Medinio Namo Grindų Įrengimas: Nuo Pasirinkimo Iki Šiltinimo

Mediniai namai išsiskiria natūralumu, šiluma ir sveiku mikroklimatu. Tačiau kartu jie reikalauja ypatingo dėmesio šilumos izoliacijai. Medinės grindys yra viena populiariausių grindų dangų nuo seniausių laikų. Nūdienos gyvenime jos taip pat išlieka mėgstamos ir vertinamos. Nors dabar gaminama daug medines grindis imituojančių ar kitos medžiagos dangų, neabejojama, kad natūrali mediena bus vertinama ir ateityje, nepaisant to, ką pasiūlys technologijos. Netgi tikėtina, kad natūralių medžiagų vertė dar išaugs.

Medinių Grindų Tipai

Skiriami du pagrindiniai medinių grindų tipai: grindys iš masyvo ir klijuotos trisluoksnės bei dvisluoksnės medinės grindys. Grindys iš masyvo - mums gerai žinomas lietuviškas parketas, grindų lentos. Klijuotos daugiasluoksnės grindys - grindys, pagamintos iš kelių medienos sluoksnių, suklijuotų statmenai vienas kito atžvilgiu. Tai trisluoksnės parketlentės, dvisluoksnis parketas.

Dvisluoksnis parketas

Dvisluoksnis vienetinis parketas yra palyginti nedidelių matmenų (7 - 12cm pločio, 50 - 100cm ilgio ir 10 - 12 mm storio). Viršutinis - nešiojamasis kietmedžio grindų sluoksnis (3 - 6 mm storio). Apatinis - išlyginamasis, pagamintas iš faneros arba spygliuočių medienos.

Trisluoksnės parketlentės

Trisluoksnės parketlentės - tai dažniausiai didelių matmenų (14 - 22 cm pločio, 210 - 240 cm ilgio, 13 - 19 mm storio) plokštės. Viršutinis sluoksnis - tauriosios medienos - 3 - 6 mm storio, vidurinis sluoksnis - pušies tašeliai, o apatinis - spygliuočių lukštas. Trys sluoksniai suklijuoti statmenai vienas kito atžvilgiu.

Ilgalaikiai tyrimai parodė, kad, esant kaičiai patalpų oro drėgmei, dvisluoksnės ir trisluoksnės konstrukcijos 8-10 kartus stabilesnės ir patvaresnės. Todėl, parketas beveik"nevaikšto", nesusibanguoja, neatsiranda plyšių. Medienos sluoksniai suklijuoti statmenai vienas kito atžvilgiu: tai 70 - 80 procentų sumažina medienos deformaciją.

Medinės grindys tinka tiek buitinėse, tiek visuomeninėse patalpose. Išimtis tik drėgnos patalpos. Skirtingai nei laminuotos grindys, medienos grindys neskirstomos pagal atsparumo klases ir jokių žymėjimų, susijusių su atsparumu, ant pakuočių neturi. Tik pati mediena daugiau arba mažiau tanki bei atspari.

Dėl savo gerų eksploatacinių savybių, matmenų stabilumo keičiantis patalpų drėgmei bei temperatūrai, paprasto klojimo ir priežiūros šios grindys jau seniai lyderiauja vakarų Europos rinkoje. Šie privalumai skatina ir Lietuvos architektus, statybininkus vis dažniau rinktis daugiasluoksnes klijuotas medines grindis.

Medienos stiprumas pagal Brinellį

Kaip pavyzdį pateiksime medienos stiprumą pagal "Brinellį" ( N/mm² ), kai medienos drėgnumas - 6%:

  • Ąžuolas - 34 N/mm²
  • Uosis - 40 N/mm²
  • Klevas - 48 N/mm²
  • Riešutas - 26 N/mm²

Sužinokite, kaip įrengti medines grindis | „Pasidaryk pats“ projektai

Parketlenčių klojimo būdai

Medinės grindys beveik visuomet tvirtinamos prie pagrindo (betoninio, medinio ar kt.). Daugiasluoksnės parketlentės šiuo požiūriu išsiskiria iš kitų medinių grindų - jas galima įrengti dviem būdais: slankiuoju būdu arba klijuojant prie pagrindo. Kurį būdą geriau rinktis?

Slankusis būdas

Grindis klojant slankiuoju (arba kitaip - „plūdriuoju“) būdu, jų elementai yra sutvirtinami tik tarpusavyje, o netvirtinami prie pagrindo. Parketlentės viena su kita sukabinamos specialiu „click“ užraktu, o po jomis turi būti tiesiamas specialus ritininis paklotas, pavyzdžiui, natūralus kamštinis paklotas, gerai slopinantis žingsnių aidą ir puikiai derantis su medienos ypatybėmis. Esant reikalui, gali būti klojama ir drėgmę izoliuojanti plėvelė.

