Miškai - vienas svarbiausių gamtos turtų, turintis didžiulę reikšmę planetos ekosistemai ir žmonių gerovei. Jie ne tik gamina deguonį, bet ir atlieka daugybę kitų svarbių funkcijų, tokių kaip biologinės įvairovės palaikymas, klimato reguliavimas ir dirvožemio apsauga.
Pasaulio miškų pasiskirstymo žemėlapis.
Miškų Reikšmė
Miškai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį ekosistemoje ir žmogaus gyvenime:
- Gamina deguonį: Medžiai fotosintezės metu absorbuoja anglies dioksidą ir išskiria deguonį, padėdami išlaikyti atmosferos pusiausvyrą.
- Sumažina šiltnamio efektą: Miškai sukaupia didelį organinių medžiagų kiekį, taip mažindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje.
- Palaiko biologinę įvairovę: Miškuose gyvena ir veisiasi daugybė gyvūnų, vabzdžių ir auga gausybė augalų, kurie kitose ekosistemose negali išgyventi.
- Apsaugo dirvožemį: Miškai apsaugo dirvožemį nuo vėjo ir vandens erozijos, sumažina gruntinių ir paviršinių vandenų taršą.
- Svarbus pajamų šaltinis: Miškų ūkis yra pajamų šaltinis daugeliui žmonių, o malkos - ekologiškas kuras patalpoms apšildyti.
- Sudaro galimybes poilsiui ir turizmui: Miškai yra puiki vieta poilsiui ir turizmui, suteikianti galimybę mėgautis gamta ir grynu oru.
Sanitarinė miško apsauga padeda išvengti nuostolių
Miškų Nykimas
Deja, miškams gresia didelis pavojus. Miškų plotų mažėjimas - viena iš priežasčių, sukeliančių klimato kaitą. Pasaulio mastu per 20 metų (1990-2010 metus) miškų plotų sumažėjo 135 mln. 339 tūkst. ha. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad Brazilijos iškirstų miškų ploto atkūrimas per pastarąjį dešimtmetį nekompensuoja nuolat kertamų miškų ploto pastovaus didėjimo tokiose šalyse, kaip Indonezija, Malaizija, Paragvajus, Bolivija, Zambija, Angola ir kt.
Pagrindinės miškų nykimo priežastys:
- Kirtimas: Medienos gavyba sparčiai auga, ypač silpnosiose šalyse.
- Gaisrai: Miško gaisrai sukelia miško želdinių žūtį.
- Žemės ūkio plėtra: Plečiami žemdirbystės ir gyvulininkystės plotai.
- Malkų naudojimas: Malkos naudojamos būstui šildyti ir maistui gaminti.
- Klimato kaita: Klimato kaitos sukelti padariniai - vėjai, audros, sausros - taip pat kenkia miškams.
Be kirtimo miškai labiausiai kenčia nuo tų pačių klimato kaitos sukeltų padarinių - vėjų, audrų. Jų metu medynai išverčiami, išlaužomi ar kitaip pažeidžiami, išjudinama jų šaknų sistema, dėl to medžiai apsilpsta ir juos puola kenkėjai, ligos. Tačiau daugiausiai miškų Lietuvoje žūsta dėl ligų - apie 50 proc., dėl vėjų, drėgmės pertekliaus, šalnų, sausrų, gaisrų apie 33 proc., vabzdžių kenkėjų apie 20 proc.
Miškų pažeidimai dėl vėjo ir kenkėjų.
Miškų Atkūrimas
Siekiant išsaugoti miškus, būtina imtis priemonių jiems atkurti ir apsaugoti. Vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis, plynų kirtimų kirtavietės, degavietės ar dėl įvairių priežasčių žuvę medynai turi būti atkuriami dirbtiniu ar savaiminiu būdu ne vėliau kaip per 3 metus po jų atsiradimo.
Svarbu:
- Veisti mišrius spygliuočių-lapuočių želdinius.
- Formuoti pamiškes iš vėjui atsparių medžių rūšių.
- Naudoti biologines priemones apsaugai nuo ligų ir kenkėjų.
- Užtikrinti griežtą miškų kirtimo kontrolę.
- Skatinti miškų atkūrimą ir naujų miškų veisimą.
Lietuvoje didelių problemų dėl laiku neatkurtų plynų kirtaviečių, degaviečių ir kitų minėtų plotų kyla nedaug. Miško atkūrimo procesą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba. Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatyta administracinė atsakomybė už neatkurtą mišką. Be to, Aplinkos ministerija parengė, o Vyriausybė šiuo metu Seimui pateikė ATPK pakeitimo projektą, kuriame numatyta baudas dar padidinti.
Naujas Pasaulio Miškų Žemėlapis
Merilendo universiteto mokslininkai sukūrė pirmąjį didelės skiriamosios gebos globalinį miškų žemėlapį, kuriame pateikiami duomenys atspindi mūsų planetos miškų apimtį ir jos kitimą. Kurdami šį žemėlapį mokslininkai naudojosi per dešimtmečius palydovų sukauptais duomenimis, kuriuos analizuodami nustatė miškų ploto kaitą Žemėje. Atliekant šį darbą buvo išanalizuota daugiau nei 650 tūkstančių nuotraukų, darytų iš palydovų. Žemėlapyje pateikiami tiek lokalūs, tiek regioniniai, tiek globalūs kiekybiniai duomenys. Žemėlapio duomenis planuojama atnaujinti kasmet.
Šis žemėlapis suteikia galimybę geriau suprasti žmogaus pasodintų ir natūraliai užaugusių miškų pokyčius bei jų reikšmę aplinkai, ekonomikai ir kitoms sritims globaliniu mastu.
| Klimato sritis | Miškų ploto pokytis (kv. km per metus) |
|---|---|
| Tropikai | -2,101 |