Klaipėdos kraštas - tai regionas, turtingas istorijos, kultūros ir gamtos paminklų. Nuo senovinių statinių iki modernių muziejų, čia kiekvienas ras kažką įdomaus. Leiskitės į kelionę po šį nuostabų kraštą ir atraskite jo paslaptis!
Klaipėdos uosto molai
Klaipėdos uosto molai - tai du lygiagrečiai išsidėstę statiniai, skirti apsaugoti uostą ir farvaterį. Šiaurinis molas buvo statomas nuo 1834 m. iki 1884 m., o pietinis - nuo 1847 m. iki 1861 m. Šių molų funkcija - nukreipti Danės upės žiočių srovę į Baltijos jūrą, apsaugoti plaukimo vagą (farvaterį) nuo užteršimo.
Pietinio molo ilgis siekia 1227 m, o šiaurinio - 1158 m. Jie pastatyti ant polių, o viršvandeninė dalis išmūryta iš akmenų. Pagilinus uostą, molai buvo sustiprinti akmenimis ir dideliais betono blokais.
Nerijos fortas
Nerijos fortą pradėjo statyti Prūsijos karalystės kariai 1864 m., o 1871 m. statybas baigė Vokietijos imperija. Šiandien XIX amžiuje pastatyta jūrų tvirtovė tarnauja kultūrai. 1897-1939 m. statinys buvo perduotas uostui, jame gyveno civiliai. Antro pasaulinio karo metu fortas buvo susprogdintas, o 1976-1978 m. restauruotas. 1979-aisiais čia įkurtas Lietuvos jūrų muziejus.
Čia galite rasti akvariumą, jūrų gamtos, jūrų paukščių ir žinduolių bei laivybos istorijos ekspozicijas.
Tiesioginė transliacija iš Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo „Virtualu, bet tikra"
Lietuvos jūrų muziejus
Lietuvos jūrų muziejuje susipažinsite su Jūros gamta, pamatysite jūrinių paukščių, moliuskų kriauklių kolekcijas, ekspoziciją apie plėšrius ir pavojingus jūrų žinduolius, gyvybės vystymąsi jūroje rekonstruotame Lietuvos jūrų muziejaus akvariume. Gyvosios ir negyvosios gamtos suliejimas į vientisą ekspozicija visumą, šiuolaikinės ekspozicijų rengimo technologijos, kuriant povandeninę koralinio rifo iliuziją - tai tik keletas naujovių, kurias lankytojai pamatys atvykę į Jūrų muziejų.
Muziejuje gyvena Baltijos pilkieji, Rytų Atlanto paprastieji ruoniai, Šiaurės jūrų liūtai, pingvinai. Baltijos pilkieji ruoniai - reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų. Ruoniai - sėkmingai veisiami.
Įdomus faktas: Ruoniai užsiaugina ūsus, kad nenugaištų iš bado. Ūsai jiems - ne papuošalas, o antenos, gebančios sugauti net už 100 m plaukiančios žuvies sukeliamus vandens virpesius.
Delfinariumas
Delfinų pasirodymai - edukaciniai pramoginiai renginiai, skirti supažindinti lankytojus su šiais nuostabiais gyvūnais, siekiant, kad žmogus saugotų ir tausotų jų natūralią aplinką - jūrą. Po beveik šešerius metus trukusios Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo rekonstrukcijos delfinų gyvenamosios erdvės gerokai išsiplėtė.
Delfinams gyventi tapo patogiau, nes jie gali mėgautis grynu oru ir saule baseine po atviru dangumi. Itin svarbu, jog delfinariume įrengta moderni vandens valymo sistema. Žiūrovų salėje sumontuota nauja garso ir vaizdo sistema leidžia kurti dar efektingesnius pasirodymus, pasirodymų baseinas apjuostas skaidria sienele, todėl galima matyti delfinus ir po vandeniu.
Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume gyvena Juodosios jūros afalinos (Tursiops truncatus ponticus). Delfinai - ypatingi gyvūnai. Nors dauguma laukinių gyvūnų vengia kontaktų su žmonėmis, laukiniai delfinai, kaip žinoma, nepaprastai mėgsta žaisti ir bendrauti su žmonėmis, ypač vaikais. Jauni delfinai pasimėgaudami žaidžia aplink laivelius, po banglentėmis ir net padeda žvejams, duodami ženklus, kada tinklai prisipildo žuvų ir pats laikas juos ištraukti.
Etnografinė pajūrio žvejo sodyba
1979 m. Kopgalyje buvo įkurta Etnografinė pajūrio žvejo sodyba. Ji pastatyta pagal XIX - XX a. pab. Šventosios, Palangos apylinkių pajūrio žvejų sodybas. Jos nepasižymėjo statinių gausa, dažniausiai būdavo 2-3 pastatai. Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje atkurti visi pajūrio sodybų ūkiniai bei gyvenamieji statiniai.
Čia atspindėtas pasiturinčio žvejo - auginusio gyvulius, dirbusio žemę ir žvejojusio - sodybos kompleksas: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla, kartys tinklams džiauti bei žuvims džiovinti.
Įdomus faktas: Kuršių marių žvejui reikėjo ne tik valties - kurėno, burių, tinklų, bet ir ... samčio. Ne sriubai srėbti, o vandeniui ant burių pilti. Toks samtis buvo vadinamas "burpiliu" ir naudojamas kurėnui pagreitinti. Juo buvo pilamas vanduo ant burių, kad jos sušlapusios geriau gaudytų vėją.
Žvejybos laivų ekspozicija
Senųjų žvejybos laivų aikštelėje yra pristatomi didžiausi muziejaus eksponatai. Vidutiniame žvejybos traleryje "Dubingiai" veikia ekspozicija apie sovietmetį "Ilgas reisas". Vidutinis žvejybos traleris "Dubingiai" sveria net 330 tonų.
Šis jūrų galiūnas buvo pastatytas 1961 m. Klaipėdos "Baltijos" laivų statykloje ir garsėjo puikiais laimikiais. 1972 m. pasiekė rekordą - per reisą sugavo net 30 tonų žuvies. Į Senųjų žvejybos laivų aikštelę laivas buvo įkeltas 1986 metais. Aikštelėje taip pat eksponuojami plieninis tralbotas "PTB-7167", mažasis žvejybos traleris "Kolyma" (MŽT-90).
Lietuvos jūrų muziejus didžiuojasi kurėnu - plokščiadugne Kuršių marių žvejų burvalte, kuri dalyvauja ne tik mokslinėse ekspedicijose Kuršių mariose, bet ir reprezentuoja muziejų ir visą šalį užsienio ekspedicijose bei renginiuose.
Įdomus faktas: Tikras jūrininkas žino, kad laive kalbėti apie vėją ar švilpauti - nevalia. Garsus švilpavimas prišaukia nepalankų vėją ir nelaimes. Burlaiviuose vėjas būdavo laikomas maišuose su trim mazgais: norint švelnaus vėjo - atrišamas pirmasis mazgas, o stipraus - visi trys.
Smiltynės kurhauzas
Smiltynės kurhauzas pastatytas 1901 m. Tai įspūdingas dviejų aukštų su mansarda pastatas, tūriu ir savita architektūra labai ryški pietinės Smiltynės dalies dominantė. Kurhazas - fachverkinės architektūros, primenantis kai kuriuos Klaipėdos senamiesčio statinius. Iki Antrojo pasaulinio karo kurhauzas buvo žymus kultūros centras Smiltynėje.
Jame buvo 60 kambarių viešbutis, sode veikė restoranas, marių pakrantėje kavinė. Nugriovus pakrantės kavinę, prie šiaurinio pastato galo pristatytas kavinei medinis priestatas. Pirmajame pokario dešimtmetyje kurhauze buvo įrengti butai. Vėliau, didėjant Smiltynės rekreacinei reikšmei, gyventojai iškelti, atidarytas "Klaipėdos" viešbučio filialas ir kavinė "Smiltynė". Jame rengti muzikos vakarai, žymių to meto atlikėjų rečitaliai, veikė ruletė.
Kuršių nerijos nacionalinio parko Smiltynės lankytojų centras
Kuršių nerijos nacionalinio parko Smiltynės lankytojų centre suteikiama informacija apie Kuršių nerijos nacionalinį parką, veikia 3 vilos, kuriose vykdomos kultūrinės-edukacinės veiklos vasaros metu.
Meškos galvos kopos regykla
Meškos galvos kopa, kurios aukštis siekia daugiau nei 35 metrus, stūkso Kuršių nerijoje. Nuo jos atsiveria įspūdingas vaizdas į Baltijos jūrą ir Kuršių marias, tad romantiškai nusiteikę keliautojai čia dažnai sutinka bei palydi saulę. Meškos galvos kopos pavadinimas šaltiniuose pirmąjį kartą paminėtas dar 19-ojo amžiaus pabaigoje. Vietiniai kalvai tokį vardą davė dėl jos silueto panašumo į meškos galvą.
Ši kopa yra viena aukščiausių vietovės viršūnių, tad, pakilę į Meškos galvos kopos apžvalgos aikštelę, lankytojai turi galimybę grožėtis įspūdinga Kuršių nerijos panorama. Greta kopos plyti Meškaduobė. Čia 1892-aisiais metais buvo pastatyti laikini barakai miško sodintojams, kurie baigė kopas apželdinti 1895-aisiais. Vėliau čia veikė miško priežiūros tarnyba, pasienio užkarda bei gyveno darbininkai.
Nuo Meškos galvos kopos galima pamatyti, kaip auga savanorių pagalba atsodintos paprastosios pušelės, o informaciniai stendai plačiau supažindina su Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybėmis. Čia taip pat atsiveria ir Klaipėdos miesto panorama. Kopos viršuje esančioje regykloje, kurią patogu pasiekti ir automobiliu, atsiveria vandenų vaizdas ir po gaisro, kilusio 2006-aisiais, atsigaunančio miško kraštovaizdis.
Juodkrantės švyturys
Juodkrantės švyturys, pastatytas 1950-aisiais metais, nuo jūros yra atitolęs kone kilometrą ir kelią jūreiviams padeda rasti jau beveik septyniasdešimt metų. Šis pakrantės šauklys, kuris kaip navigacinis įrenginys yra naudojamas ir šiandien bei veikia bendroje grandinėje su kitais jūriniais Lietuvos švyturiais. Nors švyturio aukštis siekia tik 20 metrų, aukštas Raganos kalnas, ant kurio kelrodis stūkso, jį iškelia net į 75 metrų aukštį.
Visame pasaulyje švyturiai savo forma, spalva ir siunčiamais signalais skiriasi, tad kito tokio, kaip Juodkrantėje tikrai nerasite. Šio kelrodžio masyvus bokštas yra metalinis, keturkampio formos, apatinė jo dalis ažūrinė, o viršutinė apkalta šviesiomis lentomis. Švyturyje įtaisytas šviečiamasis įrenginys, o jo naktinį dangų skrodžiantis baltos šviesos signalas matomas net iš 33 kilometrų arba 18 jūrmylių atstumo. Pakrantės šauklio viršuje yra įrengta apžvalgos aikštelė.
Įdomus faktas: Tolimoje praeityje į plačiuosius vandenis išplaukusiems jūreiviams kelią parodydavo žvaigždės, saulė, vėjas ir netgi paukščiai. Vėliau laivų šaukliais tapo ant pakrančių aukštumų deginami laužai.
Raganų kalnas
Raganų kalnas - unikalus medinių skulptūrų muziejus Juodkrantėje, kur karaliauja velniai, raganos ir kiti tautosakos herojai, atveriantys lankytojams šios vietos gamtinę-mistinę dvasią. Didžioji Raganų kalno skulptūrų dalis išdėstyta aplink vaizdingąjį Eglių slėnį (vok. Tannental).
