Širdies pulsas yra svarbus sveikatos rodiklis, atspindintis, kiek kartų per minutę suplaka širdis. Normalus širdies ritmas suaugusiam žmogui ramybės būsenoje paprastai būna apie 60-100 dūžių per minutę. Tačiau pulsas nėra pastovus visą gyvenimą - jis kinta nuo kūdikystės iki senatvės. Žinodami savo širdies ritmą galime pastebėti ir galimas sveikatos problemas.
Pasinaudojęs galimybe vaistinėse pasimatuoti kraujospūdį ir pulsą ne vienas žmogus sutrinka, nes nesupranta, kaip vertinti gautą rezultatą. Netikėtai padidėjęs pulsas gali sukelti nerimą, tačiau svarbu suprasti, kas iš tiesų yra pulsas, nuo ko jis priklauso ir kodėl kartais širdis ima plakti greičiau nei įprasta.
Normalus pulsas ir jo svyravimai
Normalus pulsas ramybės būsenoje - 60-70 dūžių per minutę. Jaunų žmonių pulsas gali būti šiek tiek dažnesnis (80-90), nes jų simpatinė nervų sistema aktyvesnė. Suaugusiojo pulsas ties 100 k./min. yra ties viršutine normos riba. Jei tuo metu ramiai ilsitės ir nėra jokių simptomų, rekomenduojama pailsėti, išgerti vandens, pamatuoti pulsą dar kartą po kelių minučių. Pulsas miego metu paprastai būna 10-20% mažesnis nei ramybės būsenoje - dažniausiai 50-70 k./min.
Tačiau tiek pulsas, tiek kraujospūdis - nepastovūs, nuolat kintantys dydžiai, kurie gali pakilti ne tik nuo susijaudinimo, bet ir nuo intensyvių minčių sprendžiant kokią nors problemą. Nuo menkiausio fizinio krūvio, ėjimo, skubėjimo, emocinio susijaudinimo, įtampos, streso kraujospūdis dažniausiai kyla. Todėl prieš jį matuojant reikia bent 15 min. pabūti ramiai. Tiksliausias yra naminis kraujospūdis ir pulsas. Matuojant bet kur kitur, taip pat ir vaistinėje, rodikliai bus didesni.
Dažnos padidėjusio pulso priežastys
Nuolat padidėjęs pulso dažnis gali būti dėl kelių priežasčių. Pasak mediko, vieną didelę priežasčių grupę sudaro adrenalino perteklius organizme, t. y. nervinės kilmės veiksniai.Dažnos padidėjusio pulso / tachikardijos priežastys:
- Širdies ir kraujagyslių ligos, padidėjęs cholesterolio kiekis ar diabetas;
- Širdies veiklą trikdančios ligos, tokios kaip aukštas kraujospūdis;
- Blogas širdies aprūpinimas krauju dėl vainikinių arterijų ligos;
- Skydliaukės ligos;
- Elektrolitų disbalansas;
- Rūkymas ir alkoholio vartojimas;
- Stresas;
- Nutukimas ir antsvoris;
- Kūno temperatūra;
- Dehidratacija;
- Kofeinas, vaistai ir maisto bei žolelių papildai.
Taip pat dažnesnis pulsas būna, jei silpnas pats širdies raumuo. Šiai grupei galima priskirti ne tik širdies nepakankamumą, bet ir širdies raumens uždegimą infekcijų metu, pavyzdžiui, žmogus serga arba persirgo angina, plaučių uždegimu, gripu ir pan. Šios ligos gali pažeisti širdies raumenį ir prireikia nemažai laiko, kol širdis atsistato. Dar viena veiksnių grupė - organizmo apnuodijimas, kurį gali sukelti vidinės ir išorinės priežastys. Prie vidinių priežasčių priskiriamas bet koks lėtinis uždegimas organizme (plaučių, gerklės, skrandžio, šlapimo pūslės ar bet kurio kito organo).
Gyd. kardiologė Romualda Dikšienė - Kas gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus?
Kaip sumažinti širdies pulsą?
Jūsų širdies susitraukimų dažnis gali laikinai padidėti dėl nervingumo, streso, dehidratacijos ar per didelio krūvio. Sėdėjimas, vandens gėrimas ir lėtas, gilus kvėpavimas paprastai gali sumažinti širdies susitraukimų dažnį. Norėdami ilgainiui sumažinti širdies ritmą, laikykitės toliau išvardytų sveikos gyvensenos įpročių:
- Daugiau mankštinkitės. Ilgainiui mankšta yra lengviausias ir efektyviausias būdas sumažinti širdies ritmą. Kasdien mankštinantis po 30 minučių, širdies ritmas palaipsniui sulėtės.
- Sumažinkite stresą. Atsipalaidavimo metodai, tokie kaip joga, meditacija ir kiti stresą slopinantys metodai, ilgainiui gali sumažinti pulsą.
- Numeskite svorio. Kuo didesnis kūnas, tuo daugiau širdis turi dirbti, kad aprūpintų jį krauju. Svorio netekimas gali sulėtinti padidėjusį širdies ritmą.
Be to, žemą kraujospūdį turintys žmonės dažnai griebiasi kavos, bet tai ne pati geriausia išeitis, nes kava kelia ne tik kraujospūdį, bet ir didina pulsą. Beje, pulso dažnį didina labiau nei kraujospūdį. Pastarąjį gerai kelia kontrastinis dušas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, stipri arbata.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote, kad jūsų pulsas padidėjęs, nepanikuokite - svarbu ramiai įvertinti situaciją ir imtis reikiamų žingsnių. Kartais padidėjęs pulsas būna laikinas, tačiau yra situacijų, kai būtina pasikonsultuoti su specialistu. Jei pulsas viršija 120 ramybės metu, atsiranda dusulys, skausmas krūtinėje, galvos svaigimas ar alpimas - tai gali būti rimtas signalas. Jei jūsų pulsas yra mažesnis nei 50 k./min. arba didesnis nei 100 k./min., apsilankykite pas gydytoją, kad atliktų tinkamą sveikatos patikrinimą.
Taip pat reiktų matuotis ir kraujo spaudimą - svarbu, ar jis didėja, ar mažėja plakimo metu. Jei kyla iki 160 kartų per minutę ramybėje - gali būti priežastis širdies laidžiojoje sistemoje. Tada reiktų specialisto elektrofiziologo konsultacijos.
Atminkite, kad dažnas pulsas - tarsi kūno priminimas sustoti ir įsiklausyti į save. Skirdami laiko atsipalaidavimui, pakankamam miegui ir subalansuotai mitybai, padedame širdžiai dirbti tolygiai ir ramiai.
| Rodiklis | Normali vertė |
|---|---|
| Pulsas ramybėje | 60-100 dūžių per minutę |
| Pulsas miego metu | 50-70 dūžių per minutę |
| Maksimalus pulsas sportuojant | 220 - amžius |