Medinių langų montavimo reikalavimai pasyviame name

Pasyvaus namo koncepcija buvo sukurta 1988 metais profesoriaus Bo Adamson (Lundo universitetas, Švedija) ir daktaro Volfgango Faisto. Norint pasyviame name pasiekti pirmiau nurodytą energijos išeigą šildymui iki 15 kWh/m² per metus ir pirminės energijos išeigą iki 120 kWh/m² per metus, Pasyvaus namo institutas išleido rekomenduojamus reikalavimus išorinių atitvarų (U≤0,15 Wm²K), langų šilumos perdavimo koeficiento dydžiui - (U≤0,80 W/m²K) ir hermetiškumui (n50 ≤ 0,6 h-1).

Statant pasyvų namą, problemos gali turėti įtakos statybinių darbų kokybei. Pasyvus namas turi būti labai hermetiškas, t.y. neperpučiamas. Daugiasluoksnių sienų atveju tai labai sunku pasiekti.

Klientas, kuris nori pasistatyti pasyvų namą, turi paisyti tam tikrų patogumo apribojimų. Pavyzdžiui, šildymo laikotarpiu atidarius langus, energijos išeiga padidėja ir reikalavimai nebeįvykdomi, taip pat jeigu naudojamas židinys, pažeidžiamas patalpų šiluminis balansas. Oro apykaita ir temperatūros reguliavimas turi būti pilnai automatizuoti ir patikimi. Tuo tarpu pasyviam namui taikomus reikalavimus gerokai paprasčiau realizuoti tokiuose pastatuose kaip pvz.

Energija nuolat brangsta, be to kuro deginimas teršia gamtą ir įneša savo indėlį į klimato atšilimą, todėl svarbu taupyti energiją. Energijos efektyvumo charakterizavimui naudojamas pastato energijos efektyvumo rodiklis (ET rodiklis). Tai yra per metus sunaudojama energija (šildymas, vandens pašildymas, elektra su taip vadinamais svertiniais koeficientais), padalinta iš šildomo ploto.

Siekiant ventiliacijos energijos efektyvumo, galima naudoti efektyvų šilumos grįžimą. Tai yra esminis reikalavimų, taikomų pasyviems namams arba namams su žemu energijos suvartojimo lygiu, skirtumas, kadangi pastarųjų atveju priverstinės ventiliacijos sistemų su šilumos grįžimu naudojimas yra ne savanoriškas, o privalomas. Geras vidaus klimatas ir oro apykaitos užtikrinimas patalpose ne mažiau svarbūs nei energijos taupymas.

Pagrindiniai reikalavimai

Pasyviuose namuose didžiausias dėmesys skiriamas išorinių atitvarų apšiltinimui. Pavyzdžiui, mūsų klimato sąlygomis sienoms iš medinių karkasų būtinas išorinių sienų apšiltinimas iki 30-40 cm.

Be to, išoriniuose pastato atitvaruose neturėtų būti šalčio tiltų, šilumos perdavimo linijinio koeficiento dydis šalčio tiltuose Ψ neturėtų viršyti 0,01 W/mK, oras-oras tipo šilumokaičio naudingo veikimo koeficientas ventiliacinėje įrangoje turėtų būti ne mažesnis nei 75%, o stiklinių paviršių sugebėjimas praleisti saulės energiją turi būti ne mažiau 50%. Minimali oro apykaita turėtų siekti 0,4 karto per valandą, t.y.

Publikacijose ir seminaruose pirmiau pateikti reikalavimai dažnai vadinami pasyvaus namo standartu. Iš tikrųjų šie reikalavimai nėra privalomas standartas ar direktyva nei Vokietijoje, nei kitose šalyse.

Tačiau tuo pačiu reikia atsižvelgti į tai, kad projektuojant, statant ir eksploatuojant pasyvius namus, būtina atsižvelgti į tam tikras problemas.

Šiaurės šalių patirtis parodė, kad žiemą pastatų šildymo tik pasyvia energija nepakanka. Baigiant, galima sakyti, kad namuose su žemu energijos suvartojimo lygiu galima pasiekti tokias pačias sumines energijos sąnaudas ir tokią pat gerą oro apykaitą, kaip ir pasyviuose namuose, tačiau šio tikslo siekimo keliai skirtingi.

Remiantis šiuo reglamentu Lietuvoje ET rodiklis neįpareigoja pastatą priskirti vienai ar kitai energijos suvartojimo klasei, pagal suvartotą energijos kiekį kWh/m² metams, skirtingai nei Estijoje, individualių namų ET rodiklis neturėtų viršyti 180 kWh/m² per metus. Tai galioja naujiems ir iš esmės rekonstruojamiems pastatams. Siekiant grafiškai pavaizduoti energijos efektyvumo rodiklius ir palyginti juos su kitų namų rodikliais, buvo sukurtas pastatų energijos sunaudojimo ženklinimas.

Reglamente pateikti rekomenduojami išorinių atitvarų U rodikliai (W/m²K) (žr. lentelę Nr.

Grįžtant prie lentelėje Nr. 1 pateiktų šilumos perdavimo koeficientų rodiklių U (W/m²K), matome, kad Estijos standarte EVS 837-1 (galiojusiame iki 2009 metų) pateiktos ribinės U rodiklių reikšmės praktiškai sutampa su Vokietijos direktyvoje EnEN 2009 pateiktomis U rodiklių ribinėmis reikšmėmis (išskyrus grindis ir langus). Tačiau nuo 2009 metų Estijos nutarime Nr.

Taikant Estijos ekonomikos ministerijos pasiūlytą BV2 namo, kurio apšildomų grindų plotas yra 130-150 m², energijos sunaudojimo skaičiavimų programą, toks U rodiklių sumažėjimas t.y. papildomas išorinių atitvarų apšiltinimas, leidžia sutaupyti 7% energijos.

Vaizdumo dėlei Talino atveju pateikiame išorinės sienos šilumos netekimo priklausomybę nuo šilumos laidumo rodiklio U (W/m²K) (žr. Pav. X). Tai taip pat svarbu ir kitų išorinių atitvarų atveju.

Šilumos netekimo pasiskirstymas individualiame name natūralios ventiliacijos su priverstiniu ištraukimu atveju (be oro šildymo) parodytas paveikslėlyje Nr. 2. Kaip matyti, svarbiausia sumažinti šilumos netekimą per ventiliacijos sistemą ir langus.

Pavyzdžiui, natūralios ventiliacijos pakeitimas priverstine su šilumos grąžinimu (oro šildymu) leidžia sutaupyti šildymo energijos iki 43% ir taip pat garantuoja gerą oro apykaitą patalpose.

Kadangi bauroc siūlo blokelius su geriausiais šilumos išsaugojimo ir energijos taupymo rodikliais Lietuvos rinkoje, norint pastatyti sieną su atitinkamais rodikliais iš kitų gamintojų blokelių, visuomet būtina naudoti papildomą apšiltinimo sluoksnį, kas savo ruožtu reikalauja gana daug darbo ir dėl ko pabrangsta statybos.

Jeigu didžiąją sienos dalį sudaro apšiltinimo medžiaga, sunku dėti langus ir duris - jų negalima tvirtinti prie apšiltinimo medžiagos, aplink juos reikėtų pastatyti laikančiąją konstrukciją.

Atsižvelgiant į namo energijos sunaudojimui įtakos turinčius atitvarų konstrukcijų pasirinkimo veiksnius, energijos požiūriu taupiausias rezultatas leidžia pasiekti akmeninio namo efektą - kompleksinį sprendimą iš produkcijos bauroc.

Nors dažnai tvirtinama, kad namo su aukštu energijos efektyvumo lygiu statybos gerokai brangesnės už įprastinio namo statybas, praktiškai tai nevisai taip. Būtina rasti optimalų variantą, kurio atveju energiją taupantį namą galima pastatyti už protingą kainą.

bauroc produkcija leidžia tai įgyvendinti. Reikėtų palyginti investicijų apimtis ir siekiamą sąnaudų energijai sutaupymą, t.y. terminą, per kurį investicijos atsipirks. Įprastai, protingas atsipirkimo laikas yra 10-15 metų.

Itin didelį dėmesį statant energetiškai efektyvų namą reikia skirti pastato sandarumui. Karkasiniame pasyviame name didžiausią sandarumo efektą užtikrina izoliacinės plėvelės. Iš vidinės pastato pusės izoliacijai naudojamos garo izoliacinės plėvelės.

Šių plėvelių paskirtis - neleisti drėgmei iš patalpų patekti į vidines konstrukcijas, taip pat užsandarinti drėgmės ir oro judėjimą per konstrukcijas. Idealus plėvelių sujungimas tarpusavyje bei su konstrukcijų ar instaliacijų dalimis yra atidumo, kruopštumo ir žinių reikalaujantis darbas.

Praktikoje žinių ar įgūdžių stokojantys meistrai dažnai pažeidžia plėveles taip gerokai sumažindami plėvelės efektą. Garo izoliacinė plėvelė turėtų būti derinama prie difuzinės plėvelės savybių. Šiuolaikinė difuzinė plėvelė, nepraleidžia vandens, bet iš konstrukcijos išleidžia į išorę patekusius garus.

