Psichologinėje literatūroje nustebino teiginys, kad nuomonė, jog tikra meilė ateina tik kartą gyvenime, tėra patriarchalinės kultūros atspindys, kur žmona buvo laikoma vyro nuosavybe ir visą gyvenimą jam priklausė.
Atsakomybę už tokį požiūrį į meilę dažnai priskiriame romantinių poemų, dramų kūrėjams ir kitiems meilės dainiams. Kaip teigė regio karalius Bobas Marley, „Tik kartą gyvenime randi žmogų, kuris visiškai apverčia tavo pasaulį. Jam gali pasakoti dalykus, kuriais niekada nesidalinai su jokia kita siela. Jis sugers visa, ką sakai, ir net norės išgirsti daugiau.“
Tačiau, pažvelgus blaiviai, be rožinių akinių, suprantama, kad tik kartą aplankanti tikroji meilė yra mitas. Pasak Oscar Wilde, „Žmonės, kurie myli vieną kartą, iš tiesų yra lėkšti. Tai, ką jie vadina pastovumu ir ištikimybe, aš vadinu įpročio letargu ir vaizduotės trūkumu. Ištikimybė jausmų srityje - tolygu pastovumui intelekto srityje: tiktai nesėkmės pripažinimas. Ištikimybė! Joje slypi nuosavybės troškimas.“
Psichoterapeutė I.Chamitova aiškina, kad kiekvienas jaučia poreikį mylėti, būti šalia ko nors, dalyvauti kieno nors gyvenime, dalytis bendrais interesais. Tačiau esame ir biologiniai padarai, kuriems būtinas ne tik emocinis, bet ir seksualinis artumas. Be to, mums gali būti įdomūs įvairūs žmonės, todėl per gyvenimą galime daugybę kartų atiduoti ir savo kūną, ir sielą skirtingiems žmonėms.
Biologija prieš romantiką
Garsi JAV antropologė Helen Fisher 30 metų tyrinėjo meilės prigimtį ir padarė įdomių išvadų. Įsimylėjus į kraują plūsteli hormonų kokteilis: dopaminas (laimės pojūtis), feniletilaminas (susijaudinimas), serotoninas (emocijų pakilimas), noradrenalinas (visagališkumo jausmas). Tačiau paaiškėjo, jog mes pajėgūs išgyventi visas šias būsenas ir atskirai, ir sykiu.
Kitaip tariant, galime puoselėti švelnumą bei prieraišumą nuolatiniam partneriui ar sutuoktiniui ir tuo pat metu jausti seksualinį potraukį į kokį nors vieną ar net kelis žmones. Helen Fisher teigia: „Tai rodo, kad pati žmogaus prigimtis yra poligaminė. Tokiu būdu ji suteikia mums galimybę paįvairinti genofondą, neleisti jam išnykti.“ Kai kurių mokslininkų teigimu, meilė trunka tik metus ar trejus.
Žmonės sukurti giminei pratęsti, bet ne susikibus rankutėmis romantiškai vaikštinėti mėnesienoje.
6 požymiai, kad turite meilės priklausomybę, dar vadinamą limerencija
Vienintelė, nes kritinė?
Iš pradžių galime tikėti, kad tikroji meilė aplanko tik kartą. Klaidingai taip įsitikinama jaunystėje, kai esame nepatyrę ir keičiasi mūsų išorė bei vidus. Bręsdami transformuojame požiūrį į save ir aplinkinius. Suvokiame, kad gyvenimas bėga ir nesame amžini.
Jaunystėje patiriame stiprias emocijas, o įsimylėjimas atrodo stipresnis nei vėliau. Tačiau visais gyvenimo etapais gausu permąstymo akimirkų, išgyvenant artimo žmogaus netektį. Suvokti savo laikinumą galima įvairiais gyvenimo etapais.
Kritiniais momentais aplankę jausmai palieka gilių pėdsakų. Vėliau tokia meilė prisimenama kaip vienintelė ir tikriausia. Iki naujos krizės, naujo lemtingo susitikimo su nauju žmogumi.
Sulaukę trisdešimties suvokiame savo gebėjimą mylėti. Tai kitoks pojūtis nei dvidešimties. Dabar galime kontroliuoti savo jausmus, tarsi juos reguliuoti. Taip patys sudarome sąlygas mylėti ne vieną, bet kelis.
Savo jausmus suvokiantis žmogus neaiškins, esą mylėti galima vienintelį kartą. Jis žino, kad tokia nuostata yra legenda, romantiška istorija. Meilė nebetenka unikalumo, nebėra vienintelė.
Geriau viena nei įskaudinta
Nepaisant mokslininkų teiginių, yra romantikų, kurie priešinasi teorijoms apie polinkį nuolat įsimylėti. Užsispyrimas kartais slepia psichologinę traumą, patirtą kūdikystėje. Nuo mamos atskirtas vaikas gali įsikibti į mitą apie vienintelę meilę, kad išvengtų praradimo skausmo.
Įsivaizduokite: išsiskyrėte su mylimuoju, jis jau laimingas su kita, bet jūs to nepripažįstate. Tikite, kad išsiskyrimas laikinas. Eksas sugrįš, supratęs, kad visus tuos metus mylėjo tik jus. Neesu pasirengusi pripažinti, kad šio žmogaus netekote visam laikui. Tai reikštų priimti liūdną tiesą: esate nemylima, nes jis pasirinko kitą.
Tiems, kurie vaikystėje patyrė skausmingą išsiskyrimą su mama ar tėčiu, tai yra neištveriama. Kiekviena netektis sukelia stiprų skausmą. Norėdami išvengti sunkių išgyvenimų ir depresijos, jie linkę užsimerkti ir nematyti tikrovės. Jie pasineria į savo iliuzijų pasaulį, pasmerdami save vienatvei.
Ką iš tiesų tu myli?
Stiprūs išgyvenimai, kuriuos vadiname meile, ne visada yra šis jausmas. Apakimo tarpsniu žmogus nesugeba matyti tikro mylimojo, jo pažinti. Žvelgdamas į jį, jis mato save. Pamilstame ne žmogų, bet savo įsivaizdavimą, koks jis turėtų būti. Tai, kaip matome mylimąjį, dažnai būna suformuota priešingos lyties gimdytojo įvaizdžio, ypač paaugliams.
Ilgainiui nuo tėvų modelio atitolstame. Moterims iš šios projekcijos susiformuoja vyriškoji sielos dalis, kurią Carlas Gustavas Jungas vadino animu (vyrų animas - moteriškasis sielos pradas). Šią dalį veikia ir visuomenėje vyraujantys idealai bei stereotipai.
Kas gi yra meilė?
Tai, kas vyksta tarp dviejų žmonių, gebančių suprasti ir priimti vienas kitą tokius, kokie jie yra realybėje. Kalbėdami apie tikrą meilę turime omeny, jog partneris regi ir mylimojo pliusus, ir minusus, kasdien atranda kokią nors naują jo savybę bei pats sušvyti naujomis spalvomis.
Su kuo susiję tai, kad vienos poros išsiskiria vos po kelerių mėnesių pažinties, o kitos laimėje ir santarvėje sulaukia auksinių vestuvių? Kodėl vieni žmonės spėja pasimėgauti keliomis santuokomis, o kiti taip ir lieka visą gyvenimą vieniši? Ar tiesa, kad poroje apšlifavus aštrius charakterio kampus anksčiau ar vėliau meilė vis tiek ateis? Ar egzistuoja amžina meilė? Ar galima dėl savo meilės nesėkmių kaltinti jus nužiūrėjusią blogą akį?
Astrologijos mokslas gali atsakyti į visus šiuos klausimus ir netgi žvilgtelėti, kas jūsų likimo knygon įrašyta tą akimirką, kai jūs gimėte. Vyro ir moters suderinamumą meilėje galima patikrinti pagal sinastriją - specialų astrologinį žemėlapį. Sinastrija parodo svarbiausius partnerių tarpusavio santykių aspektus.
Pagal ką sudaromas suderinamumo žemėlapis?
Visų pirma būtini tikslūs vieno iš partnerių gimimo duomenys: metai, mėnuo, diena ir tikslus gimimo laikas bei vieta. Antrasis partneris turi taip pat pateikti savo duomenis astrologui. Tačiau jei nežinos tikslaus savo gimimo laiko - sinastrijoje tai nedaug teatsispindės. Pagal tikslius vieno iš partnerių gimimo datos duomenis sudaromas jo horoskopas. Į jo horoskopą įtraukiami ir partnerio duomenys. Galutinis jų abiejų horoskopas ir vadinamas suderinamumo žemėlapiu.
Toliau apžvelgsime pagrindinius vyro ir moters suderinamumo aspektus. Po to, kai žemėlapis jau bus sudarytas, astrologas atidžiai išstudijuos visas detales ir planetų rodiklius bendrame poros horoskope. Po išsamios analizės astrologas padarys išvadas, kiek tikėtina, kad poros santykiai rutuliosis ir bus ilgalaikiai. Taip pat suderinamumo žemėlapis parodys, kuo partneriai suderinami, o kurie jų gyvenimo aspektai gali kelti problemų. Pasufleruos ir tų problemų sprendimo metodus, bet ar vadovautis tomis rekomendacijomis - kiekvieno asmeninis reikalas. Sinastrija parodo, kiek kartų vienas ir kitas partneriai susituoks. Taip pat šis žemėlapis pasakys, kur daugiausia tikimybės sutikti savo būsimą antrąją pusę: poilsiaujant, gimtinėje ar užsienyje ir pan.
Esama iš viso 4 partnerių suderinamumo aspektų, kuriuos galima išskirti horoskope:
- Psichologija
- Seksualumas
- Nepriklausomybė
- Pagarba
Psichologija Šis aspektas parodo, kiek suderinami partnerių požiūriai į gyvenimą, pomėgiai, reakcijos į vienas ar kitas situacijas. Tai labai svarbus poros suderinamumo aspektas, ypač moterims. Jei partnerių psichologija suderinama, tai vyras ir moteris gali tapti gerais draugais, jų santykiuose įsivyraus draugystės-meilės tipas.
Seksualumas Šis aspektas parodo partnerių suderinamumą seksualine prasme. Kiek sutampa jų temperamentai, kiek jie gali intymiai atsiverti vienas kitam, ar pasirengę naujiems seksualiniams išbandymams. Labiausiai paplitusios seksualinės sferos problemos - naujovių trūkumas vyrams ir dėmesio bei švelnumo stoka moterims. Dar vienas intymių santykių „stabdis“ abiems lytis - baimė, kad partneris neištikimas. Atsakymus į jus kamuojančius klausimus galima nesunkiai rasti poros santykių horoskope.
Nepriklausomybė Šis suderinamumo aspektas parodo, kiek kiekvienas iš partnerių savarankiškas ir laisvas gyvenime ir buityje, taip pat kiek jis gali suteikti laisvės ir nepriklausomybės savo antrajai pusei. Moterys dažnai daro klaidą kaip tik šioje sferoje. Juk dauguma jų po vestuvių pradeda riboti savo vyro laisvę, vertindamos jį kaip savo nuosavybę. Tačiau daugumai vyrų būtinas „vyriškas laikas“, praleistas su draugais, žvejyboje, medžioklėje, žaidžiant futbolą ir pan. Vandens ženklų atstovai (Žuvys, Vėžiai, Skorpionai) dažnai bando paveikti antrąją pusę isterijomis ir ašaromis. Bet tai tik sukelia nepasitenkinimą, susierzinimą, o ilgainiui gali net tapti skyrybų priežastimi. Būtina įsidėmėti, kad šios ir kitos problemos neretai išaiškėja tik santuokoje pragyvenus 3-5 metus. Poros horoskopas jas numato ir suteikia progą iš anksto pasiruošti galimiems nesklandumams.
Pagarba Tai taip pat labai svarbus suderinamumo aspektas. Jis parodo, kiek partneriai pasirengę įsiklausyti į vienas kito nuomonę, ar pripažįsta davo partnerį kaip pilnavertę, savarankišką asmenybę. Ar jie pasiruošę leisti vienas kitam tobulėti meilės sferoje, ar atsižvelgs į vienas kito pageidavimus. Jei moteris vertina savo vyrą tik kaip pinigų šaltinį, o vyras ją - tik kaip virėją ir namų tvarkytoją, vertėtų įsisąmoninti, jog pora šiame aspekte turi problemų.
Svarbiausia suderinamumo aspektuose yra tai, kam kiekvienas iš partnerių teikia pirmenybę. Net jei partneriai yra puikiai suderinami tik seksualinėje sferoje, o kiti aspektai nėra labai palankūs, jei ir vienas, ir kitas seksualinį gyvenimą laikys gerų santykių pagrindų - jų bendra ateitis įmanoma ir tikėtina. Jei seksualine prasme partneriai nelabai suderinami, bet jie puikiai supranta vienas kitą - taip pat gali gyventi kartu ilgai ir laimingai. Dažniausiai puikus seksualinis suderinamumas duoda trumpalaikius santykius, o ilgalaikės sąjungos prognozuojamos toms poroms, kurios dera psichologijos, pagarbos ir nepriklausomybės aspektais.
Taip, įmanoma amžina meilė. Tačiau tokių sąjungų nedaug. Sakoma, kad tokios santuokos sukuriamos aukštesnių jėgų, kad žmonės išties yra dvi vienos visumos puselės, kadaise atskirtos viena nuo kitos ir paskui susiėjusios į porą. Tai laimingi žmonės, kuriuos sujungė šviesi, amžina meilė. Deja, tokių idealių porų pasitaiko tikrai nedaug. Bet gera žinia - jų vis dėlto būna!
Astrologijoje tokios sąvokos, kaip pikta akis, nėra. Sudarydamas moters horoskopą astrologas mato tikimybę, kad ji susitiks su savo partneriu, taip pat ir daugiau ar mažiau tikėtiną santuoką. Bet gali būti, jog tas trokštamas susitikimas įvyks po daugelio metų, kai moteris bus jau garbaus amžiaus. Gali būti, jog jos horoskope nesimato santuokos dėl to, kad pati moteris yra labai pasyvi. Ir vis dėlto jos kelyje vis tiek tikriausiai atsiras vyras, kurio stiprios planetos atsidurs jos santuokos namuose. Tokiu atveju vyras patrauks į save moterį ir jie, gali būti, sudarys puikią sąjungą. Šios ir kitos situacijos numatomos suderinamumo horokope.
Tokia situacija paprastai susiklosto pagalvieną iš dviejų scenarijų. Žmonės gali susituokti be meilės, dėl vienų ar kitų aplinkybių, bet abiejų jų troškimas išsaugoti santuoką leidžia jiems vienas kitą įsimylėti. Tiesa, esama ir atvirkščio scenarijaus tikimybės, kai pora susituokia iš meilės, bet ilgainiui jų jausmai vienas kitam prigęsta. Moteris, kuri iš prigimties yra lankstesnė, gali labiau prisitaikyti, taip išsaugodama braškančią santuoką. Tada atsiranda proga poros jausmams ir vėl atgimti.
Labai dažnai astrologams užduodamas klausimas: kaip turėtų elgtis partneriai, kurių suderinamumo laipsnis labai menkas. Atsakymas paprastas: jei žmonės pasirengę keistis vardan meilės, jei jiems pakanka temperamento ir jėgų neiššvaistyti to nedidelio meilės potencialo, tai jiems telieka tiesiog... būti drauge. Juk tikra meilė - kur kas stipresnė už viso pasaulio teorijas ir mokslus!
Dažnai tokius jausmus, kaip pavydą ar stiprią aistrą laikome tiesioginiais stiprios meilės įrodymais. O be reikalo. Tokie jausmai greičiau partnerį nuo mūsų stumia nei traukia. Pernelyg didelis rūpinimasis, pavydas, priklausomybė, aistra, noras kitą užvaldyti… Visi šie potyriai gali būti įsimylėjimo arba aklos meilės ženklai, bet ne tikros meilės liudytojai.
Pavydo kirminas
Tarp tikrąją meilę išgyvenančių įsimylėjėlių vienu metu rutuliojais du siužetai: subjektyvus - „Aš myliu“ ir objektyvus „Esu mylimas“. Tačiau pavyduolis visada save mato meilės objektu. Jis tiesiog negali pakęsti, kai kitas nusuka nuo jo akis. Iš tiesų pavydi tie, kurie nepasitiki savimi ir kenčia nuo nepilnavertiškumo komplekso. Dėl to pavyduoliai yra labiau pažeidžiami ir įtarūs. Jie abejoja ir netiki, kad kitiems gali būti svarbūs ir reikšmingi. Meilė jiems - nuolatinis buvimas kartu ir tik vienas kito matymas. Draugų vakarėlyje pažiūrėjai į kitą - nemyli manęs. Vakare užtrukai ilgiau darbe - išduodi mane. Bet ar pavyduoliai patys myli?
Psichoanalitiko Jean Michel Hirt teigimu, nepagrįstas pavydas nerodo tikros meilės, bet daug pasako apie patį pavyduolį. Rodo savigarbos trūkumą ir nemokėjimą veikti savarankiškai. Tuo tarpu partneris pavargsta nuo nuolatinių teisinimųsi ir įrodinėjimų „Labai tave myliu“, „Tu man svarbiausias“, „Aš tik pažiūrėjau“ ir pan.
Globos duobė
„Aš visada globoju tave, rūpinuosi, jaudinuosi…“. Iš pirmo žvilgsnio tokia meilė, kai aukoji save vardan kito, mažų mažiausiai atrodo altruistiška, tyra ir tikra. Bet ar tikrai? Perdėtas rūpinimasis mylimuoju rodo, kaip labai asmuo nevertina savęs kaip lygiaverčio partnerio. Jam visada atrodo, kad duoda per mažai. Jis netiki, kad galima jį mylėti tokį, koks yra, ir deda be galo daug pastangų, kad tik atrodytų naudingas.
Žiūrint iš partnerio pozicijos, argi blogai, jeigu tavimi kažkas taip rūpinasi? Tačiau tiesa ta, kad begalinė globa, kuri, beje, būna primesta paties besirūpinančiojo, nėra visai nekalta. Tai ne tik atsidavimo ženklas, bet ir spaudimo įrankis partneriui šalia savęs išlaikyti: „Jeigu paliksi mane, niekas kitas tavimi nesirūpins taip, kaip aš“. Nors ir nelengva pripažinti, bet tokia meilė labiau nukreipta ne į partnerį, o į save. Toks elgesys būdingas tiems, kurie vaikystėje jautė tėvų dėmesio trūkumą ir perdėtas rūpinimasis partneriu gali būti kaip žinutė: „Štai ką reiškia rūpintis mylimu žmogumi“. O partneriui tokia meilė sako: „Dabar tavo eilė parodyti, kaip mane brangini“. Bet kuriuo atveju aišku, kad kalba eina apie santykius, kur siekiama kompensuoti nereikalingumo jausmą. Ir kartais pavyksta.
O kaip partneris? Jis jaučiasi kaip įstumtas į didelės globos duobę, iš kurios bando kapstytis, bet nesėkmingai, nes visada ir viskas paduota ant lėkštutės. Galiausiai tai visai patogu. Be to, nežinai, kas laukia, jei iš tos duobės išsikabarosi… O ar tai meilė, spręskite jūs.
Priklausomybės spąstai
Būti priklausomam nuo kito reiškia būti pasiruošusiam bet kam, kad tik išvengtum nepakeliamo vidinės tuštumos jausmo, kuris apima mylimam žmogui nutolus. Yra ir kitas variantas. Būti priklausomam reiškia nedaryti nieko, nes kaip toje senoje pasakoje, kur senelė nuolat kartodavo: „Ką senelis padarys - viskas bus gerai“. Todėl priklausomybė santykiuose eina koja kojon su paklusnumu. Partnerį tokia perspektyva vilioja, bent jau kurį laiką. Juk nuostabu, kai tau visuomet pritaria, o galiausiai net nereikia tartis. Bet tiesa ir tai, kad visi mes kartais norime pabūti silpni, net ir labai stiprios asmenybės.
Į priklausomybę nuo partnerio patenka tie, kurie baiminasi ne tiek išorinės, kiek vidinės vienatvės. Toks žmogus vos išsiskyręs su savo „gyvenimo meile“ po kelių dienų suranda „TIKRĄJĄ gyvenimo meilę“. Po kurio laiko scenarijus kartojasi. Esmė ta, kad priklausomi tiesiog nemoka būti vieni. Iš tiesų net nesvarbu šalia ko būti, svarbu, kad turėtų kažką greta, nes kitaip jaučiasi nesaugūs. Todėl priklausomybė meilėje nekalba apie tikrąją meilę, o apie pažeidžiamą ir pakirptais sparnais.
Beprotiška aistra
Meilė ir aistra kaip patiekalas ir prieskoniai. Maistas skanesnis pagardintas prieskoniais, o be jų tiesiog stringa gerklėje. Bet taip pat nevalgome vien tik prieskonių. Taip ir meilė. Kai ji pagardinama aistra, darosi stipresnė. Bet kai jos per daug arba ji tampa pagrindiniu patiekalu, gali būti, kad santykiai meile nekvepia. Aistra nepaklūsta protui, o meilė yra „protingesnė“. Galite nesutikti ir sakyti, kad meilė akla. Bet juk iš tiesų dėl to kalta aistra. Kai be miegamojo malonumų daugiau niekas su žmogumi nesieja, to negali pavadinti meile. Kai aistra šiek tiek išblėsta, atsiriša akys. Tuomet svarbu ne tik fizinis, bet ir dvasinis mylimo žmogaus artumas. Vakare norime su juo dalinti dienos įspūdžiais, pasiguosti, pasidžiaugti, galiausiai tiesiog pabūti šalia.
Stiprios aistros emocijos dažnai užpildo partnerių vidinę tuštumą, bet prislopina tikrų santykių supratimą. Ir tokia meilė vos užsiliepsnojusi sudega. Procesas ilgiau trunka, jeigu abiejų partnerių požiūris į tokią meilės išraišką vienodas. O jeigu ne, santykiai visu greičiau lekia į prarają, iš kurios abu nori pasprukti: vienas įšokti į kitus, ne tik aistra paremtus santykius, kitas - susirasti naują aistros objektą.
Noras pasisavinti
Taip jau yra, kad užsimezgus rimtiems santykiams kartu įgyjame ir norą - o gal teisę? - priklausyti vienas kitam. Iš čia ateina ir ištikimybės svarba ir nenoras dalytis mylimu žmogumi su kitais. Noras užvaldyti kitą - vienas iš neatsiejamų meilės komponentų. Bet jeigu tas troškimas nepaleidžia niekada ir tampa svarbiausiu dalyku santykiuose - tai ne meilė, o baimė. Valdyti - reiškia mokėti mylėti tik tai, kas po ranka. Vos tik objektas dingsta iš akiračio, atsiranda kontrolės praradimo jausmas ir iš psichikos gelmių veržiasi nevaldoma baimė: „Jis (ji) - dalis manęs, negaliu nė per žingsnį jo (jos) paleisti!“. Tokio tipo partneris nei savęs, nei savo antrosios pusės nemato kaip atskirų žmonių. Jam santykiai tai - „du viename“. Todėl skirtingai nei priklausomybės nuo kito siekiantis tipas, šis nesiekia priklausyti nuo partnerio, nes juk neįmanoma priklausyti nuo to, kas jau yra tavo nuosavybė. Jis tiesiog siekia kitą kontroliuoti.
Ar tai tikra meilė? Vargu. Tokie santykiai viso labo rodo, kad partneris kitu naudojasi kaip skydu savo saugumui užtikrinti. Todėl praradęs kontrolę jaučiasi, lyg jo paties gyvenimas pradėtų griūti. Jis ne tik pats bijo, jis baugina ir mylimą žmogų: „Jei mane paliksi - nusižudysiu“ arba „Nebūsi mano - nebūsi niekieno“. Tokie santykiai primena šantažą, o ne meilę.
Tikrosios meilės ženklai
Kaip žinoti, ar jūsų santykiai rodo tikrąją meilę, ar paremti viso labo fiziniu potraukiu - ryškiausiu aklos meilės požymiu?
- Jei tai tikroji meilė, abu laukiate progų pabūti kartu, tačiau suprantate, kad negalite kartu būti nuolat. Jei tai akla meilė paprastai vienas partneris tiesiog „apsėstas“ mintimis apie kitą, reikalauja viso laiko ir dėmesio taip, kad pastarasis nebegali turėti draugų ar užsiimti įprasta veikla.
- Tikra meile paremtuose santykiuose yra ieškoma abipusių kompromisų, o aklos meilės atveju vyksta „žaidimas į vienus vartus“: vienas kuris partneris visada nusileidžia kitam.
- Tikroji meilė porą jungia visur, kur jie bebūtų ir ką bedarytų: nuo miegamojo iki pokalbių ir laikymosi už rankų viešose vietose. Aklos meilės atveju atrodo, lyg kažko truktų: už miegamojo durų nėra daug sričių, kurios butų įdomios abiems ir kur norėtųsi kažką nuveikti kartu.
- Sąžiningi ir atviri pokalbiai yra svarbi tikrosios meilės dalis, o akla meilė jų tiesiog nepripažįsta. Pirmuoju atveju partneriai vienodai gerai jaučiasi tiek tylėdami, tiek karštai diskutuodami. Antruoju atveju pora tokių pokalbių vengia, kadangi vienas ar abu partneriai dėl baimės būti palikti nepripažįsta net sau, kad galvoja ar jaučia skirtingai nuo savo „aistros objekto“.
Parengė: psichologė Rasa Aukštinaitytė | psichologerasa.eu