Medinio Namo Apšiltinimas Akmens Vata Technologija

Kiekvienas, pasistatęs medinį namą, nori užtikrinti maksimalų jo jaukumą ir ekonomiškumą. Norintį medinį namą izoliuoti maksimaliai kokybiškai, vertėtų nepamiršti ne tik jo stogo ar sienų, bet ir grindų. Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną iš pagrindinių medinių namų problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų klojami kilimai ar kiti, primityvūs triukai. Taigi, norėdami namams suteikti daugiau komforto, jaukumo ir, svarbiausia, sutaupyti, pasirūpinkite, kad grindų apšiltinimas būtų atliktas laiku ir tinkamai.

Aptarkime du populiariausius grindų apšiltinimo variantus, vienas iš jų - akmens vata.

Grindų Apšiltinimas Akmens Vata

Antras, tačiau ne prastesnis grindų apšiltinimo variantas yra šiltinimas akmens vata. Akmens vatos izoliatoriai pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos charakteristikomis, mažu šilumos laidumu ir mažu higroskopiškumu - akmens vata gali sugerti labai mažai drėgmės iš oro. Pavyzdžiui, esant 90% santykinei oro drėgmei, akmens vata sugeria tik 0,004% medžiagos tūrio.

Grindų apšiltinimas akmens vata turi būti atliekamas ant santykinai lygaus ir sauso pagrindo. Akmens vatos plokštės puikiai prisitaikys ir užpildys visus paviršiaus nelygumus, nes jos gali būti sulankstytos taip, kad susiklijuotų labai tvirtai, o ilgieji kraštai nesidengtų. Hidroizoliacija taikoma visam paviršiui, paliekant šonus ant kraštų. Izoliacinės medžiagos naudojamos ne tik optimaliai temperatūrai palaikyti, bet ir triukšmo izoliacijai.

Akmens vata - puikus šilumos izoliatorius, kuris leidžia "kvėpuoti" sienoms.

„Pagal kilmę ir pagrindines savybes akmens vata turbūt labiausiai tinkama medžiaga mediniams namams šiltinti, nes gaminama iš natūralių gamtinės kilmės žaliavų. Dėl didelio laidumo vandens garams mūsų įmonės gaminiai tinkamiausi visiems kvėpuojantiems statiniams. Be to, jie nedegūs, taigi nelaimės atveju apsaugo kitas namo konstrukcijas.

„Rockwool“ akmens vata iš kitų panašių gaminių išsiskiria būtent optimaliausiai suderintomis techninėmis charakteristikomis. Gamintojas šia vata rekomenduoja šiltinti grindis sienas, lubas, stogo konstrukcijas.

Skandinavijos šalyse, kur dominuoja karkasiniai namai, į šiltinamosios medžiagos technines charakteristikas kreipiamas didžiausias dėmesys. Pasak tuose kraštuose besidarbavusio restauratoriaus Romo Šimanausko, šiaurėje gyvenančių žmonių nuomone, būtent akmens vata labiausiai tinka gyvenamiesiems pastatams.

Efektyviausia namą šiltinti iš išorės. Lauke ir vietos daugiau nei viduje… Taigi siena turėtų atrodyti taip: lauko fasado apdaila, vėjo izoliacija, akmens arba kitokia vata, esami sienmedžiai, viduje plėvelė ir vidaus apdaila. Tereikia žinių ir naudotis šiaurėje gyvenančių žmonių patirtimi. Tokia technologija juos tenkina net šalčiui spūstelėjus daugiau nei 50 laipsnių.

Šiltinant iš vidaus, efektas bus gerokai mažesnis.

Paprasčiausias būdas - ant lygaus pagrindo įrengiama hidroizoliacija, sudedamas medienos karkasas, o tarp jo - visą ertmę užpildanti vata. Tada patiesiama kvėpuoti leidžianti plėvelė. Tarp medinių grindų ir šiltinimo sluoksnio turi būti kelių centimetrų aukščio patikimą vėdinimą užtikrinantis oro tarpas. Šio tarpo gali nebūti tik grindų konstrukcijoje su vėdinamu pogrindžiu.

