Nuo 2012 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinami visi fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys arba įsigiję gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės ar inžinerinių statinių, kurių bendra mokestinė (bazinė) vertė viršija 1 mln. litų.
Nuo 2026 m. įsigalios nauji nekilnojamojo turto apmokestinimo pakeitimai. Pirmasis gyvenamasis būstas bus apmokestintas tik nuo 450 tūkst. eurų vertės vienam asmeniui arba 900 tūkst. eurų, jei būstas priklauso dviem asmenims ir abu ten deklaravę gyvenamąją vietą. Savivaldybės galės pačios nusistatyti tarifus.
Kas mokės daugiausiai už savo nekilnojamąjį turtą?
Nekilnojamojo turto mokesčio objektas ir tarifai
Vadovaujantis NTMĮ 4 straipsniu, nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje. Pagal NTMĮ 2 str. Žemė apmokestinama pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą. Taigi, žemė nėra nekilnojamojo turto mokesčio objektas, todėl jos vertė apskaičiuojant bendrą nekilnojamojo turto mokestinę (bazinę) vertę neįtraukiama.
Savivaldybės galės pačios nusistatyti tarifus:
- Pirmajam būstui: nuo 0,1 iki 1 proc.
- Kitiems NT objektams: nuo 0,2 iki 1 proc., priklausomai nuo vertės (50-200 tūkst. - 0,2 proc.; 200-400 tūkst. - 0,4 proc.; ir t.t.).
- Komercinis NT lieka su 0,5-3 proc. tarifais.
Pagal priimtą įstatymą, „pagrindiniu būstu“ laikomas tas nekilnojamasis turtas, kuriame asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Įstatyme taip pat nurodoma, kad pagrindiniu būstu gali būti pripažintas ne tik gyvenamasis namas ar butas, bet ir tam tikros negyvenamosios patalpos - sodo namelis, garažas, poilsio pastatas ar pagalbinis ūkio pastatas, jei asmuo ten deklaruoja gyvenamąją vietą.
Šeimos narių apmokestinimas ir gyvenamosios vietos deklaravimas
Pagal NTMĮ 7 str. 6 dalį, 1 mln. litų neapmokestinama suma netaikoma šeimos nariams bendrai. Taigi, svarbu tinkamai įvertinti, kaip nekilnojamasis turtas priklauso šeimos nariams ir kaip deklaruojama gyvenamoji vieta.
Gyvenamosios vietos deklaravimas neapmokestinamąją turto vertę padidins. O tame pačiame būste deklaravus gyvenamąją vietą sutuoktiniams, neapmokestinamoji vertė bus dar didesnė - sieks beveik milijoną eurų. Tačiau mokesčių inspekcija perspėja, kad kilus įtarimams, jog gyvenamoji vieta deklaruota fiktyviai, reikalaus susimokėti nekilnojamojo turto mokesčius kaip už nepagrindinį būstą.
Visgi mokesčių inspektoriai pripažįsta, kad pagal civilinį kodeksą sutuoktiniai ir tarpusavyje, ir su tėvais, ir su vaikais gali pasidalinti ar dovanoti vienas kitam nekilnojamąjį turtą - tapti jo savininkais ir deklaruoti jame gyvenamąją vietą.
Jei būstas bendrai priklauso dviem asmenims, pavyzdžiui, sutuoktiniams, ir abu ten deklaravę gyvenamąją vietą, taikoma dviguba neapmokestinamoji riba - 900 tūkst. eurų. Tačiau jeigu deklaravimas skirtingose vietose, tai kiekvieno atveju būtų vertinama atskirai.
Taigi, jei vyras deklaruos viename objekte, o žmona kitame - technine prasme abu turtai gali būti laikomi jų atskirais pagrindiniais būstais, bet tik tuo atveju, jei turto valdymo forma, nuosavybės teisės ir faktinė deklaracija atitinka šias sąlygas. Realiu atveju VMI tikrins, ar deklaravimas nėra fiktyvus, t. y. ar būstai iš tikrųjų naudojami kaip gyvenamoji vieta.
Nekilnojamojo turto vertės nustatymas
Nekilnojamojo turto mokestis skaičiuojamas nuo mokestinės (bazinės) vertės, kurią nustato ir skelbia turto vertintojas, t.y. VĮ „Registrų centras“. Pagal NTMĮ 9 straipsnį, gyvenamosios, sodų, garažų, ūkio paskirties, komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas vertinamas masiniu būdu.
