Vilniaus širdyje įsikūrusi „Menų spaustuvė“ yra svarbus šiuolaikinių scenos menų centras, orientuotas į jaunus menininkus, kūrėjus ir neformalias grupes. Ši erdvė siekia kurti prielaidas naujų talentų atsiradimui ir sudaryti tam tinkamą terpę.

Menų spaustuvės fasadas Maironio gatvėje
Atsinaujinimas ir perspektyvos
Akių džiuginantis atsinaujinęs senosios spaustuvės fasadas Maironio gatvėje byloja apie vykstančius statybos darbus „Menų spaustuvėje“. Iš Maironio gatvės pusės matoma pastato dalis priklauso Dailės akademijai. „Menų spaustuvė“ su akademija draugiškai bendrauja ir derina statybos darbus.
Sąlyginai sutarta, kad Dailės akademijoje studijuojama, o į „Menų spaustuvę“ ateinama po studijų. Dailės akademijos pastate yra daugiau dailė, vizualieji menai, o „Menų spaustuvėje“ - scenos menai. Ateityje didesni renginiai galės vykti tuo pat metu net ir abejose patalpose.
Dailės akademijai priklauso apie 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Pas „Menų spaustuvę“, kai viskas susitvarkys, bus maždaug 3,8 tūkst. kvadratinių metrų. Vis dar esama įrenginėjimo etape.
Finansavimas ir renovacija
Šiaip Menų spaustuvės remontas turėjo būti baigtas dar 2009 metų pradžioje, Vilniui tampant Europos kultūros sostine, tačiau visas reikalingas finansavimas taip ir nebuvo paskirtas netgi 2008, o dabar - kita ekonominė padėtis. „Menų spaustuvei“ tais metais buvo skirta 900 tūkst. Lt iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo, nes „Menų spaustuvės“ renovacijai dabar galiojančiame tų metų savivaldybės biudžete numatyti beveik 4 mln. Lt - tai jau keletą metų Savivaldybės vykdomas investicinis projektas.
Statybininkai per šiuos metus iki dabar darbų yra atlikę už daugiau negu 2 mln. Lt. Tad šios Savivaldybės lėšos ir keliauja statybų bendrovei, statybos darbų rangovei. Savivaldybėje yra skirtingos lėšų „kišenės“, ji pati ir sprendžia - iš kurios kišenės finansuoti jai pačiai priklausančių patalpų komplekso renovaciją.
Veikla ir projektai
Oficialiai naujas sezonas prasideda rugsėjo mėnesį. Pirmasis naujojo sezono projektas - „Naujasis cirko savaitgalis“ vyks rugsėjo 11-13 dienomis, bet Menų spaustuvėje gausu ir kitų organizacijų projektų, kurie prasideda jau pirmąjį rugsėjo savaitgalį. Visas nevyriausybinis scenos menų sektorius žino apie „Menų spaustuvę“, nuolat bendraujama su dauguma organizacijų. Papildomai informacija paskleidžiama porą kartų per metus. Peržiūrimi pasiūlymai, atsirenkama, ką galima priimti.
„Menų spaustuvė“ pranašesnė už Vilniuje jau buvusias scenas, nes iki jos Vilniuje nebuvo tokio įprasto bet kuriai Vakarų Europos sostinei dalyko kaip scena be trupės (angliška sąvoka „venue“). Yra teatrai, kurie turi savo trupes, ten kiti vaidinti gali tik, pavyzdžiui, pirmadieniais-antradieniais, o nuomos kainos didžiulės. Šokiui skirtų scenų nėra išvis. Čia yra pirmoji aikštelė atvira visam sektoriui. Nevyriausybinėms scenos menų organizacijoms spektaklio rodymas pas mus kaštuoja 10 proc. nuo pajamų iš bilietų. Repeticijų salėje valanda šiam sektoriui šiuo metu kainuoja 5 Lt.
Pasikeitimai ir lankytojai
Vilniečiai žino, kad pas mus gali rasti besiglaudžiančias nevyriausybines organizacijas, koncentruotai rodomą šiuolaikinį teatrą ar šokį. Pernai „Menų spaustuvės“ patalpose repetavo arba spektaklius rodė beveik visas sektorius - nuo Eimunto Nekrošiaus „Meno forto“ ir Aido Giniočio „Atviro rato“ iki Vyčio Jankausko ar Gyčio Ivanausko šokio trupių. Taip pat spektaklius stato daugybė jaunų kūrėjų. Mėginama įsukinėti ir tarptautinius projektus, atgabenti į Lietuvą nematytus meno reiškinius - pavyzdžiui, naująjį cirką. Jei vilnietis nori stebėti šiuolaikinį teatrą, šiuolaikinį šokį, jis žino, kad čia bene kiekvieną dieną gali ką nors rasti.
Projektai šiose erdvėse rodomi nuo 2000 metų. Statybos prasidėjo 2004 m. pabaigoje, bet ir tuomet kas kažkiek laiko vyko atskiri spektakliai ar projektai. Kartais salė pilnutėlė, o kartais pustuštė. Juodojoje salėje - 203 vietos, Kišeninėje - apie 70, įmanomos įvairios mobilios erdvių transformacijos. Ne visi žiūrovai džiaugėsi statybų kaimynyste, bet siekta, kad publika augtų su mumis, sąmoningėtų. Vidutiniams ar nedideliems projektams „Menų spaustuvės“ erdvė ideali, didesniems tinka M.K.Čiurlionio menų gimnazijos mokomasis teatras, naujoji „Teatro arena“, kitos scenos.
Finansinė padėtis ir ateitis
Šiuolaikinius scenos menus ta ar kita forma dalinai finansuoja visos visuomenės. Visur pasaulyje panašios iniciatyvos, panašios scenos yra remiamos. Jei būtų siekiama pelno, lengviausia būtų kas vakarą rengti diskotekas. „Menų spaustuvė“ atlieka kūrybinių verslų inkubatoriaus funkciją. Dauguma pačių ar pas mus vykdomų kitų organizacijų projektų gauna tik dalinį finansavimą.
Lėšų pagrindinei administracinių kaštų daliai skiria Vilniaus miesto savivaldybė, taip pat turime rėmėjų, kurių didžiausias - „Vilniaus energija“. Projektai, programos vykdomi bendradarbiaujant su skirtingais partneriais, kurie neretai padeda ir finansiškai, pavyzdžiui, ambasados pagelbėja atsivežti artistus.
Sulaužyta viduryje stovėjusios kolonos erdvė žingsnis po žingsnio tapo namais nepriklausomiems Lietuvos teatralams. Beužsimezgantis „nepriklausomųjų“ reiškinys, kaip ir šiuolaikinių scenos menų festivaliai „Naujosios dramos akcija“ ar vasaros šokių mokykla „Vilniaus šokio spaustuvė“, šiandien jau tik iš legendų prisimenamas Keistuolių spektaklis „Taisyklė nr. 1 arba sapnuoti Vilnių draudžiama“... Bėgant laikui, bręstant erdvei ir turiniui, atsirado ir programa „Atvira erdvė“, skatinusi jaunus kūrėjus, padėjusi įgyvendinti jų nepriklausomus sumanymus.

