Nekilnojamojo Turto Mokesčiai Lietuvoje: Tarifai Ir Apmokestinimo Tvarka

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai Lietuvoje yra svarbi tema kiekvienam būsto savininkui ar planuojančiam įsigyti nekilnojamąjį turtą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius NT mokesčio aspektus, tarifus, lengvatas ir apmokestinimo tvarką.

Pagrindinės Sąvokos

Norint sėkmingai orientuotis nekilnojamojo turto rinkoje, būtina suprasti pagrindinius terminus ir jų reikšmes:

• Nekilnojamasis turtas: Bendras terminas, apimantis žemę ir visus ant jos esančius pastatus bei įrenginius.
• Gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas: Turtas, skirtas gyvenimui, pavyzdžiui, butai, namai.
• Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas: Turtas, skirtas komercinei veiklai, pavyzdžiui, biurai, parduotuvės, sandėliai.

Komercinio Nekilnojamojo Turto Apibrėžimas ir Paskirtis

Šį kartą pakalbėsime apie komercinį nekilnojamąjį turtą. Komercinis nekilnojamasis turtas - nekilnojamojo turto objektai, skirti komercinei veiklai vykdyti.

Mark Savicki, Capital Commercial nekilnojamojo turto brokeris, sako, kad „komercinio NT prigimtis - būdas investuoti ir gauti pajamų iš tokio turto. Taigi, visas nekilnojamasis turtas, generuojantis pajamas, gali būti vadinamas komerciniu”.

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ NT vystymo ir investicijų industrijos vyresnysis teisininkas Simas Paukštys komentuoja, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas žemės sklypus, pastatus bei juose esančias patalpas klasifikuoja pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, įprastai turinčią atitikti pastatų, kuriuose jos yra, paskirtį, o pastatų ar kitų statinių paskirtis - žemės sklypo, kuriame jie yra, paskirtį.

„Tuo tarpu vienalyčio komercinių patalpų apibrėžimo nėra, mat negyvenamajai paskirčiai skirtų patalpų gali būti įvairių - viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų patalpos. Kaip ir gyvenamosioms patalpoms, taip ir komercinio pobūdžio patalpoms statybos techniniai reglamentai nustato ir skirtingus reikalavimus pastatų mikroklimatui, išplanavimui, minimaliam natūralaus apšvietimo kiekiui ir kitokiems aspektams, kuriuos jos privalo atitikti tiek tokias patalpas įrengiant pirmą kartą, tiek keičiant jų paskirtį“, - sako S. Paukštys.

Dėl šios priežasties, svarstant galimybę keisti patalpų paskirtį, reikėtų įvertinti, kokiai paskirčiai patalpos buvo įrengtos ir kokiai planuojama naudoti.

Kitas svarbus aspektas - patalpų paskirtis turi atitikti pastato paskirtį, o pastato - žemės sklypo paskirtį bei naudojimo būdą. Teisinis reglamentavimas numato, kad pastato paskirtis įprastai yra nustatoma pagal jame esančių patalpų paskirtį.

Tai reiškia, kad jeigu pastate yra tik vienos paskirties patalpos, pastato paskirtis taip pat tai atitiks, bet jeigu pastate yra dviejų ar daugiau skirtingų paskirčių patalpos - pastatas bus priskirtas tai paskirčiai, kurios suminis plotas yra didžiausias.

Nors Lietuvoje įprasta manyti, kad gyvenamosios paskirties patalpos gali būti naudojamos tik poilsiui ir įprastam žmonių gyvenimui, vis dėlto teisės aktai leidžia tokiomis patalpomis plačiai naudotis ir ne pagal paskirtį - ne tik gyvenimui, bet ir ekonominei veiklai vykdyti.

Nepakeitus patalpų paskirties iš gyvenamosios į komercinę, pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą galima vykdyti tokias veiklas kaip, pavyzdžiui, kompiuterių programavimas, konsultacinė, draudimo, teisinė, architektūros, fotografavimo veikla, ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, pradinis bei bendrasis vidurinis ugdymas, meninė kūryba bei kitos.