Tiek masiniu vertinimo būdu, tiek atkuriamosios vertės (kaštų) metodu vertinamo nekilnojamojo turto mokestine (bazine) verte gali būti laikoma vertė, nustatyta atlikus to turto individualų vertinimą, jeigu individualus vertinimas buvo atliktas taikant NTMĮ 9 str. Prašymas gali būti teikiamas kiekvieną mokestinį laikotarpį per 3 mėnesius nuo jo pradžios (kasmet iki kovo 31 dienos).
Paveldėto ar dovanoto turto apmokestinimas
Nekilnojamo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.
Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei esate ne pirmos eilės giminaitis tam žmogui, iš kurio paveldėjote turtą, teks sumokėti 15 proc. GPM. Pirmos eilės giminaičiai yra sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, broliai seserys, vaikaičiai ir įvaikiai. Jei pastaruosius 2 metus buvote registruoti ir deklaravote savo gyvenamąją vietą, tokį būstą parduodami mokesčių taip pat nemokėsite.
Mokesčius mokėti parduodant paveldėtą NT reikia ne nuo visos sumos, o nuo pelno. Pelnas yra jūsų gauta suma minus reali NT rinkos vertė. Jei pardavėte paveldėtą butą Vilniuje už 100 000 eurų, o jo rinkos vertė yra 80 000, gyventojų pajamų mokestį turėsite susimokėti nuo skirtumo - 100 000-80 000=20 000eur.
Situacijos ir pavyzdžiai
Gyventojo nuomojamos patalpos
Jeigu gyventojas nuomoja įmonei gyvenamąsias patalpas, kurių mokestinė vertė 700 000 Lt, o įmonė už šias patalpas moka nekilnojamojo turto mokestį, gyventojui nereikia mokėti 1 proc. mokesčio už kitas patalpas, kurių vertė 500 000 Lt. Tuo pačiu metu už tas pačias patalpas nekilnojamojo turto mokestis dukart negali būti mokamas, todėl kol patalpos išnuomotos juridiniam asmeniui, už jas prievolė nekilnojamojo turto mokestį mokėti priklauso juridiniam asmeniui.
Patalpų grąžinimas po nuomos
Jei gyventojas 2012 metų sausio 4 dieną išnuomoja įmonei gyvenamosios paskirties patalpas, kurių mokestinė vertė 1 200 000 Lt, o birželio 4 dieną įmonė turtą grąžins gyventojui, gyventojui mokestinė prievolė atsiranda nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį juridinis asmuo nekilnojamąjį turtą grąžino.
Žemės ūkio veikla
Jei gyventojas turi tik nekilnojamojo turto, kurį naudoja žemės ūkio veikloje, o turto vertė siekia 1 500 000 Lt, pagal NTMĮ 7 str. 1 d. 2 punktą, nekilnojamojo turto mokesčio tokiam gyventojui mokėti nereikia, tačiau pagal NTMĮ 7 str. 1 d. 6 punktą, prievolė mokestį mokėti atsiranda nuo 1 mln. litų viršijančios vertės dalies, t.y. nuo 500 000 Lt.
Religinės paskirties pastatai
Jei gyventojas turi tris religinės paskirties pastatus, kurių bendra mokestinė vertė yra 1 mln. litų, ir turi gyvenamosios paskirties patalpas, kurių mokestinė vertė 200 000 Lt, religinės paskirties pastatams, remiantis NTMĮ 7 str. 1 d. 1 punktu, taikoma lengvata, nes jie naudojami tik kulto apeigų reikmenų gamybai. Šioje situacijoje gyventojas nebus apmokestintas nekilnojamojo turto mokesčiu, nes bendra apmokestinamojo nekilnojamojo turto mokestinė (bazinė) vertė (t.y. 200 000 Lt.) neviršija 1 mln.
Svarbu atsiminti
- Fiziniai asmenys, mokantys nekilnojamojo turto mokestį nuo komercinės paskirties patalpų, deklaraciją KIT711 teikia ir mokestį sumoka sena tvarka.
- Nereikės mokėti nekilnojamojo turto mokesčio, jeigu bendra nekilnojamojo turto mokestinė (bazinė) vertė lygi 1 mln. litų.
- Gyventojui priklausančio kitos paskirties nekilnojamojo turto (viešbučių, administracinės prekybos, gamybos, pramonės ir kt.) vertė neįskaitoma į 1 milijono litų neapmokestinamą turto vertę.
Šis straipsnis pateikia bendrą informaciją apie nekilnojamojo turto mokestį. Konkrečiu atveju rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais.