Turto Inventorizacija Biudžetinėse Įstaigose

Kiekvienas turto objektas turi savininką, kuris siekia apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Turto išsaugojimo ir naudojimo užtikrinimu rūpinasi ne tik savininkas ar samdytas įmonės vadovas, bet ir įvairios kontrolės sistemos.

Tai apima Valstybinę bei vietos savivaldybių kontrolės tarnybas, Valstybinę mokesčių inspekciją ir jos skyrius, Vidaus reikalų sistemos tarnybas, Valstybinę saugumo tarnybą ir daugelį kitų kontrolės sistemų. Viena iš šios kontrolės sistemos sudedamųjų dalių yra turto objektų patikrinimas natūra.

Visos valstybinės kontroliuojančios inspekcijos, kontroliuodamos įmonių turto buvimą natūroje ir jo naudojimo tikslingumą, tuo pačiu tikrina, kaip yra mokami mokesčiai, ir taip kovoja su šešėline ekonomika. Jeigu šios tikrinančios institucijos nustato neatitikimus tarp įmonėje registruoto ir tikrinimo natūroje metu rasto turto, įmonė neišvengia skaudžių padarinių. Turto tikrinimo natūroje būtinumą, jo atlikimo tvarką ir rezultatų įforminimą nustato teisės norminiai aktai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 719, patvirtinusį inventorizacijos tvarką, kuri nustato inventorizacijos būtinumą. Inventorizacija - tai įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas bei faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos dokumentais.

Labai svarbu kiekvienam savininkui žinoti, koks yra natūroje turimas jo turtas ir to turto rezultatas, palyginus su buhalterinės apskaitos duomenimis. Tikrinant turtą natūroje, visada išsiaiškinama, koks turtas yra įmonėje, kokio jo netekta arba kokia dalis to turto apgadinta.

Kodėl Tikrinamas Turtas Natūroje?

Turto tikrinimas natūroje yra būtinas dėl kelių priežasčių:

• Apskaitos klaidų išaiškinimas.
• Įmonės turto ir jo būklės patikrinimas.
• Gautinų ir mokėtinų sumų teisingumo įvertinimas.

Kiekvienos įmonės veiklą reglamentuoja įstatymai ir norminiai aktai, kontroliuoja valstybės institucijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimu Nr. 719 patvirtino inventorizacijos tvarką ( toliau -Tvarka ),kuri nustato inventorizacijos būtinumą. Bendras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 336, kuris nusako Kasos darbo organizavimą ir vykdymą, taisyklių 35 punktas reikalauja ne rečiau kaip kartą per mėnesį atlikti netikėtą kasos reviziją. Tikrinamas ne tik kasos darbas, bet ir dokumentų įforminimo teisingumas, pagrįstumas ir teisėtumas, suskaičiuojami grynieji pinigai.

Inventorizacijos Rūšys

Inventorizacijos gali būti skirstomos į keletą rūšių, atsižvelgiant į jų atlikimo pobūdį ir tikslus:

• Planinė inventorizacija: Atliekama pagal iš anksto numatytą grafiką.
• Metinė inventorizacija: Laikoma planine ir yra privaloma pagal įstatymus. Jos metu inventorizuojamas visas įmonės turtas.
• Periodinė inventorizacija: Atliekama pagal numatytą planą arba grafiką, iš anksto nustatytais periodais. Dažniausiai atliekama įmonėse, kur atsargos apskaitomos periodiškai.
• Dalinė inventorizacija: Atliekama, kai nebūtina inventorizuoti viso įmonės turto, bet būtina patikslinti kurios nors turto dalies buvimą natūra arba patikrinti, ar tam tikra turto grupė atitinka apskaitos duomenis.
• Atrankinė inventorizacija: Atliekama, kai norima inventorizuoti atskirą viename balanso straipsnyje apskaitomą turto dalį.

Atsakomybė Už Inventorizacijos Organizavimą

Už įrašų teisingumą ir savalaikį atskaitomybės duomenų parengimą, kurie pagrįsti inventorizacijos duomenimis, atsako kiekvienos įmonės vyriausiasis buhalteris. Taip pat nemaža dalis atsakomybės už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą tenka įmonės vadovui arba savininkui.

Vadovui išleidus įsakymą, pradedama rengtis inventorizacijai. Įsakyme nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos ir pagal nurodytos dienos būklę jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją. Taip pat nurodomas inventorizacijos pradžios ir pabaigos laikas, be to, komisija įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais.

Nors administracinių teisių pažeidimo kodekse nėra numatyta baudų už inventorizacijos neatlikimą arba neatlikimą laiku, tačiau galima pritaikyti kitus straipsnius, kur numatytos didelės baudos įmonei ir jos vadovui. Vadovas įsakymais patvirtina darbuotojų materialinę atsakomybę, dalyvavimą inventorizacijos komisijos darbe ir kitus klausimus, kurie susieti su inventorizacija. Be to, tai turi būti aptarta darbuotojų darbo sutartyse ir pareigybiniuose nuostatuose.

Visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas vadovaujantis Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Tvarka.

Norminiai aktai inventorizacijos atlikimo terminų nenustato ir įmonės savo turtą inventorizuoja pačių pasirinktu laiku. Tinkamiausias laikas yra paskutinis metų ketvirtis, nes inventorizacijos duomenimis grindžiami metinės ataskaitos duomenys. Tačiau kai kurioms įmonėms yra nustatytos inventorizacijos atlikimo datos. Įmonėje inventorizuojamas visas joje esantis turtas, kuris yra įtrauktas į apskaitą arba dėl kokių nors priežasčių neįtrauktas į apskaitą.

Inventorizacijos Komisija

Inventorizacija atliekama vadovaujantis įmonės vadovo arba savininko įsakymu, kur komisija sudaroma iš atitinkamos kompetencijos įmonės darbuotojų. Jeigu tokių darbuotojų nėra, galima į inventorizacijos komisiją įtraukti samdytuosius. Jeigu įmonė didelė ir turi daug turto, sudaroma centrinė ir vietinės komisijos. Vietinių komisijų darbą koordinuoja ir kontroliuoja centrinė komisija.

Inventorizacijos komisijos nariais negali būti materialiai atsakingi ir atsakingi už inventorizuojamą turtą asmenys, išskyrus mažas įmones. Inventorizacijos trukmė yra nurodoma įsakyme, o taip pat inventorizacija atliekama pagal nurodytos dienos būklę.

Įmonės vadovas arba savininkas savo įsakymu gali sudaryti nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją arba tik vienai konkrečiai inventorizacijai. Nuolat veikianti komisija yra patogiau, nes nereikia rašyti atskirų įsakymų, kai reikia kiekvieną mėnesį atlikti netikėtą kasos reviziją. Nuolat veikiančios komisijos įsakymas paprastai rašomas ūkinių metų pradžioje.

Nors inventorizacijos komisija vadovauja pasirengimo darbams, tačiau juose dalyvauja visi įmonės padaliniai. Jie yra iš anksto informuojami, kada planuojama pradėti ir baigti inventorizaciją. Paprastai inventorizacinė komisija iškelia problemas, o jas sprendžia atitinkami darbuotojai, kurių kompetencijai priklauso tai atlikti. Komisijos pirmininkas apie nesklandumus informuoja įmonės vadovą, o jis imasi priemonių iki inventorizacijos pradžios nesklandumams pašalinti.

Inventorizacija atliekama visose įmonės ir jos išnuomotose patalpose, kur tik yra įmonės turtas arba įvairios atsargos. Komisijai prieš pradedant turto apžiūrą, materialiai atsakingi asmenys pateikia komisijos pirmininkui iki inventorizacijos pradžios neatiduotus į buhalteriją dokumentus, ant kurių komisijos pirmininkas užrašo „iki inventorizacijos“, o taip pat įrašo datą ir pasirašo. Šiuos dokumentus komisija atiduoda į buhalteriją duomenų sutikslinimui.

Komisija, įsitikinusi, kad yra reikalingos matavimo ir skaičiavimo priemonės, pradeda inventorizaciją. Inventorizuojant ilgalaikį turtą, jo duomenys į inventorizacijos aprašus įrašomi iš karto ir pavieniui vizualiai identifikavus kiekvieną turto objektą. Jeigu surandamas turto perteklius, jis visapusiškai ir pagrįstai įvertinamas galiojančiomis turto vidutinėmis kainomis inventorizacijos atlikimo ir pertekliaus nustatymo metu. Nustačius trūkumų, nuostolio suma gali būti išieškoma iš kaltų asmenų.

Jeigu nuostolio suma yra didesnė negu vienas materialiai atsakingo asmens vidutinis mėnesinis atlyginimas arba kaltas asmuo nesutinka su išskaitymais iš atlyginimo, ieškinys pateikiamas teismui. Vienas inventorizacijos aprašo egzempliorius lieka vietoje materialiai atsakingam asmeniui, o kitas egzempliorius segamas į segtuvą, kurį saugo komisijos pirmininkas. Kai inventorizacija atlikta visose turto saugojimo vietose ir inventorizaciniai aprašai sudaryti pagal visus materialiai atsakingus asmenis, segtuvas su aprašais perduodamas į buhalteriją rezultatams išvesti.

Galutinai inventorizacijos byla laikoma suformuota, kai gaunamas įmonės vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įregistravimo apskaitoje.

Pinigų Inventorizacija

Kiekviena įmonė pinigus inventorizuoja tik kasoje ir prekybos vietose. Nepriklausomai nuo to, ar įmonėje kiekvieną mėnesį atliekama netikėta kasos revizija, pinigų inventorizacija turi būti atliekama pagal vadovo įsakyme dėl inventorizacijos nurodytos dienos būklę. Tuo atveju ir inventorizacija, ir kasos netikėta revizija yra įforminamos atskirai. Inventorizacijai sudaromas aprašas, o kasos netikėta revizija įforminama nereglamentuotos formos aktu.

Inventorizacijos metu kasa yra uždaroma. Tuo metu pinigai į kasą nei priimami, nei iš jos išduodami. Kasos patikrinimas trunka neilgai, todėl geriausia inventorizuoti iš ryto, kol kasininkas dar nepradėjo pinigų išmokėjimo. Kasoje inventorizuojami grynieji pinigai tiek litais, tiek užsienio valiuta. Kasos metinę inventorizaciją geriausia atlikti kartu su kasos revizija.

Kasininkas užpildytą kasos knygą, sudarytą jos apyskaitą su pajamų ir išlaidų dokumentais, prieš inventorizaciją perduoda į buhalteriją ir pateikia inventorizacijos komisijai apie tai patvirtinimą. Tada inventorizacijos komisija pradeda skaičiuoti pinigus. Paprastai pinigai skaičiuojami du kartus ir tai atlieka skirtingi komisijos nariai. Jeigu suskaičiuotų pinigų suma nesutampa, tai skaičiuojama tol, kol sutampa bent dviejų skaičiavimų rezultatai.

Pinigų inventorizacija atliekama ir prekybos įmonių darbo vietose. Pinigai, esantys kasos aparato stalčiuje, suskaičiuojami kaip ir kasoje. Jie taip pat įrašomi į inventorizacijos aprašą. Be to, dar į inventorizacijos aprašą yra įrašomas paskutinis kasos aparato kvito numeris, skaitiklio parodymai ir unikalus kasos aparato numeris. Jeigu suskaičiuotų pinigų ir kasos aparatų skaityklių parodymai neatitinka, tuomet sudaromas sutikrinimo žiniaraštis. Rastas perteklius yra užpajamuojamas įmonės kasoje, o trūkumai išieškomi iš materialiai atsakingo asmens.

Norint nustatyti pinigų trūkumą ar perteklių, reikia labai atidžiai patikrinti kasos operacijų pirminius dokumentus. Todėl tikrinant reikėtų atkreipti dėmesį į tai: ar pirminiai dokumentai be taisymų; ar jie užpildyti nepaliekant galimybės prirašyti; ar juose turinčių teisę pasirašyti asmenų parašai yra tikri; ar pinigų išmokėjimas pagrįstas kitais pirminiais dokumentais; ar kasa gerai apsaugota nuo vagysčių; ar darbo metu nesilanko kasoje pašaliniai asmenys; ar kasininkui sudarytos sąlygos saugiai dirbti.

