Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo teisinio reguliavimo pagrindus nustato Želdynų įstatymas. Privataus žemės sklypo savininkams Lietuvoje taikomos taisyklės, kai norima pjauti medžius ar krūmus. Leidimo būtinybė priklauso nuo medžio rūšies, augimo vietos, skersmens ir kitos konkrečios situacijos.
Pagal šį įstatymą privačioje žemėje kertant medį ar krūmą ar intensyviai jį genint (tai yra, kai pašalinama daugiau kaip 30 proc. lajos tūrio) specialų leidimą, išduodamą savivaldybės, privaloma gauti, kai želdinys yra priskiriamas saugotiniems. Dabar norint nupjauti nuosavame kieme augančios eglės ar liepos šaką reikės gauti savivaldybės valdininkų leidimą.
Vyriausybės nutarimu patvirtinti Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, nurodo, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems. Todėl, norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti kriterijų sąraše.
Vietos, kuriose augantys želdiniai gali būti priskiriami saugotiniems, nurodytos minėtuose kriterijuose ir dažniausiai siejamos su žemės naudojimo paskirtimi, kuri nurodoma konkretaus sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše. Pavyzdžiui, kurortuose ar kurortinėse teritorijose, pakrantės apsaugos juostoje, kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje, žemės ūkio paskirties žemėje, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje ir kiti atvejai.
„Jeigu, pavyzdžiui, privati žemė ir namų valda patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją, toje teritorijoje esantys medžiai ir krūmai yra visi saugotini“, - vieną iš pavyzdžių pateikė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė Kristina Ulkienė. Sąraše nurodyta ir daugiau panašių kriterijų: medžiai yra saugotini, jeigu auga kurorto, geležinkelio želdinių, vietinės reikšmės kelių, aerodromo apsaugos zonoje, valstybinėje žemėje, prie vandens telkinių, deklaruotuose laukuose ir t.t.
Svarbiausia pasižiūrėti į savo dokumentus. AM specialistė pataria, jeigu gyvenate privačioje valdoje ir nežinote, ar joje galima kirsti medžius, pirmiausiai reikėtų pasižiūrėti namų valdos dokumentus, ar jūsų gyvenamoji teritorija yra įtraukta į saugotiną zoną. Jeigu namų valda nepatenka į jokią apsaugos juostą, vadinasi kieme galima šeimininkauti laisviau - medžiai nėra saugotini ir juos galite drąsiai genėti.
Jeigu Jūsų žemės sklypas (namų valda), kuriame auga medis, yra mieste - galite kirsti arba genėti visus medžius, kurių skersmuo yra iki 20cm (apimtis 63cm), o jei Jūsų žemės sklypas yra ne mieste - visus medžius, kurių skersmuo iki 30cm (apimtis 94cm). Tai galioja ir privačių namų ir daugiabučių namų bendrijoms. Medžio skersmenį matuojant 1,3 metro aukštyje nuo žemės.
Medžio skersmuo, nuo kurio priklauso, ar medis priskiriamas saugotiniems, matuojamas 1,3 m aukštyje ir skiriasi miesto ir ne miesto teritorijoje.
- Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, ne mieste saugotini šių rūšių medžiai 30 cm ir didesnio skersmens.
- Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose esančioje privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.
Kitas pavyzdys - jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai - 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 cm ir didesnio skersmens. Taip pat saugotini aukštesni kaip 3 m paprastieji kadagiai.
„Pagal rūšis medžiai yra išskirstyti tik privačioje žemėje kaime, deklaruotuose laukuose ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai didesni kaip 8 cm skersmens, o kiti - didesni nei 16 cm yra saugotini, o iki tol, jeigu prižėlė juodalksnių ar baltalksnių paupyje juos galima iškirsti, kol jie dar visai maži“, - aiškino K. Ulkienė.
Medžių rūšys, kurioms niekada nereikia leidimo (namų valda): ŠERMUKŠNIS, EGLĖ, JUODALKSNIS, RIEŠUTMEDIS, DREBULĖ, TUOPA, KAŠTONAS, TOPOLIS, UOSIALAPIS KLEVAS, ŽILVYTIS, GLUOSNIS, AKACIJA, VAISMEDŽIAI (VISI).
Jeigu jūsų sklypas priklauso sodų bendrijai, visi medžiai, augantys jūsų valdoje, nepriklausomai nuo jų rūšies ar storio, gali būtų pjaunami ar genimi be leidimo.
Leidimai reikalingi tik saugotiniems medžiams: ąžuolas, beržas, skroblas, skirpstas, bukas, vinkšna, pušis, maumedis, guoba, uosis, klevas, liepa.
Želdynų įstatymas numato, kad leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius gali būti išduodamas sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kada šios kompensacijos mokėti nereikia).
Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį asmuo turi kreiptis į savivaldybę. Kiekviena savivaldybė leidimus išduoda pagal individualias taisykles. „Jeigu vis tiek kas neaišku - galima pasiskambinti į savivaldybę, - teigė K. Ulkienė. - Daugiau būna skundų ne dėl nežinojimo, o kad kažkas kažkam piktavališkai iškirto. Neseniai skambino iš rajonų, pranešė, kad kerta prie kelio. Kitą kartą gal žmogus nežino, kur baigiasi jo namų valdos teritorija“.
Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant - kai dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.
Įstatymas dėl medžių pjovimo ir genėjimo kovo 15 - rugpjūčio 1 dienos (galioja tik saugotiniems medžiams):
21. Draudžiama medžius kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui arba pateikiama eksperto, baigusio biologijos krypties studijas ir įgijusio kompetencijų ornitologijos srityje, pažyma, kad kertamame ir (ar) genimame medyje ir greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių. Draudimas genėti netaikomas, jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 80 iki 300 eurų.
Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys turi atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.
Šią vasarą Vyriausybės įvestą draudimą dėl medžių nuosavame kieme kirtimo ir genėjimo gyventojai vadina dar vienu žaliosios diktatūros vėzdu ir piktinasi, kad valdžia, braudamasi į žmonių namus ir kiemus, jau peržengė ribas. Nuo šių metų liepos 1 d. net ir privačioje namų valdoje negalima genėti ar pašalinti medžių ir krūmų be savivaldybės išduotų leidimų.
Biržų rajono savivaldybės administracijos Parovėjos seniūnijos seniūnė Gailutė Tamulėnienė naują medžių genėjimo tvarką be užuolankų pavadino absurdiška. „Juk mūsų žmonės dar neprarado sveiko proto ir supranta, kad su tokiais draudimais jau perlenkta lazda, bet jų dar, matyt, bus ir daugiau. Kam galėjo toptelėti tokia mintis, kad, pavyzdžiui, langą daužančiai medžio šakai nupjauti reikia valdžios leidimo? Juk medžių šakos genimos ne iš dyko buvimo. Dažnai tenka genėti dėl elektros linijų, žmonės gauna daug grasinančių laiškų iš elektros tinklų įmonės. Dabar turės prašyti daugybės leidimų, savivaldybių darbuotojai turės daugiau darbo“, - apie atsiradusias papildomas biurokratines kliūtis kalbėjo seniūnė.
Telšių rajono savivaldybės Degaičių seniūnijos seniūnas Antanas Kontrimas šmaikštavo, kad neretas įstatymų kūrėjas nekelia pasitikėjimo, tad nėra ko tikėtis, kad teisės aktai atitiktų protingumo kriterijus. „Jau tampame klounų valstybe, kai imame reglamentuoti, kaip turime genėti medžius, maitintis ir kt. Normaliems žmonėms sunku suvokti, kaip dabar sveikatos apsaugos ministras sureguliavo vaikų maitinimą. Juk su savo vaikais atliekame eksperimentą, kuris gali turėti labai neigiamų padarinių“, - įkyriu valdžios kišimusi į žmonių gyvenimą stebėjosi seniūnas.
Kalbinti seniūnai svarstė, kad dėl naujų medžių kirtimo ir priežiūros taisyklių savivaldybėse ir seniūnijose gali padaugėti skundų. Tokia tvarka gali paskatinti nesugyvenančius kaimynus skųsti vienas kitą dėl kiekvieno sode nupjauto šapo. Darbo turės ir „žalieji“ fanatikai.
Plungės rajono savivaldybės administracijos ekologė Edita Lydienė sakė, kad jau dabar liejasi gyventojų pasipiktinimai, jog net savo namų valdose jie negali būti šeimininkais. Savivaldybė prognozuoja, kad sugriežtinus saugotinų želdinių reglamentavimą, prašymų skaičius šalinti ir genėti saugotinais pripažintus medžius išaugs ne mažiau kaip 3 kartus.
Anot Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ekologės Sigitos Biveinienės, medžių šalinimo ir genėjimo privačiose valdose sugriežtinimo reikėjo, ir Vyriausybė tokį nutarimą priėmė ne iš gero gyvenimo. „Kai gyvenamosios paskirties sklypuose nereikėjo jokio leidimo, galbūt įpratome „šienauti“ viską, kas papuola. Vyriausybė susirūpino saugoti tai, ką dar turime augesnio. Tad dabar pagal įstatymo raidę reikia leidimo ir saugotino augesnio medžio šakai nupjauti. Tikrai nesiūlyčiau sąmoningai ignoruoti naują teisės aktą, nes bus brangios malkos. Aplinkos apsaugos pareigūnai skaičiuoja žalą gamtai ir tai daro be skrupulų“, - perspėjo ji, bet akcentavo, kad reikia atsižvelgti ir į protingumo kriterijus.