Akmens vata laikoma viena iš patikimiausių medžiagų rąstinio namo šiltinimui iš lauko pusės. Ji pasižymi gera šilumine varža, nedegumu ir tuo, kad neužkemša garų cirkuliacijos. Ši medžiaga puikiai tinka, kai siekiama išlaikyti natūralų namo mikroklimatą.

Teisingas šiltinimo sluoksnių išdėstymas yra vienas svarbiausių aspektų. Iš vidaus į išorę turėtų eiti šie sluoksniai: rąstai, izoliacinė medžiaga, vėjo izoliacija, ventiliuojamas oro tarpas ir išorinė apdaila.

Svarbu, kad tarp izoliacijos ir apdailos būtų paliktas bent 2-3 cm ventiliuojamas tarpas - jis leidžia orui cirkuliuoti ir neleidžia susidaryti kondensatui.

Ant izoliacijos visuomet dedama difuzinė (vėjo izoliacinė) plėvelė, kuri neleidžia pūsti vėjui į konstrukciją, bet kartu išleidžia garus į išorę. Garo izoliacija šiuo atveju nereikalinga, nes ji trukdytų medienai kvėpuoti. Tačiau jei konstrukcija labai atvira vėjui, galima naudoti labai kvėpuojančias plėveles, kurios turi ribotą garų pralaidumą.

Pagrindinė konstrukcija, kuri turi būti sausa, apdorota antiseptiku ir apsaugota nuo vabzdžių bei pelėsio. Montuojamas tarp medinio karkaso tašų. Tinkamiausios medžiagos - akmens vata, ekovata arba medžio plaušo plokštės.

Apsaugo nuo vėjo ir lietaus, tačiau leidžia sienai kvėpuoti. Tarp izoliacijos ir apdailos būtina palikti oro tarpą, kuris leidžia pasišalinti drėgmei.

Mediena yra „kvėpuojanti“ medžiaga, todėl šiltinimo sprendimai turi būti ypač atsargūs - netinkamai pasirinkus izoliaciją ar sumontavus plėveles, galima sugadinti visą konstrukcijos balansą. Tokio tipo šiltinimas leidžia išsaugoti vidinį autentišką rąstų paviršių, kartu pagerinant energinį efektyvumą ir komfortą.

Taip pat būtina šiltinti, jei rąstų paviršius pradeda trūkinėti, susidaro skersvėjai, o viduje kaupiasi drėgmė ar šaltis. Šiltinant iš lauko pusės, rąstai lieka šiltoje zonoje, todėl jie išdžiūsta tolygiai, nepatiria didelių temperatūros svyravimų ir mažiau deformuojasi. Tokiu būdu užtikrinamas konstrukcijos ilgaamžiškumas, nes drėgmė iš vidaus gali laisvai išgaruoti į išorę.

Kitas svarbus žingsnis - pasirinkti tinkamą šiltinimo medžiagą. Rąstinis namas „kvėpuoja“, todėl šiltinimo sistema turi būti difuzinė, leidžianti vandens garams judėti į išorę, bet kartu sauganti nuo drėgmės patekimo į vidų.

Rąstinio namo konstrukcija iš esmės skiriasi nuo mūrinės, todėl ir šiltinimo medžiagos turi būti pasirenkamos atsargiai. Rąstai nuolat reaguoja į temperatūros ir drėgmės pokyčius - plečiasi, traukiasi, todėl būtina naudoti elastingas, kvėpuojančias ir drėgmę praleidžiančias medžiagas.

Jau tradiciškai susiformavo taip, kad medinių namų statybos technologija buvo viena iš pagrindinių gyvenamosios statybos rūšių ir manoma, kad ateityje taip pat išliks populiari individualių statytojų tarpe.

Tačiau norint, kad mūsų gyvenamasis namas būtų šiltas žiemą ir vėsus vasarą, be atskiro šiltinamosios medžiagos sluoksnio neišsiversime. Ertmės tarp visų išorės ir vidinių sienų karkaso elementų, tarp grindų gulekšnių, tarpaukštinių sijų bei palėpėse tarp gegnių yra turi būti užpildomi šiltinimo medžiaga. Šilumos izoliacinis sluoksnis yra labai svarbus, pastato eksploataciją ir saugą lemiantis, veiksnys.