„Kadangi teisės aktai numato baigtinį veiklų sąrašą, prieš pradedant naudoti butą ne gyvenimui, o ekonominei veiklai vykdyti, būtina pasitikrinti, ar planuojama vykdyti veikla patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, ar visgi reikia keisti buto paskirtį iš gyvenamosios į kitą. To neatlikus, Statybos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę“, - pažymi S. Paukštys.

Komercinio Nekilnojamojo Turto Tipai

Komercinio nekilnojamojo turto objektai pagal savo paskirtį gali būti:

• Bendros paskirties patalpos (viešbučiai, barai, kavinės, restoranai, sporto klubai ir pan.).
• Prekybai skirti objektai (parduotuvės, prekybos ir pramogų centrai, prekyvietės ir kt.).
• Biurų patalpos.
• Pramonės objektai (pramonės įmonės, sandėliai, dirbtuvės).
• Socialiniai objektai (medicinos įstaigos, oro uostai, stadionai ir pan.).

„Įdomiausia tai, kad gyvenamasis nekilnojamasis turtas kai kuriais atvejais taip pat gali papulti į komercinio NT sąvoką, kai, pvz., investuotojas investuoja lėšas į didelį butų ar namų skaičių ir juos išnuomoja”, - teigia M.Savicki.

Šiandien įprasta matyti, kad naujai pastatytų gyvenamųjų pastatų pirmuosiuose aukštuose dažnai įrengiamos ir komercinės patalpos.

Komercinis nekilnojamasis turtas skyla į 6 kategorijas:

Pagrindiniai Nekilnojamojo Turto Mokesčio Aspektai

Yra trys pagrindiniai mokesčių tipai, susiję su nekilnojamuoju turtu, kuriuos gali tekti sumokėti gyventojams. Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ).

Kas Yra Mokesčio Mokėtojai?

Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Kas Yra Mokesčio Objektas?

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

• Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
• Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio Tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės.

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• Neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• Neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Mokestinis Laikotarpis

Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės Lengvatos Ir Išimtys

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.

Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.

Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.

Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).

Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.

Šio mokesčio mokėti nereikia, kai nekilnojamojo turto statyba nėra užbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir turtas faktiškai nenaudojamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši išimtis taikoma konkrečios išvardytos paskirties turtui. Pavyzdžiui, išimtis netaikoma komercinės, gamybinės ar kitokios paskirties turtui. Dėl to, jeigu fizinis asmuo gyvena lofte (negyvenamosiose patalpose) nurodyta išimtis jam netaikoma, tad nekilnojamojo turto mokestį gali tekti mokėti pilna apimtimi.

Jeigu nekilnojamasis turtas priklauso bendrai dviem ar daugiau asmenų, turto vertė jiems paskirstoma pagal nuosavybės teisės dalis.

Yra dar keletas siauro pobūdžio fiziniams asmenims taikomų išimčių, kai nekilnojamasis turtas naudojamas socialinei globai, žemės ūkio veiklai, švietimo darbui, meno kūrėjo veiklai. Išimčių sąrašą ir taikymo sąlygas reikėtų pasitikslinti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme.

Lengvatų sąrašas juridiniams asmenims taip pat gana ilgas, tačiau praktiškai šios išimtys labai siauros. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas, bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas, mokslo, švietimo ir studijų institucijų, taip pat asociacijų, profesinių sąjungų, labdaros ir paramos fondų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų nekilnojamasis turtas, tam tikrų juridinių asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, nekilnojamasis turtas ir kita.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai

Deklaravimas Ir Sumokėjimas

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".

Kaip Skaičiuojamas Nekilnojamojo Turto Mokestis, Kai Turtas Įgyjamas/Netenkamas Metų Eigoje?

Nekilnojamojo turto mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to, kai įgyjama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą. Kai prarandama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, mokestis nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio.

Svarbios Rekomendacijos

• Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, atkreipti dėmesį į visą fizinio asmens vardu registruoto nekilnojamojo turto vertę.
• Apsvarstyti galimybę „nekaupti“ nekilnojamojo turto vieno asmens vardu.
• Nekilnojamojo turto sandorių sudarymą planuoti iš anksto, atsižvelgiant į mokestinius niuansus.
• Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bendrosios jungtinės nuosavybės juridinį faktą.
• Įsigyjant nekilnojamąjį turtą atkreipti dėmesį į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamojo turto paskirtį.
• Atlikti individualų nekilnojamojo turto vertinimą, kas tam tikrais atvejais gali padėti sumažinti turto mokestinę vertę, jeigu masiniu būdu nustatyta vertė neatitinka realios turto vertės.

Kūrybinės Dirbtuvės ir NT mokestis

Kyla klausimas, ar galima gyventi ar nuomoti lofto tipo butą, kurio paskirtis - kūrybinės dirbtuvės. Advokatų kontoros „CEE Attorneys“ asocijuota partnerė Kristina Sabaliauskienė tikina, kad apie kūrybinių dirbtuvių paskirties objektus reikia žinoti kelis dalykus: tokios patalpos yra skirtos ūkinei, kūrybinei veiklai ir paprastai yra įrengiamos gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t.y. jos nėra skirtos gyventi.

Tačiau pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą gyvenamoji vieta gali būti deklaruojama tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties patalpose. Todėl deklaruoti gyvenamąja vietą kūrybinėse dirbtuvėse yra galima. Deklaravęs gyvenamąją vietą kūrybinėse dirbtuvėse asmuo turi visas privilegijas, siejamas su gyvenamosios vietos deklaracija tam tikroje vietovėje, pavyzdžiui, patekti į vaikų darželį.

Nuomoti kūrybines dirbtuves galima ir tam nėra jokių apribojimų. Tačiau verslo liudijimas išduodamas nuomojant tik gyvenamosios paskirties patalpas, o kūrybinių dirbtuvių nuomotojai turi deklaruoti nuomos pajamas ir atitinkamai mokėti gyventojų pajamų mokestį.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, registruoti gyvenamąją vietą ir nuomoti negyvenamosios paskirties patalpas tikrai galima. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad negyvenamajai paskirčiai galioja kiti reikalavimai: mažesni insoliacijos (tiesioginės saulės šviesos), automobilių aikštelių ir kiti reikalavimai. Nebūtinai taip bus, todėl reikėtų įvertinti kiekvieną projektą atskirai.

Net ir deklaravus gyvenamąją vietą, gali tekti mokėti NT mokestį, kurį kiekviena savivaldybė nustato atskirai. Vilniaus savivaldybė nuo NT mokesčio yra atleidusi negyvenamųjų patalpų savininkus, kurie jas įsigijo iki 2019 m. birželio 1 d. ir ten yra deklaravę gyvenamąją vietą, kitiems reikės mokėti 1 proc. NT mokestį.

Kokie taikomi mokesčiai kūrybinėms dirbtuvėms?

Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė teigia, kad fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami kitos (komercinės) paskirties nekilnojamojo turto objektai (pvz., viešbučių, administracinės ir kt. paskirties) nei numatyta įstatymu taip pat yra nekilnojamojo turto mokesčio objektas ir apmokestinami nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į jų vertę.

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas NT, kuris fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 eurų.

Kitos paskirties NT apmokestinamas nuo 0,5 proc. iki 3 proc. NT mokesčio tarifu. Konkrečius šio mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos, kurių teritorijoje yra apmokestinamasis NT objektas. Dėl šios priežasties fiziniai asmenys, prieš teikdami Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formą, turėtų pasidomėti, kokiu konkrečiu NT mokesčio tarifu apmokestinamas jų nuosavybės teise ar įsigyjamas NT objektas.

Pavyzdžiui, kai nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį) meno kūrėjo statusą turintis fizinis asmuo naudoja kaip kūrybines dirbtuves (studiją) savo individualiai kūrybinei veiklai, objektas NT mokesčiu neapmokestinamas.

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita NT mokesčio mokėtojams sumažinti šio mokesčio dydį arba visai nuo jo atleisti. Pavyzdžiui, Vilniaus m. savivaldybės taryba pernai nustatė, jog nuo NT mo...

tags: #mokestis #uz #gamybos #paskirties #patalpas