliai nesutikus mediacija negali būti pradėta.

Nors daugiausiai teisminės mediacijos atvejų pasitaiko šeimos bylose, tačiau ji taikoma ir kitose civilinėse bylose: įvairiose darbo (pvz. atleidimo iš darbo, ginčų dėl žalos atlyginimo), prievolinių (pvz. pirkimo-pardavimo sutarčių nevykdymo), intelektinės nuosavybės, nekilnojamo turto bylose. Teismas ragina bylos šalis ieškoti taikaus sprendimo ir administracinėse bylose (pvz. tarnybinėse valstybės tarnautojų ir institucijos ginčuose, mokestinių santykių ar valstybės institucijų padarytos žalos bylose). Vien per praeitus metus buvo įvykdyta beveik 400 teisminės mediacijos procesų ir kone pusė jų pasibaigė taikos sutartimis, o privaloma tapusi neteisminė mediacija, tikėtina, prisidėjo prie mažesnio šeimos bylų skaičiaus teismuose.

Teisminė mediacija apibrėžiama kaip ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai - nešališki tarpininkai - padeda ginčo šalims taikiai išspręsti konfliktą teisme nagrinėjamoje civilinėje ar administracinėje byloje. „Mediacija pagrįsta tarpusavio sutarimu ir laisvanoriškumo principu nuo pat šio proceso pradžios, - teisminės mediacijos esmę aiškina A. Driukas. - Ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti bylą nagrinėjantis teisėjas arba bet kuri ginčo šalis, o kita šalis turi sutikti su šiuo ginčo sprendimo būdu. Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas pažymi, kad mediacija geriausiai veikia būtent šeimos bylose: „Atrodo, tokiose bylose emocijos ima viršų, šalys būna pasiryžusios kovoti iki galo, bet protingi argumentai už taiką, normalius šeimos narių santykius ateityje ir kitus taikos sutarties privalumus paprastai padeda konfliktus išspręsti taikiai.“

Kai civilinėje byloje mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, teisminė mediacija gali būti vykdoma iki keturių valandų (susitikimo pradžioje mediatorius pristato mediacijos eigą, sąlygas, trukmę). „Mediatorius neturi galios keisti paties ginčo, tačiau gali padėti šalims siekti keisti konflikto, kitos šalies arba savęs ar savo interesų supratimą, keisti požiūrį į tarpusavio santykius, kitos šalies ar savo elgesį, motyvus, įsitikinimus, lūkesčius dėl rezultato“, - teigia mediatorė Rasa Vilūnė. Jai antrindamas A. Driukas teigia, kad mediatorius negali reikšti prielankumo vienai ar kitai šaliai, jo pareiga - paskatinti taikiai susitarti.

Jei konflikto akivaizdoje taikos vertę suvokti sunku, reikia prisiminti, kad naudotis teismine mediacija - apsimoka, - taikinamojo ginčų sprendimo materialinius privalumus vardija A. Driukas. - Teisminė mediacija yra nemokama paslauga, o ją pasirinkus ir sudarius taikos sutartį, valstybė grąžina 75 procentus žyminio mokesčio, kuris sumokamas kreipiantis į teismą. Kilus šeimos ginčui ir jį sėkmingai dar iki teismo išsprendus per paskirtą laiką neteisminės mediacijos būdu nėra išleidžiamas nė vienas euras. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Mediacijos įstatymo pakeitimais mediacija tapo privalomu procesu sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

„Stebėdami bendras bylų nagrinėjimo teismuose tendencijas, pamatėme, kad, lyginant su ankstesniais metais, pernai žymiai sumažėjo bylų dėl šeimos teisinių santykių, t. y. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kt., 2020 m. buvo išnagrinėtos 15 709 bylos, o 2019 m. - 18 066, 2018 m. - net 18 564, - vardija Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas. - Manome, kad be pandemijos, neišvengiamai turėjusios įtakos 2020 m. į teismus patekusių bylų skaičiui, privalomoji mediacija taip pat buvo viena iš priežasčių, lėmusių sumažėjusį šeimos bylų skaičių.“ Jis taip pat priduria, kad preliminariais duomenimis beveik pusė privalomosios mediacijos procesų baigiama taikos sutartimis ir tokie ginčai nepasiekia teismo.

Mediatorės Rasos Vilūnės teigimu, administracinių teismų sistemoje kilo naujų iššūkių - išsiplėtė galimybė teisminę mediaciją taikyti administraciniuose ginčuose: 2019 m. kovo 1 d. įsigalioję Administracinių bylų teisenos ir Mediacijos įstatymų pakeitimai įteisino galimybę teisminę mediaciją pasitelkti sprendžiant ir administracinius ginčus. Civilinėse bylose teisminę mediaciją turi teisę vykdyti visi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašyti mediatoriai, o administracinėse bylose - tik teisėjai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 2020 m. Teismo mediatoriaus statusą gali įgyti bet kuris nepriekaištingos reputacijos žmogus, turintis aukštąjį bet kurios studijų krypties universitetinį išsilavinimą, išklausęs ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos ir išlaikęs mediatorių kvalifikacinį egzaminą.

Intelektinės Nuosavybės Ginčų Mediacija

Lietuvos mediatorių rūmų nariai dalyvavo seminare ir praktiniuose mokymuose apie intelektinės nuosavybės ginčų sprendimo būdus Lietuvos mediatoriams, teisėjams ir intelektinės sistemos dalyviams. LMR narės, mediatorės Eglės Šiugždinytės manymu: „Neretai intelektinės nuosavybės ginčų dalykas yra susijęs su tam tikra technologine informacija, todėl siekiant teisingai ir pagrįstai sureguliuoti ginčą, yra reikalingos tam tikros specifinės žinios. Intelektinės nuosavybės ginčo šalys mediacijos procese gali pasirinkti mediatorių, kuris supranta technologinę informaciją bei turi specialių žinių. Bylą nagrinėjant teisme, bylą paskirtas nagrinėti teisėjas gali neturėti specifinių žinių, dėl ko šalys patirtų papildomų išlaidų kviečiant ekspertą. Todėl šiuo atveju, mediacija yra daug pranašesnė, nei teisminis procesas. Šia dieną intelektinių ginčų Lietuvos mastu yra nedaug. Tokie ginčai dažniausiai peržengia nacionalinės jurisdikcijos ribas, dėl ko yra susiduriama su užsienio valstybės narės aiškinimo ir taikymo problematika.

LMR narė, mediatorė Evelina Norkaitienė džiaugėsi mokymų aplinka ir gyvu bendravimu, kuris tapo labai malonia patirtimi po jau įprastais tapusių nuotolinių renginių. Mokymų dalyviai buvo supažindinti su alternatyvus ginčų sprendimo (AGS) bei mediacijos principais.

LMR narė Odeta Maceikonienė dalijasi, kad jai “įsiminė viena ESINT mediatorės mintis, jog mediacija nėra, tai kas iškalta akmenyje, nekeičiama. Ji gali keistis kartu su ginču.” Tuo tarpu LMR narė, mediatorė Asta Sabaliauskienė teigia, kad jai „patiko praktinių situacijų analizė, kuri parodė, kad laiku ir vietoje užduotas mediatoriaus klausimas, gali pakeisti visą situaciją, net ir advokato poziciją. Apskritai buvo vertinga sužinoti apie intelektinės nuosavybės ginčų sprendimą Lietuvoje bei Ispanijoje, nustebino įdomūs pranešimai, praktinių situacijų analizė bei diskusija.

Mediacijos proceso etapai

1. Parengiamasis etapas: Susipažinimas, mediatorius pasako įžanginę kalbą, aptariamos proceso taisyklės.
2. Ginčo sprendimo etapas: Išsiaiškinama problemos esmė, kiekviena šalis išsako savo požiūrį į konflikto esmę, nustatomi spręstini klausimai, ieškoma galimų problemos sprendimų.
3. Susitarimo parengimas: Galutinio susitarimo parengimas ir pasirašymas (jei pavyksta).

Statistika

Pastarųjų trejų metų statistiniai duomenys rodo, kad visgi daugiau nei 40 proc. Nepavykus taikiai susitarti, civilinė byla toliau nagrinėjama teisme. Tačiau ir tokia mediacijos proceso baigtis, kai šalims nepavyksta rasti abipusiškai palankaus sprendimo ir nesudaroma taikos sutartis, turi savo pranašumų. Mediacijos metu išgryninami ginčytini klausimai, nesutarimų priežastys ir padariniai, o tai padeda šalims suprasti ir objektyviau vertinti savo galimybes toliau nagrinėjant bylą.

Mediacija yra taikus, lankstus ir įvairaus pobūdžio ginčų sprendimui tinkamas būdas. Džiaugiamės, kad LMR nariai nuolat kelia savo kvalifikaciją ir tampa kompetentingais teikti mediacijos paslaugas ne tik šeimos, bet ir kituose civiliniuose ginčuose.

tags: #mediacija #intelektines #nuosavybes #pacientu