Miestų Sodų Paukščiai: Rūšys, Gyvenimo Būdas ir Apsauga

Paukščiai kieme yra gražiausia, kas gali nutikti - nežinau kaip jums, bet aš visada išgirstu paukščius ir nenustoju jų giesmėmis žavėtis. Negana to, visada smalsu stebėti, kaip jie pešasi dėl kokio grūdo, arba kaip suklykia norėdami įspėti draugą dėl sėlinančios katės. Naudos taip pat negalime pamiršti - paukščiai užtikrina bioįvairovę kieme, todėl galime tikėtis lengviau užauginti natūralų, ekologišką derlių.

Per 60 hektarų užimantis botanikos sodo plotas apsuptas gyvenamųjų rajonų, todėl yra tapęs gyvosios gamtos ir žalumos oaze Kaune. Kaip parodė per 2006-2016 metus atlikti fenologiniai stebėjimai, VDU Kauno botanikos sode gyvena beveik 50 stuburinių gyvūnų rūšių, iš jų - 35 paukščių. Tarp pastebėtųjų - ir sode perintis, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas didysis dančiasnapis, atskrenda itin reta baltakaklė musinukė. Sodo tvenkiniuose buvo stebimi rudagalviai kirai, laukiai, pilkieji garniai.

Botanikos sodo parke daug senų, brandžių, drevėtų, didelius uoksus turinčių medžių, tinkančių paukščiams perėti. Iškabinti inkilus padėjo, dainomis ir eilėraščiais sugrįžtančius paukštelius sveikino Kauno miesto mokyklų ir darželių auklėtiniai. Vaikams apie mišką, paukščius ir inkilėlius pasakojo miškininkas, tautodailininkas R. Plevokas.

Daugelį jauniklių paima žmonės, manydami, kad tai yra pamesti jaunikliai. Išperintus jauniklius, kurie nėra akivaizdžiai sergantys, reikėtų palikti ramybėje. Sužeistas paukštis - ką daryti? Labai svarbu padėti laukiniams paukščiams, ypač jei gyvenate vietovėje, kurioje yra lesyklų ar mėgstamų lizdaviečių.

Populiariausios Paukščių Rūšys

Pasaulyje yra daugybė paukščių rūšių, kurios skiriasi savo išvaizda, elgesiu ir gyvenimo būdu. Štai keletas populiariausių ir įdomiausių paukščių rūšių, kurias galite sutikti:

• Baltažandė rozelė - viena iš pačių įspūdingiausių papūgų. Ji yra nuostabaus grožio, draugiška, o su ja galima netgi trumpai pasikalbėti.
• Ara modra, dar žinoma kaip Ara ararauna arba "mėlynoji ara", yra papūgų mylėtojų simbolis. Paukštis žavi savo išvaizda ir turtinga, bet kartu ir sudėtinga istorija.
• Žieduotoji aleksandrė, dar žinoma kaip aleksandrė papūga, yra viena populiariausių ir draugiškiausių papūgų rūšių tarp augintojų visame pasaulyje.
• Banguotosios papūgos yra populiarūs augintiniai visame pasaulyje dėl savo mažo dydžio, mažos kainos ir gebėjimo imituoti žmogaus kalbą.
• Paprastoji rozela - tai ryškių spalvų, vidutinio dydžio Australijos papūga, gyvenanti atvirose miškingose ir krūmingose vietovėse.
• Aleksandros spalvingoji papūga - tai Australijos klajoklė, pavadinta Danijos princesės Aleksandros garbei. Jos keliauja po dykumas, krūmynus ir savanas, kur dažniausiai minta akacijomis.
• Gracula (Gracula religiosa) - tai rūšis, kuri stebina ne tik gražia plunksna, bet ir aktyviu, energingu charakteriu. Šie paukščiai pasižymi puikiais garsų mėgdžiojimo įgūdžiais.
• Synostracum (serpantinas) - tai paukštis, traukiantis akį savo subtilia išvaizda ir ramiu charakteriu. Lenkijoje dažniau vartojamas serpantinų pavadinimas, tačiau tai tas pats paukštis.
• Puošnioji amadina - tai šnekamosios kalbos pavadinimas Amadinus. Tai itin spalvingas ir patrauklus paukštis, kilęs iš Australijos.
• Baltasturplė šama - tai vidutinio dydžio paukštis iš Pietų ir Pietryčių Azijos. Jos plunksnos dažniausiai juodos ar tamsiai mėlynos, pilvas oranžinis, o uodega ilga.
• Baltoji pelėda - tai vienas didžiausių paukščių pelėdinių tarpe. Tai labai ištvermingas, migruojantis paukštis, atskrendantis pavasarį, kai žemė vis dar yra padengta sniegu, o aplinkos temperatūra dažnai būna gerokai žemiau nulio. Apsisaugo nuo ekstremalių oro sąlygų, sniege kasdamos mažas įdubas. Gyvena šiauriniame pusrutulyje, aplink arktinę zoną, žiemą migruoja į vidutinio klimato zoną.
• Juodasis gandras - geografinis arealas yra plačiausias iš gandrų šeimos rūšių. Lizdai sezono metu aptinkami visoje Palearktyje, nuo Ispanijos iki Kinijos.
• Juodosios gulbės daugiausia aptinkamos pietų Australijos pelkėse ir yra linkusios vengti šiaurinių tropikų.
• Jūriniai ereliai paplitę Rytų Azijoje ir netoli jūrų pakrančių. Dažniausiai aplinkui Ochotsko jūrą, prie Japonijos jūros ir Didžiojo vandenyno šiaurės vakarų pakrantėse.
• Didysis apuokas - vienas įspūdingiausių Lietuvos miškų gyventojų.
• Pašto balandžiai gali nukeliauti neįtikėtinus atstumus. Balandžių galima rasti beveik kiekvienoje vietovėje. Šie visur esantys paukščiai dažnai nesulaukia teigiamos praeivių reakcijos, tačiau jie taip pat turi savo gerbėjų būrį.
• Feniksas - tai dekoratyvinė vištų veislė, išsiskirianti itin ilgomis, žemę siekiančiomis uodegos plunksnomis.
• Šilkinės vištos viena švelniausių, vaikams ir miestui draugiškiausių kiemo veislių. Šie mieli paukščiai mėgsta žmonių draugiją ir, jei tik leistų, visą dieną sėdėtų ant žmogaus kelių.
• Indijos bėgikė antis - tai išskirtinės, vertikalios laikysenos paukštis, garsėjantis savo gebėjimu greitai bėgti.
• Šventieji ibiai yra gausūs Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir pietryčių Irake. Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, gyvena įvairiose buveinėse, nors paprastai jie aptinkami arti upių, upelių ir pakrančių, prisitaikė gyventi miestuose bei kaimuose.
• Muskusinių ančių gimtinė yra Meksika, Centrinė ir Pietų Amerika. Maitinasi ant žemės poromis ar mažais būreliais (~30 individų).
• Volatinia jacarina gyvena miško pakraščiuose, miškuose, šlapiose pievose ir dirbamose vietose. Šie maži trumpauodegiai paukščiai turi ilgą siaurą snapą, tvirtą kūną, tvirtas pėdas ir išskirtinį plunksnų raštą.
• Viktorijos karūnuotasis karvelis. Tai ant žemės gyvenanti rūšis, o į medį pakyla tik nakčiai, kai pabaidomi ar sukant lizdą. Nyksta dėl medžioklės bei miškų kirtimo. Tai stambiausia karvelių rūšis.
• Kuoduotoji kurapka - tai nedidelis, tankiuose Pietryčių Azijos miškuose paplitęs paukštis. Randamas miškuose, mangrovėse, plantacijose ir krūmynuose. Paplitęs nuo vakarinės Bengalijos įlankos į rytus iki Filipinų ir pietuose per Indoneziją ir Naująją Gvinėją iki šiaurinės Australijos.
• Europinis žalvarnis gyvena retai medžiais apaugusiuose miškuose, pamiškėse, apleistose sodybose. Minta vabzdžiais, smulkiais stuburiniais, uogomis, peri uoksuose, dažnai naudojasi kitų paukščių paliktomis lizdavietėmis.
• Balinis varnėnas - tai itin retas paukštis, natūraliai paplitęs tik Balio saloje, Indonezijoje.
• Rytiniai baltavokiai - maži paukštukai (apytiksliai 8-9 cm ilgio). Jie gyvena krūmynuose ir drėgnuose miškuose mažomis grupelėmis. Patelės ir patinai ne veisimosi metu yra alyvuogių, rusvos spalvos.
• Rudoji urvinė antis paplitusi Šiaurės - Vakarų Afrikoje ir Etiopijoje, taip pat Eurazijoje. Ši rūšis yra labai atsargi ir visada atkreipia dėmesį į galimą pavojų.
• Laukinės Afrikos pilkosios papūgos yra labai drovios ir retai leidžia žmonėms prie jų prieiti.

