Įsibėgėjant pavasariui, daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų kiemuose, soduose ir sodybose vis dažniau čekši sodo žirklės ar ūžia pjūklai: žmonės geni medžius ir krūmus. Aplinkos ministerija primena, kaip tai daryti tinkamai, kad nenukentėtų želdiniai ir nebūtų padaryta žala gamtai, kurią gali tekti ir atlyginti.
Ką reikia žinoti gyventojams, prieš imantis genėjimo darbų? Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo taisykles nustato Želdynų įstatymas. Šis įstatymas, įsigaliojęs nuo liepos 1 d., sugriežtina medžių ir krūmų, augančių ne miškuose, saugojimo sąlygas. Norint net ir privačioje valdoje nupjauti medžius ar krūmus, reikės gauti savivaldybės leidimą.
Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad pagal šį įstatymą ne tik kertant, bet ir intensyviai genint - tai yra pašalinant daugiau nei 30 proc. lajos - saugotinus medžius ar krūmus būtina gauti savivaldybės leidimą.
Norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti Vyriausybės patvirtintame kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, sąraše. Jame nurodyta, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems.
Dėmesį reikia atkreipti ir į tai, kokia medžio rūšis, skersmuo, žemės, kurioje auga medis, paskirtį. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje, kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.
Kitos paskirties žemėje daugiabučių, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Ne mieste saugotini 30 cm ir didesnio skersmens šių rūšių medžiai.
Tačiau jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai - 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 cm ir didesnio skersmens.
Želdynų įstatyme numatyta, kad savivaldybė gali priimti sprendimą paskelbti saugotinais ir kitokius želdinius, neatitinkančius Vyriausybės patvirtintų kriterijų, todėl prieš šalinant ar intensyviai genint vertėtų pasikonsultuoti su savivaldybės specialistais.
Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus drebulės, tuopos, tujos ir visos vaismedžių rūšys - nesaugotini. Vienintelė šiuo metu patvirtinta saugotinų krūmų rūšis yra paprastasis kadagys. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų išsiaiškinti, ar želdiniai nepaskelbti saugotinais savivaldybės sprendimu.
Kitas žingsnis - įsitikinti, ar planuojami šalinti ar kirsti želdiniai tikrai yra ne už gyventojui priklausančio sklypo ribų. Už neteisėtą nesaugotinų želdinių šalinimą taip pat numatyta administracinė atsakomybė. Teritorijoje prie daugiabučių namų sprendimą dėl saugotinų ar nesaugotinų želdinių tvarkymo, kaip ir dėl kito bendro turto, turi priimti bendrasavininkai.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Miškininkystės paslaugų biuro specialistams dažnai tenka atsakyti į klausimus, kodėl taip elgiamasi, ar kas nors leido. Šis įstatymas, įsigaliojęs nuo liepos 1 d., sugriežtina medžių ir krūmų, augančių ne miškuose, saugojimo sąlygas.
Kurie medžiai ir krūmai saugotini?
Nutarime nurodoma, kurie ne miškų ūkio paskirties žemėje augantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems:
- Ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.
Taip pat akcentuojama, kad saugotini ir tie medžiai bei krūmai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą arba medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės.
Štai pavyzdys, kaip gali atrodyti saugotinų medžių skersmens reikalavimai skirtingose teritorijose:
| Teritorijos tipas | Medžių rūšys | Skersmuo (cm) |
|---|---|---|
| Žemės ūkio paskirties žemė | Ąžuolai, uosiai, klevai ir kt. | 30 ir didesnis |
| Daugiabučių teritorijos (mieste) | Ąžuolai, uosiai, klevai ir kt. | 20 ir didesnis |
| Pakrantės apsaugos juosta | Ąžuolai, uosiai, klevai ir kt. | 12 ir didesnis |
| Pakrantės apsaugos juosta | Beržai, gluosniai | 30 ir didesnis |
Kada leidimo nereikia?
Leidimų nereikia, kai kertami nudžiūvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, žvėrių sužaloti, taip pat invazinių rūšių medžiai ir krūmai. Kreiptis į savivaldybę nereikės kertant medžius ar krūmus, augančius ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių; geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, jei jie aukštesni už nuotolį nuo medžio iki pirmojo bėgio; energetikos objektų (išskyrus elektros oro kabelius) apsaugos zonose.
Miškų ūkio paskirties sklypai turi specifinius teisės aktus ir reikalavimus, kurie reglamentuoja statinių statymą.
Miškų ūkio paskirties sklype leidžiama statyti tam tikrus statinius, tačiau šie pastatai turi atitikti tam tikras sąlygas ir nepažeisti miško ekosistemos. Svarbu, kad statiniai, kuriuos planuojama statyti, būtų tiesiogiai susiję su miško ūkininkavimu, rekreacija ar aplinkosauga.
Jei namelis medyje yra laikinas statinys, kuris nėra tvirtai sumontuotas ir jį galima lengvai perkelti, leidimo nereikia. Tai gali būti atvejis, kai konstrukcija nėra nuolatinė ir ją galima lengvai perkelti arba pašalinti. Tačiau jei namelis medyje bus naudojamas komercinėms veikloms (pvz., nuomai), būtina pasitarti su savivaldybe.