Svarbu nepamiršti, kad tiek grindų danga, tiek paklotas turi būti klojami ant išlyginto pagrindo. Šis grindų įrengimo būdas patogus tuo, kad ant paklotų parketlenčių dangos vaikščioti galima iškart.

Klijavimas

Pasirinkus klijavimą, svarbu, jog pagrindas, prie kurio tvirtinamos parketlentės, būtų lygus. Parketlentės klijuojamos tiesiogiai prie pagrindo, naudojant specialius parketo klijus. Nė vienas iš šių dviejų būdų nėra pranašesnis už kitą. Tiesiog kiekvienas turi savų pliusų, o vartotojas renkasi, įvertinęs jų svarbumą.

Svarbiausi apsisprendimo kriterijai:

  • Pagrindas. Nesvarbu, kurį būdą pasirinksite, pagrindas turi būti lygus, švarus ir pakankamai sausas. Jei parketlentės klijuojamos, pagrindas turi būti tvirtesnis, nes turi atlaikyti per klijus perduodamą parketo judėjimą. Slankiuoju būdu parketlentes galima kloti net ir ant sausų grindų (gipskartonio).
  • Kompensacinės siūlės. Jos reikalingos abiem grindų įrengimo atvejais. Vis dėlto, pasirinkus slankųjį būdą, siūles reikia daryti platesnes ir dengti didesniais apdailos profiliais. Klijuojamų grindų kompensaciniai plyšiai gali būti siauresni, todėl jie uždengiami subtilesnėmis apdailos juostelėmis arba tiesiog užtaisomi elastingais užpildais.
  • Akustika. Vaikštant slankiuoju būdu įrengtomis grindimis, girdėti šioks toks kaukšėjimas, ypač jei avalynė - kietu padu. Šiuos garsus nuslopina po parketlentėmis patiestas akustinis paklotas, tačiau jis nėra pigus - nuo ~4 eurų už 1 kv. metrą. Priklijuotos parketlentės - gerokai tylesnės.
  • Šildomosios grindys. Daugumą šiuolaikiškų parketlenčių galima kloti ir ant šildomųjų grindų. Klijuojamos grindys puikiai praleidžia šilumą ir yra atsparesnės temperatūrų svyravimams. Įrengiant grindis slankiuoju būdu naudojamas paklotas padidina grindų varžą, todėl jos šyla lėčiau.
  • Eksploatacija. Pagrindo nelygumai labiau pastebimi įsirengus grindis slankiuoju būdu - vaikštant juntamas lingavimas, girdėti girgždėjimas. Klijuotos grindys šiuo požiūriu komfortiškesnės: paviršius kur kas stabilesnis ir tvirtesnis, nėra jokio girgždėjimo.
  • Atnaujinimas ir remontas. Nors slankiuoju būdu paklotas grindis atnaujinti nėra labai paprasta, o šlifuojant paviršių nuimamas storesnis jo sluoksnis, prireikus galima grindis išardyti arba, norint pakeisti sugadintą parketlentę, tai padaryti yra kur kas paprasčiau. O klijuotą grindų dangą ardyti yra ir sunkiau, ir brangiau, tačiau ją patogiau ir lengviau restauruoti, nes ši yra stabilesnė.
  • Kaina. Daugiau išlaidų patiriama pasirinkus parketlenčių klijavimą: klijai ir gruntas kainuoja ~5-10 Eur/m2, o dangos įrengimo darbai - ~6-8 Eur/m2. Slankiuoju būdu paklotoms grindims teks įsigyti paklotą (~0,50-2 Eur/m2), o ir paklojimas kainuos tik ~4-6 Eur/m2.

Grindų Šiltinimas

Kiekvienas, pasistatęs medinį namą, nori užtikrinti maksimalų jo jaukumą ir ekonomiškumą. Norinti medinį namą izoliuoti maksimaliai kokybiškai, vertėtų nepamiršti ne tik jo stogo ar sienų, bet ir grindų. Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną iš pagrindinių medinių namų problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų klojami kilimai ar kiti, primityvūs triukai. Taigi, norėdami namams suteikti daugiau komforto, jaukumo ir, svarbiausia, sutaupyti, pasirūpinkite, kad grindų apšiltinimas būtų atliktas laiku ir tinkamai.