1979 m. sukviestus Raganų kalno kūrėjus - medžio drožėjus ir kalvius iš visos Lietuvos, įkvėpė parabolinių kopų šlaitų apaugusių šimtametėmis pušimis, eglėmis kraštovaizdžio grožis ir mistinė atmosfera, paskatinusi įkūnyti medžio skulptūrose pasakų ir legendų personažus. Per pirmąją kūrybinę stovyklą liaudies meistrai sukūrė 25 skulptūras, dedikuodami šį ansamblį Tarptautiniams vaikų metams (1979 m.), o per tris tautodailininkų stovyklas 1979-1981 m. 50 medžio meistrų ir kalvių sukūrė 71 skulptūrą.
Šiam projektui vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis. Šiandien Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija Juodkrantėje - vienas labiausiai lankomų turistinių objektų Neringoje.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia, dar žinoma kaip Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, stiebiasi į dangų prie Kuršių marių. Ja pastarąjį ketvirtį amžiaus naudojasi tiek Juodkrantės evangelikų-liuteronų, tiek Romos katalikų Šv. Pranciškaus Asyžiečio tikinčiųjų parapijos. Bažnyčia yra ne tik ryškus architektūrinis vietovės akcentas, bet ir svarbi Juodkrantės žvejų kaimo istorijos liudininkė.
Po Karvaičių kaimui lemtingos 1791-ųjų metų žiemos, kuomet gyvenvietė buvo užpustyta smėliu, didelė dalis jos gyventojų persikėlė į Juodkrantę, kur buvo imta statyti bažnyčia. Pirmasis Juodkrantės evangelikų liuteronų parapijos kunigas buvo iš Kaukėnų (dab. Jasnoje) atkeltas Christianas Davidas Wittichas, globojęs giminaitį - būsimąjį Biblijos tyrinėtoją, lietuviškojo vertimo redaktorių, tautosakininką, Karaliaučiaus universiteto profesorių kun. Martyną Liudviką Rėzą.
Nesulaukusius nė šimto metų, maldos namus suniokojo kilęs gaisras. 1885-aisiais metais vietoj nendrėmis dengtos bažnytėlės iškilo įspūdingi neogotikinio stiliaus stačiakampio plano vienanaviai raudonų plytų maldos namai, kurie tais pačiais metais buvo ir pašventinti. Krucifiksą bei dvi žalvarines žvakides naujajai Juodkrantės bažnyčiai padovanojo Vokietijos imperatorienė, Prūsijos karalienė Augustė Viktorija, o dailius nedidelius vargonus - gintaro kasyklų savininkas Moritzas Beckeris.
Juodkrantės vėtrungių galerija
Daivos ir Remigijaus Žadeikių Vėtrungių galerijoje galite susipažinti su vėtrungių atsiradimo istorija, raida ir pavyzdžiais, jų įsigyti. Žvejybos kontroliavimui Kuršių mariose, 1844 m. įvesta speciali ženklinimo sistema - stačiakampio formos skardos skydai (2 pėdų ilgio ir 1 pėdos pločio, t. y. 62,4 x 31,2 cm), išmarginti kelių spalvų deriniu, su raudonos ir baltos spalvos vėliavėle. Patys žvejai laivų atpažinimo ženklus dažniausiai vadino "vëlevomis" (Flagge) arba "herbais" (Wappen).
Vėtrungės turėjo viršūnę, prieš vėjinę ir pavėjinę dalis. Dekoratyviausia - pavėjinė dalis, kur paprastai buvo išdrožiami gimtojo kaimo vaizdai (bažnyčia, ...
Šiame straipsnyje apžvelgėme tik dalį Klaipėdos krašto lankytinų vietų. Kiekvienas iš šių objektų turi savo istoriją ir unikalumą, todėl verta juos aplankyti ir patirti nepamirštamų įspūdžių.