Taip pat galime aptikti ir šiuos paukščius:

• Smilginis strazdas
• Juodasis strazdas
• Devynbalsės
• Varnėnas
• Svirbeliai

Štai keletas paukščių, kuriuos galima atpažinti iš išvaizdos:

• Baltajai kielei būdingos juodai baltos spalvos ir ilga uodega.
• Alksninukus galima pažinti iš gelsvai žalios spalvos, juodo viršugalvio.
• Liepsnelę nesunku pažinti iš ryškios krūtinės spalvos.
• Dagilį nesunku pažinti iš didelių geltonų dėmių ant sparnų.
• Žaliukę lengva pažinti iš ryškiai geltonos spalvos nugaros dalies. esančios prie uodegos ir sparnų.
• Didysis margasis genys atpažįstamas iš didelių baltų dėmių pečių srityje ir raudono pauodegio.

Kai skrenda keršulis nesunkiai atpažįstamas iš plačių, baltų sparnų juostų ir baltų šoninių kaklo dėmių. Juodagalvę sniegieną nesunku pažinti iš raudonos ir juodai baltos galvos.

Paukščiai evoliuciškai prisitaikę žiemoti šalies klimato sąlygomis. Žmonės pradeda lesinti paukščius vos tik atvėsus orams, kartais tai tampa šeimų tradicija. Nors mums tai teikia teigiamas emocijas, bet paukščiams šios žmonių pramogos gali kainuoti gyvybę. Rudenį siaurėjantis racionas, vėstantis oras paukščiams turėtų tapti ženklais, kad laikas migruoti į šiltesnio klimato regionus.

„Paukščiai gana greitai pripranta, prisiriša prie maitinimo vietos, tikisi nuolat rasti maisto, laikosi toje vietoje, delsia. Pripratę prie žmonių paliekamo lesalo nemigruoja - laiku neišskrenda ieškoti maisto kitur, kur jo rastų savarankiškai. Jei prisipratinus sparnuotį nustojama maitinti keliose artimiausiose lesyklose, paukštis sugaišta laiko ieškodamas maisto, laiku negauna skrydžiui ir termoreguliacijos procesui reikalingų kalorijų, silpsta ir gali žūti. Labai svarbu pradėjus lesinti rudenį, tai daryti iki pavasario. Prisipratinus, negalima paukščių palikti be maisto, ypatingai svarbu užtikrinti, kad lesyklose būtų maisto ne tik, kai malonu stebėti paukščius, bet ir kai patiems nesinori išeiti į lauką - gausiai prisnigus ar paspaudus šaltukui“.

Norintiems žiemą gėrėtis į lesyklą užsukančiais paukščiais ir galintiems užtikrinti reguliarų maitinimą, verta pasidomėti paukščiams tinkamu lesalu. „Šaltuoju metų laiku vertingiausias kuo įvairesnis, riebus, kaloringas, energijos suteikiantis maistas. Tai gali būti saulėgrąžos, riešutai, lašiniai. Įberkite linų sėmenų, avižų, sorų, kanapių sėklų, aguonų, kitų sėklų. Netinka sūdyti, kepinti, supeliję produktai, taip pat ir juoda ruginė duona.

Norintiems žiemą džiaugtis paukščių draugija, netoliese patariama sodinti išalkusius sparnuočius viliojančius medžius. „Naujakurius savo sklypuose bei miesto želdynuose skatinčiau sodinti ornitochorinius - vietinius medžius, krūmus, kurių vaisiais maitinasi paukščiai. Pavyzdžiui, paprastąjį šermukšnį, putiną, gudobelę, kadagį, paukščiai mielai lesa nenuskintus obuolius. Rudenį uogas sunokinę augalai atrodo labai dekoratyviai, o atvėsus orams jie privilioja sparnuočius. Prilesę vaisių paukščiai platina šių augalų sėklas ir prisideda prie sau palankesnės aplinkos kūrimosi“.

Putinas rudenį sunokina skaisčiai raudonas uogas, puikiai tinkamas paukščių maistui.

Norėdami prisivilioti sparnuočius, rekomenduočiau auginti krūmus bei medžius, kuo ilgiau išlaikančius spalvingas uogas ar vaisius ant šakelių. Taip paukščiams bus paprasčiau rasti maisto ir išgyventi tamsųjį periodą.

• Rojaus obelaitė bei kitos dekoratyvinės obelys - jos gražiai atrodo, tad kieme gali augti ir reprezentacinėje zonoje. Ir paukščiams bus nauda, kai vieną kitą obuoliuką žiemą ras.
• Šermukšniai, kurie prikausto žvilgsnį savo didelėmis oranžinėmis kekėmis antroje metų pusėje. Šermukšnių uogas dėl savo maistinių savybių vertina ne tik žmonės, bet ir paukščiai.
• Juoduogis šeivamedis rudenį apsipila juodai mėlynų uogų kekėmis, kuriomis dažnai minta juodagalvės devynbalsės.

Tankumas - svarbus faktorius, nes tokiuose augaluose paukščiai gali saugiai įsikurti ir pasislėpti nuo naminių kačių ar laukinių plėšrūnų. Tanki gudobelėių gyvatvorė - saugus prieglobstis paukščiams. Raugerškio krūmas ne tik žavi savo ryškiaspalvėmis uogomis, bet yra ir puiki paukščiui sleptuvė.

Kalbant apie trečiąjį punktą, paukščiai dažnai patys prisitaiko bei susiranda tinkamą vietą lizdui susisukti. Tam tinka tiek naujų namų pastogės, tiek apleisti pastatai, malkinės, retai naudojami pagalbiniai pastatai, kuriuose mėgsta įsisukti baltoji kielė, dūminė ar paprastoji raudonuodegė, pilkoji musinukė ir kiti sparnuočiai.

„Anksčiau būdavo paprasta skirstyti paukščius į kategorijas, bet šiltėjant klimatui jau pastebimos ir registruojamos paukščių rūšys, kurios iki šiol laikytos migrantėmis, pavyzdžiui, paprastasis varnėnas, karietaitė, liepsnelė, paprastasis kikilis ir kiti.

„Nemunas Kauno miesto teritorijoje tapo viena svarbiausių žiemaviečių šalies kontinentinėje dalyje. Kauno miesto savivaldybė įsteigė žiemojančių vandens paukščių apsaugai skirtą ornitologinį draustinį. Žiemomis neužšąlanti, plati ir sekli upės vaga su salomis suteikia saugią poilsio ir mitybos buveinę. Kauno žiemojančių paukščių sąrašą galime papildyti žiemojančių vandens bei su vandens aplinka susijusiomis žiemojančiomis paukščių rūšimis, galima paminėti pilkąjį garnį, jūrinį erelį, tulžį“.

Anot VDU ŽŪA MEF Miško mokslų katedros doktorantės, šalčiausiais žiemos laikotarpiais gausios žiemojančių vandens paukščių sankaupos susitelkia prie pat hidroelektrinės užtvankos, vos vieno kilometro atstumu. „Nuostabus jausmas, šalčiausiomis sausio mėnesio dienomis ten klausytis žiemojančių gulbių giesmininkų trimitavimo, skrendančių klykuolių sparnų švilpesio, didančių kreksėjimo. Galime stebėti šiaurinių platumų žiemojančius vandens paukščius: mažuosius dančiasnapius, eurazines cyples, pavienę ledinę antį, žiląsias antis“.

Anot doktorantės, Kauno mieste vykdytos žiemojančių paukščių apskaitos atskleidė, kad didžiausia žiemojančių paukščių rūšinė įvairovė telkiasi mažaaukštėse gyvenamųjų pastatų teritorijose su brandžiais medžiais - Žaliakalnyje, Panemunėje, Lampėdžiuose bei daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų teritorijose - Šilainiuose, Dainavoje, Eiguliuose. „Žiemą daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos patrauklios mitybos sąlygomis. Atliekų konteineriai privilioja varninių ir kirinių šeimos paukščius. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijose nustatytas didžiausias lesyklų skaičius ir papildomas paukščių lesinimas ant žemės.

Atlikti tyrimai atskleidė, kad mažiausia žiemojančių paukščių rūšinė įvairovė ir gausa telkiasi miesto miško parkuose - Kleboniškio, Panemunės, Romainių. „Maisto šaltinių stygius šio tipo buveinėse skatina šalyje žiemojančias paukščių rūšis maisto ieškoti urbanizuotose teritorijose. Įdomu ir tai, kad šaltuoju metu miesto teritorijoje stebimos miško paukščių rūšys. Apskaitų metu Šilainiuose daugiaaukščių kvartale stebėti alksninukų pulkeliai besimaitinantys tujų sėklomis, didysis margasis genys ir vidutinis margasis genys nevengia maisto ieškoti miesto želdiniuose bei lesyklose.

Anot L. Bisikirskienės, ornitofaunistiniai tyrimai miestuose teikia duomenų apie miesto, kaip ekosistemos tvarumą, paliečia svarbias urbanizuotų teritorijų problemas - sparčią urbanizacijos plėtrą į gamtines buveines, urbanizacijos įtaką biologinei įvairovei.

Rojaus obelaitės kieme atrodo dekoratyviai ir paukščiai ras kuo pasimaitinti.

Paukščių Mityba

Paukščių elgseną stebinti doktorantė pasakoja, kad Lietuvoje veisimosi laikotarpiu, didžiausia procentinė dalis paukščių minta bestuburiais. „Suaugusių paukščių ir jų jauniklių racione vyrauja vabzdžiai, vikšrai, amarai, žiogai, voragyviai, sliekai. Dauguma šalyje perinčių ir vabzdžiais mintančių paukščių yra artimieji arba tolimieji migrantai, žiemojantys Vakarų, Pietų Europoje, Afrikoje, kur randa pakankamai maisto. Tuo tarpu dauguma Lietuvoje žiemojančių paukščių yra grūdlesiai, sėklalesiai ir visalesiai (varninių šeimos paukščiai)“.

Aptinkamos Rytų Afrikos tankmėse ir miškų pakraščiuose, didžiojoje Kenijos dalyje į rytus nuo Rifto slėnio. Minta: augalinės kilmės maistu - pumpurais, stiebais, žaliais lapais, svogūnėliais, šaknimis (maniokų), sėklomis, vaisiais ir uogomis; gyvūninės kilmės maistu -.

Afrikos miškų paukščiai, ilgai gyvenantys, sėslūs, prisirišę prie teritorijos paukščiai. Didžiają laiko dalį praleidžia medžiuose. Visaėdis, lesa minkštus vaisius, sėklas ir vabzdžius.

Gyvena nedidelėmis grupėmis, iki 10-12 paukščių. Peri bei jauniklius augina abu tėvai. Sutinkamas Vakarų bei Centrinėje Afrikoje. Biotopas - miškingos vietovės.

Paukščių Apsauga

Svarbu suprasti, kad senas, drevėtas medis yra labai svarbus ir reikalingas gamtos komponentas, suteikiantis namus daugeliui gyvybės formų, todėl juos būtina globoti.

Radus niūriaspalvį auksavabalį ar kitą saugomą rūšį, nereikėtų jo trikdyti, imti į rankas ar pernešti. Tokiu atveju svarbiausia kiek galima tiksliau užfiksuoti radimo faktą, nurodant geografinę radimo vietą - rajoną, miestą, gyvenvietę, mišką. Jeigu yra galimybė, galima nurodyti ir geografines koordinates. Taip pat svarbu pažymėti datą bei pastebėtų individų skaičių.

Visuomet rekomenduojama radinį ir nufotografuoti - nuotrauka tampa rūšies įrodymu, taip pat tai padeda išvengti galimų klaidų identifikuojant.

tags: #miestu #sodybu #pauksteliai