Menų spaustuvės logotipas
Šiuolaikinio šokio svarba ir perspektyvos
Vis dėlto, šiandien galima drąsiai sakyti, jog kylantis šiuolaikinio šokio lygis, kintanti profesionalų bei visuomenės požiūris į šią šokio kryptį yra ilgų metų ir daugybės žmonių darbo rezultatas. Vienu svarbiausių įvykių įvardinčiau Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ atrinkimą dalyvauti Tanzmesse mugės programoje. Taip pat atkreipiau dėmesį į nesustabdomas Kauno šokio teatro „Aura“ gastroles - kas mėnesį jie išvykdavo bent po kartą, keliavo Europoje ir Azijoje. Kalbant apie apdovanojimus, labai nudžiugino Jaunojo menininko premija Mariui Pinigiui ir garbės ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk“ paskyrimas Birutei Letukaitei.
Oficialiuose dokumentuose ir kasdieniuose pokalbiuose tenka susidurti su žodžių junginiu „baletas ir šokis“, nes baleto kūrėjai šią šokio formą tradiciškai laiko hierarchiškai aukščiau nei kitas. Skirtumus galima jausti ir pristatant mokytojus - klasikai pristatomi baleto artistais, o šiuolaikinio atstovai - tiesiog šokėjais. Šiuolaikinis šokis nuolat keičiasi, atsinaujina, o baletui labai svarbu tradicijos, įdirbis - tai, kas patikrinta. Be to, Lietuvos visuomenėje šiuolaikinis šokis yra naujas reiškinys, o baletas nuo senų laikų žinomas kaip aukšto lygio šokio žanras.
Šiuo metu apie 30 lietuvių studijuoja ar dirba šiuolaikinio šokio srityje užsienyje. Anksčiau pasigirdavom vos keletu, o dabar yra dešimtys. Nacionalinė šokio trupė išspręstų daugybę problemų ir leistų įdarbinti šokėjus. Antra - užtikrintų, kad šaliai atsipirks investicijos į edukaciją. Dabar atrodo, kad MKČMM ir LMTA ruošia profesionalus vien užsienio rinkai. Lietuvoje turi egzistuoti grandinė, kurioje edukacinė grandis sietųsi su darbo grandimi.
Turime keletą tarptautiniu mastu konkurencingų projektų. Minėtos „Auros“ gastrolės užsienyje taip pat įrodo, kad Kauno šokio teatras puikiai orientuojasi tarptautinėje rinkoje ir konkuruoja su užsienio trupėmis. Šįmet vienas iš keturiasdešimties „Tanzmesse“ šokio mugėje Vokietijoje pristatytų darbų - „Low Air“ spektaklis „Žaidimas baigtas“. Vadinasi, turime spektaklių, galinčių sėkmingai atstovauti Lietuvai tarptautiniuose renginiuose.
Artimiausi planai - kelionės į visus Lietuvos miestų, miestelių, kaimų kultūros centrus rinkti duomenų apie ten esančias erdves, jų technines galimybes, scenų matmenis. Tai svarbu, kad panorėję vežti savo spektaklius po Lietuvą šokėjai galėtų greitai rasti reikiamą informaciją.
Stinga erdvių šokio spektakliams pristatyti. Yra tekę atšaukti puikių užsienio trupių pasirodymus „Naujajame Baltijos šokyje“, nes Lietuvoje tiesiog neturime, kur juos rodyti. Kita problemos dalis - erdvių prieinamumas. Vilniuje šokėjams įkandamos Menų spaustuvės kainos. Tačiau daugumos kitų Lietuvos salių nuomos šokėjai negali sumokėti.

Vilniaus žemėlapis
tags: #menu #spaustuves #nuomos #ikainiai