Kokią šiltinimo medžiagą pasirinkti dažniausiai nusprendžia pats savininkas, bet ji tūrėtų būti įrengta iš nedegių, šilumą bei garsą izoliuojančių, laidžių vandens garams ir neįgeriančių drėgmės iš oro medžiagų. Tokia ir yra akmens vata. Aptardami akmens vatos įtaką ja apšiltinto pastato mikroklimatui, akcentuodavome, kad toks šiltinimo sluoksnis yra pagamintas iš natūralios kilmės gamtinių uolienų ir yra ilgaamžis.

Tarp plaušelių esantis nejudantis oras suteikia akmens vatai išskirtines šiluminės izliacijos savybes. Be to iš unikalios erdvinės struktūros akmens vatos gaminių įrengtas termoizoliacinis sluoksnis yra "kvėpuojantis" - praleidžiantis vandens garus, netrukdantis oro filtracijai per pastato sienas. Masyvaus skerspjūvio medinių konstrukcijų atsparumas ugniai gana didelis.

Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama.

Ekovata Kaip Alternatyva

Ekovata impregnuota natūraliomis nelakiomis druskomis, kurios apsaugo ją ir aplink esančias konstrukcijas nuo pelėsio, grybelio ir graužikų. Druskos suteikia aukštą atsparumą ugniai (Bs-1) ir gaisro atveju stabdo ugnies plėtimasi. Dėl savo natūralių savybių panašių į medį, Ekovata pašalina drėgmę, kvėpuoja ir gerai “bendrauja” tiek su medinėmis tiek mūrinėmis konstrukcijomis.

Šiltiname sertifikuota Latviška, įmonės “EKO ISO” pagaminta ekovata “EKOWOOL”. Ši ekovata išsiskiria savo saugumu ir neturi neigiamo poveikio žmogui. Ekovatos “EKOWOOL” galite įsigyti adresu Vairo g.

Kadangi šiltas oras kyla į viršų ir remiasi į stogą, per jį patiriami didžiausi šilumos nuostoliai palyginus su kitomis atitvaromis. Todėl stogui keliami didžiausi sandarumo ir šiluminės varžos reikalavimai. Dėl Ekovatos tankumo (tris kartus tankesnė nei mineralinė vata) ir gerų šiluminių savybių (λ=0,040) šį medžiaga puikiai tinka stogų šiltinimui. Gaunamas vienalytis šiltinimo sluoksnis, kuris nebijo temperatūrinių svyravimų būdingų stogui ir laikui bėgant neišsisandarina.

Ekovata nepakeičiama medžiaga šiltinant perdangas negyvenamose privačių ir daugiabučių namų pelėpėse. Dėl Ekovatos plaušelių smulkumo galima apšiltinti net sunkiausiai prieinamas vietas palėpėse. Specialia įranga medžiaga užpučiama ant betono, lentų, ar lagių norimu storiu ir išlyginama. Nenaudojamoje palėpeje paliekant Ekovatą atvirą nereikia priešvėjinės plėvelės. Jeigu perdangoje yra oro tarpas, Ekovata užpildoma nuimant lentas arba gręžiant ertmes. Be to, perdangų šiltinimas Ekovata patogus ir ekonomiškas, nes nereikia gabenti šiltinimo medžiagų į viršų.

Po grindimis dažnai laikosi drėgmė, kaupiasi pelėsis ir grybeliai. Ekovatos sudėtyje esančios druskos veikia kaip natūralus antiseptikas apsaugantis grindų konstrukcijas nuo aplinkos poveikio. Dėl Ekovatos savybės išgarinti drėgmę grindys bus apsaugotos nuo puvimo. Apšiltinti galima ir naujai įrengiamas, ir senas grindis. Naujai įrengiamose grindyse Ekovata tiesiog užpučiama tarp lagių norimu storiu ir išlyginama.

Sausas šiltinimo Ekovata būdas naudojamas užpūčiant Ekovatą ant perdangos paviršiaus, pučiant už gipso, OSB ar kitokių plokščių, plėvelių. Šlapias šiltinimo būdas naudojamas kai reikalinga padengti atvirą paviršių, pvz. tarp vertikalaus medinio karkaso.

Dirbame su firmos “KRENDL” įranga, kuri yra birių šiltinimo medžiagų instaliavimo technikos rinkos lyderė.

Ekovata yra vienintelis būdas tinkamai apšiltinti rąstinį namą, nes akmens vata neįmanoma kokybiškai apšiltinti nelygias rąstinio namo sienas ir, aišku, akmens vatai reikalinga garo izoliacinė plėvelė, kuri neleistų drėgnam orui iš namo vidaus pakliūti į vatą, bet tuo pačiu ir neleistų rąstų sienoms kvėpuoti, t. y. išleisti vidaus oro drėgmės į išorę.

Visų šių trūkumų nėra šiltinant rąstinį namą ekovata, nes, kadangi ekovata gaminama iš perdirbtos celiuliozės, ji turi tas pačias savybes, kaip ir natūralus medis. Tai reiškia, kad ekovata nekaupia savyje drėgmės, o kaip ir medis atiduoda ją į aplinką. Siena, apšiltinta iš išorės ekovata, gali laisvai ,,kvėpuoti“ kaip ir gryno rąsto siena. Ekovata šlapiu būdu purškiama ant sienos naudojant specialią įrangą. Pats Jūs to nepasidarysite.

Jums reikia paruošti vertikalų karkasą, pagal norimą dėti apšiltinimo storį. Paprastai tam naudojami mediniai tąšeliai 5x5 cm. Atstumas tarp tąšelių ne daugiau 60 cm, ekovatos storis dažniausiai 6-12 cm. Tada atvažiuos mūsų įmonės brigada, ir jei namo sienų plotas ne daugiau 100-120 m2, apšiltins Jūsų namą per vieną dieną. Darbų kaina su mūsų medžiagomis apie 60 Eur už m3 + PVM.

Šiltinimo medžiaga Ekovata nuo 1970-ųjų metų paplito visame pasaulyje kaip geromis šiluminėmis savybėms pasižyminti ir lengvai instaliuojama šiltinimo medžiaga.

Pagrindiniai Šiltinimo Sluoksniai

Ši schema iliustruoja pagrindinius rąstinio namo šiltinimo sluoksnius iš lauko pusės. Svarbu užtikrinti, kad visi sluoksniai būtų tinkamai įrengti, kad būtų pasiektas maksimalus šilumos efektyvumas ir išvengta drėgmės kaupimosi.

Dažniausiai Daromos Klaidos Šiltinant

• Perdėtas noras namą „uždaryti“ nuo visų išorės poveikių.
• Naudojant garo izoliaciją ar polistireną, sienos nustoja kvėpuoti, todėl drėgmė įstringa tarp rąstų ir izoliacijos sluoksnio.
• Plėvelių paskirtis šiltinant rąstinį namą dažnai suprantama klaidingai.
• Neįrengtas ventiliuojamas tarpas tarp šiltinimo ir apdailos.
• Netinkamai užpildyti tarpai tarp rąstų.
• Po apdailos įrengimo dažnai pamirštama apie nuolatinį vėdinimą.

Rąstinio namo šiltinimas iš lauko pusės nėra paprastas darbas - jis reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir medienos elgsenos supratimo. Kiekvienas šiltinimo sluoksnis turi būti parinktas taip, kad leisdų sienoms kvėpuoti, bet kartu apsaugotų nuo drėgmės, šalčio ir vėjo. Net mažiausia klaida, pavyzdžiui, neteisingai pritvirtinta plėvelė ar nepaliktas oro tarpas, gali sutrikdyti garų judėjimą ir sukelti pelėsio problemų.

Priežiūra Po Šiltinimo

Tinkamai atliktas rąstinio namo šiltinimas iš lauko pusės pagerina šiluminį komfortą, tačiau norint, kad sistema išliktų veiksminga dešimtmečius, būtina nuosekli priežiūra. Svarbiausias priežiūros aspektas - užtikrinti, kad ventiliuojamas oro tarpas ir toliau atliktų savo funkciją. Bent kartą per metus reikėtų apžiūrėti apatinę ir viršutinę fasado dalį, kur yra įrengtos oro angos.

Rąstinio namo išorinis paviršius nuolat veikiamas saulės, lietaus ir temperatūros svyravimų, todėl apdaila turi būti periodiškai atnaujinama. Kas 3-5 metus rekomenduojama perdažyti arba iš naujo impregnuoti dailylentes.

Vienas didžiausių rąstinių namų priešų - drėgmė. Ji gali patekti per stogą, lietvamzdžius ar nepakankamai sandarias jungtis. Todėl būtina reguliariai tikrinti, ar vanduo tinkamai nuteka nuo sienų, ar lietvamzdžiai nėra užsikimšę.Vidaus drėgmės lygis turėtų būti 40-60 %, kad mediena neišsausėtų ir nepradėtų trūkinėti.

Po šiltinimo pirmasis patikrinimas turėtų būti atliekamas praėjus vienam sezonui - dažniausiai pavasarį. Tai padeda įsitikinti, kad konstrukcija nepatyrė deformacijų ir kad plėvelės ar izoliacija nepažeistos.

Atsakymai į Dažniausiai Užduodamus Klausimus

• Ar galima rąstinį namą šiltinti polistirenu? Ne, polistirenas netinka rąstiniams namams, nes jis visiškai nepraleidžia garų. Dėl to drėgmė lieka uždaryta sienų viduje, o laikui bėgant tai sukelia pelėsio ir puvinio riziką. Tokiam namui būtina rinktis „kvėpuojančias“ medžiagas - pavyzdžiui, akmens vatą ar medžio plaušo plokštes.
• Ar reikia naudoti garo izoliaciją šiltinant iš lauko pusės? Ne, rąstinio namo šiltinant iš išorės garo izoliacija paprastai nereikalinga. Ji trukdytų drėgmei pasišalinti iš vidaus ir sukeltų kondensato kaupimąsi tarp sluoksnių. Vietoje jos naudojama difuzinė plėvelė, kuri neleidžia vėjui patekti į konstrukciją, bet išleidžia garus į išorę.
• Kiek kainuoja rąstinio namo šiltinimas iš išorės? Kaina priklauso nuo namo ploto, medžiagų ir darbų sudėtingumo. Vidutiniškai 1 m² šiltinimo su apdaila kainuoja nuo 45 iki 80 eurų. Natūralesnės medžiagos, kaip medžio plaušo plokštės ar ekovata, gali kainuoti šiek tiek daugiau, tačiau jos užtikrina geresnį mikroklimatą ir ilgaamžiškumą.
• Koks metų laikas tinkamiausias šiltinimui? Darbus geriausia atlikti pavasarį arba vasaros pabaigoje, kai oro drėgmė stabili, o temperatūra svyruoja tarp +10 ir +20 °C. Šaltuoju metų laiku šiltinti nerekomenduojama, nes mediena gali būti pernelyg drėgna, o plėvelės - prarasti elastingumą.
• Ar reikia perdažyti fasadą po šiltinimo? Taip, po šiltinimo fasadas paprastai padengiamas nauja apdaila, todėl jį būtina nudažyti arba impregnuoti. Svarbu rinktis dažus, kurie leidžia sienai kvėpuoti - tinka akriliniai ar aliejiniai dažai, skirti medinėms konstrukcijoms. Tai apsaugos nuo UV spindulių ir drėgmės.
• Kiek laiko tarnauja rąstinio namo šiltinimo sistema? Tinkamai įrengta ir prižiūrima šiltinimo sistema tarnauja 20-30 metų. Vis dėlto būtina reguliariai tikrinti ventiliacijos angas, atnaujinti dažus bei užsandarinti smulkius įtrūkimus - tai užtikrina maksimalų efektyvumą ir ilgaamžiškumą.

tags: #medinio #namo #apsiltinimas #akmens #vata