Medinio namo elektros instaliacijos saugumas yra itin svarbus, atsižvelgiant į medienos degumą. Tinkamas įžeminimas ir papildomos apsaugos priemonės gali sumažinti gaisro riziką ir užtikrinti gyventojų saugumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai įrengti įžeminimą mediniame name, kokias medžiagas naudoti ir kaip apsaugoti namą nuo elektros gedimų sukeltų pavojų.
Elektros Kabelių Apsauga Mediniame Name
Visi elektros kabeliai turi pagrindinę kabelio gyslų izoliaciją ir išorinį apvalkalą, kuris iki tam tikro lygio apsaugo kabelio laidininkus nuo mechaninio poveikio. Mūsų regione natūralios medžiagos dominavo namų statyboje iki pat XX a.
Montuojant elektros instaliaciją GKP sienose ar pastogėse rekomenduotina bent jau įverti į instaliacinį PVC gofruotą vamzdį, kuris apsaugo kabelį nuo galimo mechaninio poveikio (pvz. aštrūs GKP plokštės profilių kraštai ar pan.). Tačiau bet koks PVC vamzdis negali apsaugoti elektros kabelio nuo galimo graužikų poveikio. Todėl jeigu elektros instaliacija montuojama sename mediniame kur yra tokia tikimybė, tuomet rekomenduotina kabelį įverti bent jau į plieninį cinkuotą (ar alavuotą) gofruotą vamzdį.
Taip pat galima panaudoti ir kitų spalvotų metalų tiesius arba gofruotus instaliacinius vamzdžius. Visi sumontuoti metaliniai instaliaciniai vamzdžiai turi būti prijungti prie namo apsauginio įžeminimo gnybtų.
Mediniuose individualiuose namuose labiau yra svarbu, kad montuojami kabeliai nebūtų montuojami tiesiog ant medinių konstrukcijų. Visi kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo, tai yra įverti į techninius vamzdžius. Medinio pastato atveju kabelius idealu įverti į metalinius techninius vamzdžius (pvz. gofruotus cinkuotus plieninius, tiesius aliuminius, varinius ir pan.) arba montuoti instaliaciniuose kanaluose. Montavimo būdas pasirenkamas priklausomai nuo to ar tai rąstinis ar karkasinis namas, ar paslėpta ar atvira elektros instaliacija.
Taip pat labai yra svarbu, kad visi kabelių sujungimų kontaktai būtų kokybiški ir tuomet automatiniai jungikliai patikimai saugos elektros kabelius nuo trumpojo sujungimo ir nuo perkrovų.
Apsauginis Įžeminimas ir Skirtuminių Srovių Apsauga
Siekdami sumažinti gaisro pavojų mediniuose namuose arba medinėmis namo konstrukcijomis sumontuoti elektros kabeliai turėtų būti prijungiami prie papildomai sumontuotų skirtuminių srovių apsaugų (nuotėkio relių). Kiekvienas medinėmis konstrukcijomis sumontuotas elektros kabelis turi turėti PE apsauginio įžeminimo laidininką (geltonas su žalia juosta), kuris turi būti prijungtas prie namo apsauginio įžeminimo gnybtų, nes tik tuomet galima tikėtis, kad esant gedimui elektros instaliacijoje ar elektros įrenginiuose skirtuminių srovių apsauga (nuotėkio relė) suveiks efektyviai ir apsaugos net tik nuo atsiradusios įtampos įrenginio korpuse poveikio, bet ir nuo galimo gaisro židinio atsiradimo.
Papildomai mediniame name turėtų būti sumontuota bent viena 100 mA skirtuminių srovių apsauga (srovės nuotėkio relė) visam namui arba kelios skirtuminių srovių apsaugos (pvz. 30 mA) atskiroms kabelių grupėms, kurios užtikrintų papildomą apsaugą, kuomet kabelių izoliacijos kaitimo metu atsiradus srovės nuotėkiui į žemę jos suveiktų per keletą milisekundžių. Tiesa, kad šios papildomos apsaugos patikimai veiktų šiuo atveju absoliučiai visi medinio namo elektros instaliacijos kabeliai turi turėti apsauginio įžeminimo laidininką ir jis turėtų būti prijungtas prie skirstomojo skydelio apsauginio įžeminimo laidininko.
Pagrindiniai įžeminimo reikalavimai mediniam namui:
- Visi metaliniai vamzdžiai, naudojami elektros instaliacijai, turi būti įžeminti.
- Kiekvienas elektros kabelis turi turėti PE apsauginį įžeminimo laidininką.
- Būtina naudoti skirtuminių srovių apsaugas (nuotėkio reles).
Kabelių Savybės ir Medžiagos
Visi Lietuvoje prekyboje esantys vidaus elektros kabeliai nepalaiko degimo, tai yra savaime gęstantys. Taip pat šiuolaikiniai kabeliai (pvz. NHXMH-J ir kt.) yra gaminami be halogeninių medžiagų, kurios degimo metu skleidžia mažiau nuodingų medžiagų. Patalpose, kuriose gali būti karštą (pvz., pirtis) naudojami karščiui atsparūs silikoniai kabeliai, o būtiniausių sistemų palaikymui ekstremaliomis sąlygomis naudojami ugniai atsparūs kabeliai, kurie iki 90 min., priklausomai nuo kabelio markės, net ir gaisro metu gali patikimai tiekti elektros energiją.
Kabelių tipai pagal paskirtį:
| Kabelio tipas | Paskirtis |
|---|---|
| NHXMH-J | Bendrosios paskirties, be halogenų |
| Silikoniniai kabeliai | Patalpoms su aukšta temperatūra (pvz., pirtims) |
| Ugniai atsparūs kabeliai | Sistemų palaikymui gaisro metu |
Stogo Dangos Mediniams Namams
Iškart turime susitarti, kad kalbame apie dvi stogo dangų naudojimo sritis - naująją statybą ir senųjų pastatų renovaciją. Pastaruoju atveju medžiagų pasirinkimas yra išties ribotas - turėsime atkurti ankstesnę dangą arba pakloti tokią, kuri pabrėžtų statinio amžių ir atskleistų jo istorinį kontekstą. Dėl to naudojamos būtent tradicinės medžiagos.
Viena pupliariausių iš atgimstančių natūraliųjų stogo dangų yra žolinių augalų stiebų danga, paprastai vadinama šiaudiniu stogu. Tai vienas originaliausių sprendimų, suteikiantis pastatui nostalgiško žavesio, kurį galėtume pavadinti tautiniu-etnografiniu stiliumi. Lietuvoje yra nemažai specializuotų įmonių, nendrėms pjauti žiemą naudojančių našią šiuolaikišką techniką. Stogo dangai naudojamos žiemą nukirstos 5-6 mm skersmens ir 1,5-2,5 m ilgio nendrės, surūšiuotos pagal standumą ir surištos standžiais ryšuliais.
Nors aiškinama, kad nendrės puikiai tinka įvairių profilių stogo konstrukcijoms, bet gražiausiai atrodo stogai, kuriuose šiaudų ryšuliai minkštai užlenkia kampus ir langus, formuodami banguotą paviršiaus reljefą. Nendriniai stogai daugeliui primena pamario žvejų kaimelius, o medinės skiedros perkelia mus į Aukštaitijos ar Dzūkijos miškus.
Mūsų šalyje naudojamos kelių rūšių skaldyto medžio dangos, visų pirma parasčiausios medinės skiedros. Kiek sudėtingesnės struktūros yra gontai - pleišto pavidalo lentelės, kurių siaurieji šonai įeina į kitos lentelės „kregždės uodegos“ lizdą. Lentelės turi būti ne pjautos, o skaldytos (dabar tai daroma specialiame stende), kad nebūtų suardyta medžio plaušo struktūra. Medžio danga klojama keliais sluoksniais, lentelėms pramečiui perdengiant vienai kitą. Bendras medžio dangos storis gali siekti 5-7 cm ir turėti tokią šiluminę varžą, kad nereikės papildomai šiltinti stogo.
Didelė kvalifikuoto rankų darbo dalis nulemia ir palyginti aukštą medžio dangos kainą. Nors medinė stogo danga reikalauja nuolatinės priežiūros ir patikimos priešgaisrinės apsaugos, tačiau jokia kita medžia nepritaps taip darniai prie medinio namo architektūros - juk medis geriausiai dera su medžiu!
Šiuolaikinės čerpės turi daugybę komplektuojamųjų detalių, padedančių techniškai išspręsti ne tik sudėtingų stogo plokštumų sujungimą, bet ir jo kraštų užtaisymą, dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų, stoglangių įrengimą ir netgi saulės kolektorių montavimą. Galima palyginti ir akustines stogų savybes - įsivaizduokime lietaus lašus, barbenančius į metalą ir dusliai krentančius ant čerpių…
Senovėje gamintos keraminės čerpės paprastai būdavo neglazūruotos (terracota). Betono čerpės dažomos specialiais dažais; taip pat formuojant jos gali būti dengiamos papildomu cemento, pigmento ir smėlio mišiniu, formuojančiu lygesnį paviršių ir sustandinančiu čerpę (vad. Cisar metodas). Taip paruoštos betoninės čerpės savo tvirtumu ir ilgaamžiškumu nenusileidžia keraminėms.
Šio straipsnio autoriaus pašnekovai visi kaip vienas teigė, kad natūralių stogo medžiagų klojimą būtina patikėti profesionalams, kurių patirtis būtų matuojama ne darbometų, o uždengtų stogų skaičiumi.