Populiariausios medžiagos grindų šiltinimui

  1. Poliuretano putplastis. Ypač novatoriška ir vis dažniau izoliacijai naudojama medžiaga. Jis pasižymi ne tik tuo, kad sujungia šilumos, hidroizoliacijos ir garso izoliacijos funkcijas, bet ir yra vienalytis, todėl grindims nėra reikalingas papildomas sandarinimas.
  2. Akmens vata. Akmens vatos izoliatoriai pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos charakteristikomis, mažu šilumos laidumu ir mažu higroskopiškumu - akmens vata gali sugerti labai mažai drėgmės iš oro.

Grindų apšiltinimas akmens vata turi būti atliekamas ant santykinai lygaus ir sauso pagrindo. Akmens vatos plokštės puikiai prisitaikys ir užpildys visus paviršiaus nelygumus, nes jos gali būti sulankstytos taip, kad susiklijuotų labai tvirtai, o ilgieji kraštai nesidengtų. Hidroizoliacija taikoma visam paviršiui, paliekant šonus ant kraštų.

Siūlome grindis šiltinti uždarų porų poliuretano putomis. Tai sandariausa ir efektyviausia šiltinimo medžiaga. Izoliacija purškiama specialia įranga vietoje, todėl gauname ištisinį izoliacinį sluoksnį. Purškiamos poliuretano putos užtikrina puikią šiluminę varžą.

Medinio namo konstrukcijoje, grindis galima šiltinti universalia akmens vata (pvz. SUPERROCK arba TOPROCK SUPER). Sluoksnių seka turėtų būti tokia:

  1. Medinių lentų grindys;
  2. Garo izoliacija ir oro tarpas;
  3. Akmens vatos plokštės SUPERROCK arba dembliai TOPROCK SUPER;
  4. Medinė sija ar tašas;
  5. Hidroizoliacija;
  6. Apatinė plokštė (fibro-cementinė plokštė, OSB).

Medinio Namo Atnaujinimas (Renovacija)

Kai profilaktinės priemonės nebepadeda išsaugoti medžiagos kokybės arba kai norima namą pertvarkyti, atliekamas jo atnaujinimas (renovacija). Prieš tvarkant, būtina pasidomėti pastato istorija, ankstesniais perstatymais, įvertinti techninę būklę ir pažeidimus. Sename name, tarsi geroje knygoje, sukaupta daug įdomios ir vertingos informacijos apie to meto statybos ir gyvensenos tradicijas, jį stačiusius ir jame gyvenusius žmones.

Todėl visada verta išsaugoti autentiškus pastato elementus: tūrius, formas ir proporcijas, išorės apdailą ir puošybą, prieangius, duris, langus (ar bent jų skaidymą), krosnis, senoviškus metalo apkaustus, kitas įdomias interjero ir eksterjero detales. Medinis namas turi savitą atraminę pusiausvyrą, jis juda, dėl ore esančios drėgmės pokyčių mediena plečiasi ir traukiasi, sukelia nedidelius konstrukcijų kitimus. Atnaujinant būtina tokia statybos technika, kurią būtų galima pritaikyti prie šių kitimų.

Svarbūs aspektai renovuojant medinį namą:

  • Neapgalvotas seno medinio namo sutvirtinimas mūru ar betonu gali pakenkti.
  • Šiuolaikines modernias sintetines medžiagas, įvairius plastikus, užpildus, hermetikus reikia naudoti itin atsargiai (daugelis jų kaupia drėgmę ir sudaro sąlygas rastis puviniui).
  • Prieš pradedant tvarkyti namą, svarbu pasirūpinti tinkama mediena, - tokios pat ar geresnės rūšies, kokybės ir savybių, kaip keičiamoji.
  • Keičiant atskiras medinio namo dalis labai svarbu parinkti tokio pat drėgnumo medieną, kaip senoji. Džiūdamas medis traukiasi, todėl įdėjus skirtingo drėgnumo medieną, sudūrimuose neišvengiamai atsiras plyšių.

Namas pradedamas tvarkyti nuo pamatų. Senųjų namų pamatai būna susmegę ir apatinis vainikas, liesdamas žemę, dažniausiai būna gerokai papuvęs. Vienu atveju nukasamas per metus susikaupęs žemės sluoksnis ir ties pakankamo aukščio pamatu (apie 50 cm) suformuojamas nuolydis, kad vanduo nutekėtų nuo namo. Jeigu to padaryti neįmanoma, namas pakeliamas kėlikliais (domkratais), sumūrijami aukštesni pamatai.

tags: #medinio #namo #grindys #isdestymas