Įmonės skolos ir skolos įmonei taip pat yra inventorizuojamos. Prieš pradedant skolų inventorizaciją, įmonės atlieka tarpusavio skolų suderinimą ir surašo skolų suderinimo aktą. Poto yra sudaromi inventorizacijos aprašai.

Biudžetinių Įstaigų Ypatumai

Biudžetinių įstaigų steigėjai yra valstybinės arba savivaldybių įstaigos ir jos savo funkcijų vykdymui naudoja biudžeto lėšas. Todėl jose, be jau minėtų įmonėms atliekamai inventorizacijai reikalavimų, keliami papildomi reikalavimai. Joms nustatyti anksčiausi inventorizacijos terminai. Atskiras turto rūšis šios įstaigos privalo inventorizuoti dažniau negu kartą per metus. Kas kiekvieną ketvirtį yra inventorizuojami maisto produktai, paukščiai, švelniakailiai žvėrialiai, bičių šeimos, gyvulių prieauglis ir penimi gyvuliai. Be to, kas mėnesį inventorizuojami pinigai kasoje, specialūs apskaitos ir kitų numeruotų dokumentų nepanaudoti, tai yra neužpildyti ir nesugadinti, blankai.

Biudžetinėse įstaigose turto objektai, kurie naudojami ilgiau kaip metus ar iki metų ir jeigu jų vertė mažesnė kaip 500 Lt, priskiriami trumpalaikiam materialiam turtui. Jeigu yra nustatytas numeruojamų dokumentų blankų trūkumas, galutinį sprendimą dėl jų priima įstaigos vadovas pritariant steigėjui, o nustačius specialiųjų apskaitos dokumentų blankų trūkumą - pranešama Valstybinės mokesčių inspekcijos vietos skyriui.

Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarka, patvirtinta 2001 metais, buvo atnaujinta Finansų ministro įsakymu (2005 12 30 Nr. 1K-405). Šie pakeitimai yra reikšmingi ir apima įvairius ilgalaikio turto apskaitos aspektus:

• Inventoriaus numerių suteikimas: Inventoriaus numeris buvo suteikiamas visam ilgalaikiam turtui. Dabar inventoriaus numeris nesuteikiamas ilgalaikiam turtui, įsigytam pagal atitinkamas programas ir skirtam perduoti pavaldžioms įstaigoms arba kitiems ūkio subjektams. Tokio turto apskaita tvarkoma atskirai. Taip pat numatyti atvejai, kai ilgalaikiam turtui suteiktas inventoriaus numeris gali būti pakeistas.
• Ilgalaikio turto vertės rodymas: Anksčiau ilgalaikio turto vertė apskaitoje buvo rodoma litais be centų. Dabar ilgalaikio turto vertė rodoma litais ir centais.
• Nusidėvėjimo skaičiavimas: Papildytas sąrašas ilgalaikio turto, kurio nusidėvėjimas neskaičiuojamas: vykdant atitinkamas programas įsigyto ilgalaikio turto, perduotino naudoti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms arba kitiems ūkio subjektams; ilgalaikio turto, negalimo naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos.
• Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarkos pakeitimai: Anksčiau biudžetinių įstaigų ilgalaikio turto nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas vieną kartą per metus pagal gruodžio 31 d. būklę, nepriklausomai nuo to, kokį einamųjų metų mėnesį jis įsigytas. Dabar ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas kas mėnesį, pradedant skaičiuoti kitą mėnesį po įsigijimo, ir neskaičiuojamas nuo kito mėnesio po turto nurašymo, perdavimo nuosavybės arba patikėjimo teise, pardavimo.

Pagrindiniai Pokyčiai

Apibendrinant, štai pagrindiniai pokyčiai, susiję su ilgalaikio turto apskaita biudžetinėse įstaigose:

• Inventoriaus numerių suteikimo tvarka.
• Ilgalaikio turto vertės rodymas litais ir centais.
• Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka (kas mėnesį).
• Turto, kuriam nusidėvėjimas neskaičiuojamas, sąrašo papildymas.
• Padangų ir akumuliatorių eksploatavimo normatyvų panaikinimas.

tags: #metine #turto #inventorizacija #biudzetinese #istaigose