Garo izoliaciją montuoti patogiausia dviese, pradedant nuo apačios, palaipsniui išvyniojant ruloną. Garo izoliaciją galima pritvirtinti klijuojant ant konstrukcijų dvipusio lipnumo juostą bei pritvirtinant kabėmis. Ypač dvipusio lipnumo juosta praverčia garo izoliacinę plėvelę montuojant prie pasvirusių konstrukcijų ar lubų.

Sudėtingesnėse vietose garo izoliacija iš anksto paruošiama montavimui. Viena iš daugiausiai kruopštumo reikalaujančių vietų yra tarpaukštinės perdangos, kur reikia tvarkingai apeiti sijas, sujungiant apatinio ir viršutinio aukšto garo izoliacines plėveles.

Dar patikimesnis variantas sijas tvirtinti ant garo izoliacijos. Rekomenduojami sluoksnis ant sluoksnio garo izoliacinės plėvelės perdengimai mažiausiai 15 centimetrų. Sudėjus plėveles jos tarpusavyje suklijuojamos patikima izoliacine juosta.

Garo izoliacija langų, stoglangių ir durų angose perpjaunama 45 laipsnių kampu nuo angokraščio kampų. Su persidengimu užlipdomos lango vidinė apsauginė juostelė arba speciali stoglangio garo izoliacija.

Patikimiausias būdas nepalikti plyšių praeinant vamzdžius - daryti įkirpimus ir priklijuoti „karūnėlę" prie vamzdžio. Mažiau lipniems, nelygiems paviršiams reikėtų naudoti butilo juostelę.

Garo izoliacija padengia pagrindiniame karkase esančią izoliaciją, skersai dedama izoliacija montuojama tarp garo izoliacijos ir apdailinių plokščių ar dailylenčių. Garo izoliacinę plėvelę dengiant sudėjus šilumos izoliacinį sluoksnį, geriau ją apsaugome nuo drėgmės patekimo ir tuo pačiu izoliacinių savybių praradimo.

Ant vertikalių karkaso elementų montuojami mediniai tašeliai arba metaliniai gipskartonio profiliai. Tarp profilių dedama vata ir ant viršaus aptempiama garo izoliacinė plėvele.

Didžioji dalis garo izoliacinių plėvelių dedamos ant izoliacinių akmens vatos plokščių be jokio tarpo. Prie metalinių profilių garo izoliacinę plėvelę geriausia priklijuoti dvipusio lipnumo juosta.

Montuojant apdailinį sluoksnį ir elektros instaliaciją plėvelė bus geriau apsaugota, jei tarp jos ir apdailinių plokščių bus paliekamas tarpas. Horizontalūs profiliai ar mediniai tašai montuojami ant plėvelės, tarp jų dedamas izoliacinės vatos sluoksnis.

Jei patalpa aktyviai vėdinama, dažniausiai joje palaikomas tinkamas drėgmės režimas su mažu oro drėgniu, ir tai neturi didelės įtakos izoliacinės medžiagos savybėms.

Laikiklius, jei plėvelė nebuvo priklijuota dvipusio lipnumo juosta, verta prisukti papildomai naudojant izoliuojančią juostą. Į tarpus bus dedamas 5 centimetrų akmens vatos sluoksnis, o ant jo - apdailinės gipskartonio plokštės.

Sandariai sumontavus garo izoliacinę plėvelę, namo konstrukcijoms visiškai nebeturi įtakos patalpos mikroklimato pokyčiai. Tačiau patalpoje būtina palaikyti komfortišką drėgmės režimą bei vėdinti. Vėdinimo sistemos įrengimas yra būtina sąlyga pasyviajame name.

Vėdinimo sistemos vamzdynai daugelyje vietų kirs garo izoliacinę plėvelę ir svarbu patikimai užsandarinti kontakto vietą. Vokietijoje tam tikslui yra gaminamos įvairaus dydžio praėjimo membranos, klijuojamos ant plėvelės ir glaudžiai apglėbiančios vamzdžius. Lietuvoje tokių nepavyko gauti, bet tam tikslui sėkmingai galima panaudoti metalizuotą juostą su klijuojančiu butilo sluoksniu.

Vėdinimo ir kanalizacijos vamzdžiai pro garo izoliaciją pravedami tvarkingai įkerpant skylę - žvaigždutę. Žvaigždutės lapeliai klijuojami elastingais klijais prie vamzdžio ir papildomai izoliuojami butilo juosta.

Labai daug žalos garo izoliacinės plėvelės sandarumui pridaro nemokšiškas elektros instaliacijos montavimas. Jei iš anksto nepasiruošta elektros instaliacijos pravedimui, garo izoliacinė plėvelė pažeidžiama montuojant kištukinius lizdus, apšvietimo dėžutes.

Tam, kad Jūsų langai ilgai tarnautų, juos privalu tinkamai prižiūrėti. Šiuolaikiniai plastikiniai langai - tai pažangūs stiklo, metalo ir plastiko technologijų junginiai, kurie ilgai tarnaus tik tada, jei juos tinkamai prižiūrėsite.

Jei naujų langų dar neturite ir dar tik svarstote juos įsigyti, renkatės informaciją turime jus nuliūdinti - labai lengva nebus. Šiuo metu rinkoje labai daug gamintojų, montuotojų ir pardavėjų, kiekvienas iš jų siūlo ir rekomenduoja būtent savo produkciją, pabrėžia jos privalumus, nutyli silpnas vietas bei trūkumus.

Iš tikro šiuolaikinį plastikinį langą sudaro net keli labai svarbūs, iš skirtingų medžiagų ir skirtingomis technologijomis pagaminti komponentai, kurių kokybė, panaudotos žaliavos ir tinkama priežiūra galutinai lemia, kaip ilgai tarnaus Jūsų gaminiai.

Lietuvoje populiariausi yra vokiški profiliai. Dauguma langų gamintojų akcentuoja tik plastikinio lango profilio plotį ir kamerų skaičių. Tai svarbu, tačiau tik iš dalies. Norint iš tikro palyginti profilius, reikia įvertinti visus jų kokybę lemiančius rodiklius: žaliavos, iš kurios jie pagaminti, sudėtį, profilio plotį, profilio kamerų skaičių, profilio išorinių sienelių storį, profilio vidinių sienelių storį, profilio sienelių sujungimus, papildomus vidinius sutvirtinimo/perskyrimo taškus.

Kiekvienas produktas, kiekvienas komponentas turi savo subtilybių, apie kurias vertėtų išmanyti, prieš užsakant. Taip pat, net ir tinkamai pasirinkus gaminį reikia gerai pasigilinti į tai, kur bus montuojami nauji gaminiai, ir ar jiems nekeliami papildomi įstatymų reikalavimai.

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 ir jo 6 priedas „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau tekste - Statybos reglamentas).

Jau turite langus, tačiau nesate patenkinti jų funkcionalumu arba savybėmis? Norint pasiekti, kad Jūsų langai ilgai tarnautų, reikia juos tinkamai prižiūrėti. Yra daug įvairių gedimų arba netinkamo lango funkcionavimo situacijų, dėl kurių visada bandoma apkaltinti langų gamintojus arba langų montuotojus, kai tuo tarpu tai - tik netinkamos eksploatacijos, priežiūros arba fizikinių savybių padariniai. Susipažinkite su pačiomis dažniausiomis netinkamo langų funkcionalumo situacijomis.

Nors langų rasojimas sukelia daug nepatogumų patalpų savininkams, visgi reikia suprasti, kad šias bėdas suversti naujai nupirktam langui nėra nei teisinga, nei objektyvu. Juk langas nei šildo, nei šaldo, nei drėkina, nei džiovina. Tinkamui patalpų mikroklimatui sudaryti yra sukurti šildytuvai, džiovintuvai, drėkintuvai. Tuo tarpu langai turi būti tiesiog sandarūs.

Tai tik nedidelė dalis iš to, ką mes žinome arba su kuo mes kasdien susiduriame, gamindami ir montuodami plastikinius arba medinius langus. Tai tikrai - labai sudėtingas ir daugiafunkcinis gaminys, kurio kokybė priklausys tiek ir nuo tinkamo pasirinkimo, sukomplektavimo, sumontavimo, tiek ir nuo teisingos priežiūros bei eksploatavimo. Sėkmingo Jums pirkinio ir ilgo gaminio tarnavimo!

Jei norite sužinoti kainas, pasinaudokite šia langų ir durų kainos skaičiuokle. Nurodykite pageidaujamą sistemą, papildomus priedus, funkcijas bei matmenis ir sužinosite, kiek kainuos Jūsų pageidaujami gaminiai.

Jei dabar skubate ir neturite laiko gilintis - ne bėda. Spauskite šį klavišą ir išsikvieskite mūsų specialistą konsultacijai bei nemokamam angų matavimui. Tik išsikvieskite, ir toliau viską atliksime mes.

Jei gaminių daug, jie sudėtingi, reikalaujantys patirties bei išmanymo - ne bėda. Spauskite šį klavišą ir pateikime mums savo projekto, langų ar balkono brėžinius bei nuotraukas.

Lentelė Nr. 1: Šilumos perdavimo koeficientai

Pasyvaus namo schema

tags: #mediniai #langai #pasyviam #namui #montavimas