Statant namelį medyje miško paskirties sklype, reikalavimai yra griežtesni, ypač kai sklypas priklauso rekreacinei zonai. Šioje zonoje galima statyti statinius, kurių plotas neviršija 25 m². Tokiems statiniams reikia parengti miškotvarkos projektą, kad būtų gautas leidimas.
Kai statote namelį medyje, labai svarbu laikytis aplinkosaugos taisyklių. Gręžti medį nėra draudžiama, jei jis nėra įrašytas į gamtos vertybių sąrašą. Jei reikia atlikti gręžimo darbus, rekomenduojama pasikonsultuoti su savivaldybės žemės ūkio skyriumi, kad gautumėte leidimą medžių kirtimui ar gręžimui. Jei planuojate įrengti komercinį namelį medyje (pvz., nuomos paslaugoms), būtina pasikonsultuoti su savivaldybės teritorijų planavimo skyriumi ir sužinoti, kokie leidimai reikalingi.
Namelis medyje miškų ūkio paskirties sklype gali būti statomas, tačiau reikia atsižvelgti į griežtesnius reikalavimus, ypač jei sklypas priklauso rekreacinei zonai.
Kaip gauti leidimą?
Leidimai pjauti medį yra išduodami nemokamai. Leidimai saugotiniems medžiams ir krūmams kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti išduodamas per 30 dienų nuo prašymo pateikimo (Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 (toliau - Aprašas), 17 punktas).
Kodėl turėčiau genėti medžius ir kada geriausia tai daryti? | Klauskite „BrightView“
Atsakomybė
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad neteisėtas saugotinų medžių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 180 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 240 iki 900 eurų.
Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį teks atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 5 iki 20 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą. Žalos suma, priklausomai nuo pašalinto medžio augimo vietos, gali būti padidinta iki kelių kartų.
Jei želdinys paskelbtas saugotinu savivaldybės sprendimu, o savivaldybė yra nustačiusi savus atkuriamosios vertės įkainius, žala už neteisėtai pašalintą želdinį skaičiuojama pagal savivaldybės nustatytus įkainius.
Už neteisėtą nesaugotinų želdinių šalinimą taip pat numatyta administracinė atsakomybė.
Kada leidimo saugotiniems medžiams ir krūmams nereikia?
Įsakyme išvardijami atvejai, kada leidimo saugotiniems medžiams ir krūmams kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti nereikia:
- jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonoje ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu, telefonu, elektroniniu paštu informavę žemės, kurioje auga saugotini medžiai ir krūmai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys;
- atsakingoms institucijoms šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant - dėl gamtos sąlygų, eismo ar kito įvykio pakitus medžių būklei, kai dėl to jie kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai arba turtui;
- žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas ar jų raštišku sutikimu kitas asmuo geni iki 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakas, jei jos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos - iš stiebo (pirmos eilės ašis) išaugusios pagrindinės (antros eilės ašis) šakos ir iš pagrindinių šakų išaugusios pirmos eilės šalutinės (trečios eilės ašis) šakos.
Galima be leidimo pjauti medžio šakas, jei planuojamos medžio šakos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos, kitais atvejai leidimo reikia. Ji tikina, kad visų reikalavimų nesilaikančių asmenų laukia piniginės nuobaudos.
Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą numatyta bauda asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Keletas praktinių patarimų
Genint šakos pjaunamos trimis pjūviais: pirmas pjūvis daromas šakos apačioje 25-30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketvirtadalis šakos. Antras pjūvis daromas iš viršaus 5 cm nuo apatinio pjūvio šakos pusėje - šaka nupjaunama pilnai. Trečiu pjūviu iš apačios nupjaunama likusi šakos dalis. Paskutinis šakos pjūvis turi būti ne lygiagretus stiebui, bet statmenas pjaunamai šakai ir nepažeisti stiebo medienos.
Genint medžius, negalima naudoti lipimo nagių. Negalima medžių nustuobrinti, nupjaunant pagrindinį medžio stiebą - tai sukelia medžio puvinį.
Primenama, kad draudimas kirsti ir genėti medžius viešuosiuose želdynuose ir viešuosius želdinius, kurie priskiriami saugotiniems medžiams, galios nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. Viešuosiuose želdynuose reikia suskubti atlikti šiuos darbus iki kovo 15 d., kai pradeda perėti paukščiai, taip elgtis skatinami ir privačių želdinių savininkai.
Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį individualaus namo savininkas, daugiabučio bendrija ar namą administruojanti įmonė turi kreiptis į savivaldybę. Savivaldybės leidimus išduoda pagal individualias taisykles, atsižvelgdamos į Želdynų įstatymo reikalavimus. Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai tai būtina padaryti nedelsiant dėl audros, eismo ar kito įvykio pakitus jų būklei ir kilus pavojui gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo saugumui.
Tokiu atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus, ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.
tags: #medziai #ukio #paskirties #zemeje