Juozas Ravinis, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas: Dar neįsigilinau į naujus medžių genėjimo ir kirtimo reikalavimus, bet jeigu dabar reikės leidimo šakai nupjauti, tai, aišku, bus perteklinis reikalavimas. Juk neretai šakas genėti reikia dėl elektros linijų. Negi kiekvienu atveju kiekvienai šakai nupjauti reikės leidimo? Iki šiol sodininkai dėl medžių kirtimo, kurie kelia pavojų, tardavosi su seniūnijomis. Manau, kad dauguma žmonių protingai elgiasi su pasodintais medžiais ir be reikalo jų nekerta, negeni.
Lietuvos arboristikos centro direktorius A. Davenis svarsto, kad situacija, kai privačios valdos savininkas negali laisvai šeimininkauti savo žemėse, kirsti medžių, juos genėti, yra dviprasmiška. Viena vertus, turėtų būti ginamos žmogaus nuosavybės teisės, kita vertus - gamta labai dažnai nepaiso žmogaus norų ir užmačių. „Mes ateiname į gamtą ir labai dažnai viską norime padaryti pagal savo tvarką. Jeigu medis auga, jis vertingas bet kuriuo atveju, nes jis yra gamtos dalis. Jeigu žiūrėtume grynai iš žemės savininko požiūrio, jeigu mano kieme augtų Stelmužės ąžuolas, gal ir suprasčiau, kad tai yra nacionalinė vertybė, bet jeigu augtų kelių pirštų storio savaiminukas klevas, laikyčiau jį piktžole, augančia mano teritorijoje“, - tipinio lietuvio mąstymo pavyzdį pateikė arboristas.
Jis apgailestauja, kad lietuviams medis vis dar yra ne atgaivos, geros savijautos, o dažniau - lentų ar malkų šaltinis. Jis sako pasigendantis užsienio šalių praktikos, kuomet medis puoselėjamas iš kartos į kartą, suvokiamas kaip tradicijų tąsa, kraštovaizdžio dalis, o ne nukertamas tik progai pasitaikius - užsigeidus baseino ar golfo aikštelės savo valdose.
A. Davenis sako palankantis įstatymą, pagal kurį leidimo nukirsti tam tikrus medžius reikia paprašyti savivaldybės. Tiesa, jis pažymi, kad tokie atvejai nėra dažni, nes jeigu privati valda nepatenka į kultūros paveldo, kurorto ar kitos saugomos teritorijos zoną, ten šeimininkauti savinininkas gali praktiškai be jokių esminių apribojimų.
Privačių miškų savininkai susirūpinę dėl didinamų baudų. Šiemet, siekdami pažaboti miškų medienos vagis, Aplinkos ministerijos vadovai pasirašė naują įstatymą. Aplinkos ministro Valentino Mazuronio pasirašytame įsakyme numatoma, kad jeigu iki šiol žalos atlyginimo įkainis už 1 kubinį metrą neteisėtai iškirstų medynų vadinamuosiuose ūkiniuose miškuose buvo 40 Lt, dabar sieks dešimtkart tiek - 400 litų. Tačiau ir tai dar ne galutinė suma. Žala apskaičiuojama įkainį dauginant iš atitinkamo koeficiento. Pavyzdžiui, už neteisėtai nukirstus ar kitaip sunaikintus arba sužalotus medžius pusamžiuose medynuose nustatytas koeficientas 1,5. Tad minėtuoju atveju už 1 kubinį metrą neteisėtai iškirstų medynų reikės atlyginti 600 (400×1,5) litų gamtai padarytą žalą.
| Pažeidimas | Bauda fiziniams asmenims | Bauda juridiniams asmenims |
|---|---|---|
| Neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas | Nuo 60 iki 200 eurų | Nuo 80 iki 300 eurų |
Šią tvarką palaiko ir Lietuvos miško savininkų asociacija. Tačiau jos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis atkreipė dėmesį, kad privačių miškų savininkams nerimą kelia kitas dalykas - įstatyme numatomos baudos už neteisėtus kirtimus gali nuskriausti ir pačius miškų savininkus.
GRYNAS.lt primena, kad pernai valstybiniai miškų pareigūnai nustatė 351 neteisėtą miško kirtimo atvejį, kai buvo iškirsta 7,8 tūkst. kubinių metrų medienos. Už neteisėtus miško kirtimus ir kitus Miškų įstatymo pažeidimus administracine tvarka buvo nubausti 838 asmenys. Jiems skirta 237 tūkst. Lt baudų.
„Delfi“ - tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė.