Sapnai - tai vaizdai, mintys, išgyvenami miegant. Jų atsiradimas visiškai nepriklauso nuo sąmoningos žmogaus proto veiklos. Svarbus vaidmuo tenka ir pasąmonei, iš kurios išnyra seniai pamiršti įspūdžiai, emocijos.
Šiame straipsnyje sprendžiama problema - kaip sapnai vertinami ir aiškinami tradicinėje lietuvių kultūroje. Darbe tyrinėjami sapnai, kurių vaizdai suprantami perkeltine prasme ir reikalauja aiškinimo. Šio darbo objektas - sakytiniu būdu ir populiarios leidiniais pavidalų plintantys sapnų aiškinimai, teiginiai apie sapnų pildymąsi ir individualūs pasakojimai apie sapnus.
Darbe remiamasi archyvine medžiaga, autorės surinktais duomenimis bei kaimyninių šalių mokslininkų atliktais darbais apie alegorinius sapnus.
Dirbtuvėse mokoma ukrainietiško Velykinių kiaušinių dažymo meno
Tyrimo metodai ir šaltiniai
- Analitinis aprašomasis metodas naudotas pateikiant folklorinius ir etnografinius duomenis.
- Dalis tyrimo medžiagos rinkta anketavimo būdu.
- Nagrinėjant kai kuriuos atsakymus į anketos klausimus, taikytas statistinis metodas.
- Gretinami lietuvių bei kaimyninių tautų - latvių, vakarų, rytų slavų kūriniai apie sapnus.
Rašant darbą naudoti XX-XXI amžiaus šaltiniai:
- Archyviniai duomenys: sapnų aiškinimai, individualūs sapnų pasakojimai, tikėjimai apie sapnus, esantys Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo kartotekoje.
- Liaudies sapnų aiškinimai: skelbti įvairiuose leidiniuose bei panaudoti etnologų darbuose.
- Publikuoti sapnininkai: juose spausdinami sudarytojų iš įvairių šaltinių surinkti sapnų aiškinimai.
- Interneto puslapiai.
- Autorės surinkta medžiaga: Ji sukaupta byloje - VDU ER 1189. Pagal autorės sudarytą anketą apklausta 490 pateikėjų.
Apklaustos 402 moterys ir 88 vyrai. Vienus pateikėjus apklausė autorė, kiti patys užpildė jiems duotas anketas. Savo nuomones pateikė 17 respondentų iki 15 metų, 236 respondentai nuo 16 iki 25 metų, 51 - nuo 26 iki 35 metų, 56 - nuo 36 iki 45 metų, 62 - nuo 46 iki 55 metų, 68 - nuo 56 ir daugiau metų.
| Pateikėjų amžius | Moterys | Vyrai | Gyvenantys mieste | Gyvenantys kaimo vietovėje | Iš viso: |
|---|---|---|---|---|---|
| Iki 15 | 15 | 2 | 16 | 1 | 17 |
| 16-25 | 201 | 35 | 208 | 28 | 236 |
| 26-35 | 40 | 11 | 49 | 2 | 51 |
| 36-45 | 47 | 9 | 48 | 8 | 56 |
| 46-55 | 43 | 19 | 53 | 9 | 62 |
| 56 ir daugiau | 56 | 12 | 44 | 24 | 68 |
| Iš viso: | 402 | 88 | 418 | 72 | 490 |
Tyrimas buvo atliekamas visose Lietuvos apskrityse. Respondentų pasiskirstymas pagal apskritis yra toks: Vilniaus apskrityje - 20, Kauno - 249, Klaipėdos - 37, Šiaulių - 30, Panevėžio - 30, Utenos - 21, Marijampolės - 30, Alytaus - 29, Tauragės - 19, Telšių - 25.
| Apskritys | Vln | Kn | Kl | Šl | Pnv | Ut | Mrj | Al | Trg | Tla | Iš viso: |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kaimo vietovė | 13 | 11 | 2 | 5 | 3 | 3 | 15 | 15 | 2 | 3 | 72 |
| Miestas | 7 | 238 | 35 | 25 | 27 | 18 | 15 | 14 | 17 | 22 | 418 |
| Iš viso: | 20 | 249 | 37 | 30 | 30 | 21 | 30 | 29 | 19 | 25 | 490 |
Daugiausia pagal išsilavinimą vyrauja aukštąjį mokslą baigusieji respondentai (112). Kiti - nebaigtas aukštasis (80), aukštesnysis (35), nebaigtas aukštesnysis (9), vidurinis (76), nebaigtas vidurinis (72), profesinis (7), spec. vidurinis (5), pradinis (6) išsilavinimas.
Be įvado ir išvadų, darbą sudaro keturios dalys.
- Pirmoje dalyje "Tikėjimas sapnais Lietuvoje" aptariamas senojoje raštijoje, tautosakoje atsispindintis liaudies domėjimasis sapnais.
- Antroje dalyje "Sapnų aiškinimų sandaros ir funkcionavimo specifika" analizuojamos sapnų aiškinimų tekstinės formos, sudarymo principai. Aiškkinimai lyginami su kitais folkloro reiškiniais.
- Šioje dalyje "Pasakojimas apie sapnus ypatybės" nagrinėjama pasakojimo apie sapnus sandara, tradicijos ir individualumo sąveika bei tiriama, kaip pateikėjai stengiasi įtikinti klausytojus papasakoto įvykio tikrumu.
- Ketvirtoje dalyje "Sapnų vaizdai ir jų reikšmės sąveikos" tiriamos pagrindinės sapnų aiškinimų vaizdų sąsajos su tradicinėje kultūroje nusistovėjusiomis reiškinių, daiktų reikšmėmis.
Psichoanalitinės mokyklos atstovų požiūris į sapnus
Psichoanalitinės mokyklos atstovai sapnuose įžvelgia pasąmonės reiškinių išraišką. Vienas ryškiausių šio požiūrio atstovų - Zigmundas Froidas. Tuo tarpu Z. Froidas sako, jog sapnai nėra ligos pasireiškimas, ne patologinio proceso pasekmė, o sveikos sąmonės veiklos rezultatas. Tai pilnavertis psichinis aktas, būdingas normaliai žmogaus psichikai.
Froido teorijoje daugiausia vietos skirta sublimuots seksualinis instinkts libido simboliniam pasireiškimui analizuoti. Pasak mokslininko, sapnai tai realūs ar pasąmoniniai norų įgyvendinimai. Aiškinti sapnams jis pasitelkia laisvas asociacijas ir psichoanalizės techniką. Analizės metu išaiškinama, kaip sapnų elementai susieti su išgyvenimu.
Kitas žymus psichoanalitinės mokyklos atstovas - Carlas Gustavas Jungas - Z. Froido mokinys, ilgainiui tapęs jo oponentu. Jis atmetė Z. Froido teoriją apie simbolių aiškinimą, kaip seksualinių troškimų išraišką. Jungas simbolius traktuoja kiek kitaip - kaip savarankišką psichinės išraiškos produktą, nepriklausantį nuo biologinių ar kitokių impulsų. Pasak jo, sapnų forma žmogus nesąmoningai, spontaniškai kuria simbolius.
Pagrindinė sapnų funkcija pagal jį, yra bandymas atstatyti psichologinę pusiausvyrą. Jungas išvystė teoriją apie kolektyvinę pasąmonę. Jis sako, kad daug simbolių savo kilme yra ne individualūs, bet kolektyviniai. Jie kyla iš pirmapradžių žmogaus svajonių ir kūrybinių fantazijų, o pasireiškia nesąmoningai.
Kitų mokslininkų požiūriai į sapnus
A. Tailoras animizmo teorijoje sielos ir dvasios idėjas kildina iš sapno. Pasak jo, žmogus sapnuose aktyviai veikia, aplanko įvairias vietas. Pasak Tailoro, abu šie aspektai pasitarnavo kuriant žmogaus susidvejinimo idėją.
A. Tailoro teoriją kritikavo E. Durkheimas. Jam abejones kėlė susidvejinimo idėjos genezė. Dalis žmonių sapnų yra susiję su praeities įvykiais. Todėl Durkheimui kyla klausimai, kaip žmogus turėjo aiškinti, jog jis gali nukeliauti į praeitį, kaip jis gali įsivaizduoti, kad sapne gyveno jau seniai praėjusį gyvenimą.
Daug natūraliau, kad tuos atgijusius vaizdus pirmykštis žmogus laikytų tuo, kas jie yra iš tikrųjų, būtent prisiminimais, ir nesiets su savo nematerialaus antrininko idėja. Apie mirusiųjų apsilankymus sapnuose mokslininkas sako, jog jų aiškinimas tegalėjo atsirasti tik ten, kur jau egzistavo supratimas apie dvasias, sielas, mirusiųjų šalį, t.y. ten, kur religijos evoliucija buvo šiek tiek pasistūmėjusi į priekį.
Sapnai ne tik negalėjo pateikti religijai tvirtos sampratos, kuria ji remtųsi; jie suponavo jau susiformavusią religijos sistemą, nuo kurios patys priklausė. Apskritai, pasak Durkheimo, sapne nėra nieko, kas galėtų sužadinti religinį susijaudinimą.
Dalis mokslininkų analizuoja sapno fenomeną iš kultūrologo pozicijos. Kultūrologinis sapnų reikšmės aspektas domina ir filologą D.A. Jejenko. Knygoje "Sapnas, pilnas reikšmingų ženklų" (1991) jis nagrinėja įvairių tautų mituose, pasakojimuose ir literatūros kūriniuose užfiksuotus pasakojimus apie sapnus. Anot mokslininko, sapno metu žmogus priklauso dviems erdvėms, jo mieganti psichika dvejinasi regimojo ir neregimojo pasaulis susilietimo riboje. Ir būtent per sapną amžinybė įsilieja į žemiškąjį laiką ir žmogaus gyvenimą.
Anniki Kaivola-Bregenhoj remdamasi suomių medžiaga aiškinasi, kiek sapnų fenomenas yra individualus ir kiek bendruomeninis reiškinys. Suomių ir karelų pasakojimus apie susapnuotus mirusiuosius kultūrinį kontekstą analizuoja Irma-Riita Jarvinen. Pasak suomių etnologės, toks sapnų pasakojimas pagyvenusioms moterims suteikia solidarumo jausmą.
Johnas W. Traphaganas analizuoja japonų pasakojimus apie susapnuotus mirusiuosius. Šioje šalyje pagyvenusios moterys atlieka įvairius ritualus, siekdamos užtikrinti šeimos sėkmę, o protėvių sapnavimas tampa ženklu, kad kažkas gyvųjų pasaulyje yra negerai. Anot mokslininko, reguliarus su mirusiaisiais susijęs ritualų atlikimas ir sapnų su jų pasirodymais pasakojimas yra vienas iš būdų, kuriuo pagyvenusios moterys gali atlikti savo šeimos saugotojos vaidmenį, būdamos mediatorės tarp abiejų pasaulių (Traphagan, 2003).
Nancy J. Wellenkampis protėvių kulto elementus - mirusiųjų sapnavimui. Šiuo atveju toks sapnų vaidmuo išlieka labai svarbus saugant harmoningus šeimos santykius Rytų Karolinoje (Nancy, 2003). S.M. Tolstaja nagrinėja rytų slavų ir bulgarų pasakojimus apie mirusiųjų pasirodymus per sapną.
tags: #misle #pilnas #aruodas #raudonu #kiausiniu #atsakymai