Ar esate žemės savininkas Lietuvoje? Svarbu žinoti apie žemės mokestį - kas jį moka, kokie tarifai taikomi ir kokios yra galimos lengvatos. Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie žemės mokestį, ypač aktualią sodininkams ir kitiems žemės savininkams.
Kas yra žemės mokestis?
Žemės mokestis - tai mokestis, kurį moka fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys privačią žemę Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šį mokestį, yra Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.
Mokesčio mokėtojai
- Žemės savininkas - fizinis ir juridinis asmuo.
- Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (jei subjektas nėra juridinis asmuo).
Mokesčio objektas
Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti privati žemė Lietuvos Respublikoje, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas.
Žemės mokesčio tarifai
Žemės mokesčio tarifą (nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės) ateinantiems metams nustato kiekviena savivaldybės taryba individualiai.
Konkretūs žemės mokesčio tarifai nustatomi kiekvienos savivaldybės individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos skelbiami kiekvienais metais.
Pavyzdžiui, Kauno r. savivaldybė nustatė šiuos tarifus mėgėjiškų sodų paskirties žemei:
- 2013 m. - 0,02 %
- 2014 m. - 0,02 %
- 2015 m. - 0,02 %
- 2016 m. - 0,06 %
- 2017 m. - 0,06 %
- 2019 m. - 0,06 %
Kaip matome, tarifas 2018 metams Kauno rajone nebuvo nustatytas, todėl žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal žemės vertės zonas. Zonai 16.25, kurioje yra mūsų bendrija, 2018 metams buvo nustatytas 0,9 proc. (nuo vidutinės rinkos vertės) žemės mokesčio tarifas.
Žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistus žemės sklypus) mokestinė vertė yra lygi jos vidutinei rinkos vertei padaugintai iš koeficiento 0,35. Tai reiškia, kad 6,71 aro sklypui, kurio vidutinė rinkos vertė 2770 Eur ir mokestinė vertė 969.50 Eur (2770 x 0,35 = 969.50), žemės mokestis 2018 metams būtų 9 Eur (969.50 x 0,009 = 8,73 ~ 9).
Netvarkomiems, apleistiems ir naudojamiems ne pagal paskirtį žemės sklypams yra taikomas 4 proc. vidutinės rinkos vertės tarifas, o 0,35 koeficientas nėra taikomas. Todėl, jei minėtas 6,71 aro sklypas būtų apleistas, žemės mokestis jam būtų ne 9 Eur, bet 111 Eur (2770 x 0,04 = 110,8 ~ 111).
Mokestinis laikotarpis ir mokėjimo terminai
- Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai.
- Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.
- Žemės mokesčio deklaracijos mokesčio mokėtojams pateikiamos iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 d.
Kada pradedamas ir nutraukiamas žemės mokesčio mokėjimas?
- Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti, jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį - nuo kitų kalendorinių metų.
- Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį - nuo kitų metų.
Žemės mokestinė vertė
Žemės mokestinė vertė gali būti:
- Žemės vidutinė rinkos vertė.
- Žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą (jei Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualaus vertinimo daugiau kaip 20 proc.).
Žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas) mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.
Žemės mokesčio lengvatos ir išimtys
Yra keletas atvejų, kai žemės mokesčio mokėti nereikia:
- Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
- Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.
- Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
- Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
- Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.
- Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą.
Svarbu! Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Kaip žinome, pensininkams ir fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, nereikia mokėti žemės mokesčio. Taip pat žemės mokesčiu neapmokestinama mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė. Tačiau darbingo amžiaus sodininkai privalo mokėti žemės mokestį už savo privačią, sodininkų bendrijos teritorijoje esančią žemę.
Žemės mokesčio deklaravimas ir sumokėjimas
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
Kur rasti informaciją apie savo žemės mokestį?
Visą svarbiausią informaciją apie Jūsų žemės mokestį galima peržiūrėti ir jį laiku sumokėti pasinaudojant e. VMI sistema.
Žemės pardavimas ir gyventojų pajamų mokestis
Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį? 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT.
Pajamų mokesčio lengvata taikoma pajamoms, kurias gyventojas gauna už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn žemę ar kitą nekilnojamąjį daiktą tuo atveju, kai parduotasis daiktas buvo savininko nuosavybė ne trumpiau kaip 10 metų.
Jei žemę, įsigytą, pavyzdžiui, 2010 metais, parduosite anksčiau, negu po 10 metų, pavyzdžiui, 2019 metais, iš jos pardavimo gautos pajamos bus priskirtos apmokestinamosioms pajamoms, o jei 2020 metais ar vėliau, kai jau bus suėję 10 metų nuo įsigijimo dienos, - tai jau bus neapmokestinamosios pajamos.
Šis skirtumas apskaičiuojamas iš pardavimo kainos atėmus išlaidas, kurios buvo patirtos jį įsigyjant, taip pat su sklypo pardavimu susijusius privalomus mokėjimus - atlygį notarui už atliktus notarinius veiksmus, atlygį Registrų centrui už registravimo paslaugas bei patikrą duomenų bazėje, sumą, sumokėtą už geodezinius matavimus.
Kadangi žemės pardavimo apmokestinamosios pajamos yra mažinamos jos įsigijimo kaina ir kitais teisės aktuose nustatytais privalomais mokėjimais, pajamų mokestį tenka mokėti tik tais atvejais, kai pardavimo kaina yra didesnė už įsigijimo kainos ir privalomų mokėjimų sumą. Jei ji mažesnė arba jei kainos lygios, mokėti pajamų mokesčio nereikės.
Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusias pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ta pajamų už parduotą žemę ar kitą turtą dalis, kuri kartu su kitomis metinėmis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusiomis pajamomis (išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytojo pelno, tantjemas, atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gautus autorinius atlyginimus, mažųjų bendrijų vadovų (nesančių nariais), pagal civilinę paslaugų sutartį gautas pajamas) neviršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) sumos (2019 m. - 136 344 eurų), yra apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o viršijančioji 120 VDU sumą - taikant 20 proc.
Jei žemės pardavėjas yra nenuolatinis Lietuvos gyventojas, o nuo pajamų už parduotą žemę reikia sumokėti pajamų mokestį, sumokėti jį į biudžetą pats pardavėjas (pajamų gavėjas) turi tuo atveju, kai žemė parduota kitam gyventojui. Šiuo atveju pajamos deklaruojamos ir pajamų mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 25 dienas nuo jų gavimo.
Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas žemę, kuri jo nuosavybėje buvo išlaikyta trumpiau kaip 10 metų, pardavė juridiniam asmeniui, pareiga deklaruoti pardavėjui sumokėtą sumą ir išskaičiuoti pajamų mokestį, taikant 15 proc.
Tačiau jeigu nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės nesusijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamos bus didesnės kaip 120 VDU suma (į kurią neįskaičiuojamos jau minėtos pajamos), tai toks nenuolatinis Lietuvos gyventojas turės deklaruoti metines pajamas, perskaičiuoti pajamų mokestį ir nuo 120 VDU viršijančios pajamų dalies, taikant 20 proc. tarifą, primokėti pajamų mokestį.
Taigi, jei butą pirkote už 50 000, remontui išleidote 20 000 ir turite tai įrodančius dokumentus, jūsų pelnas yra... 0 eurų. Taigi mokesčių mokėti nereikia. Ir tai nėra mokesčių vengimas.
Pavyzdžiui, 2010 metais pirkote butą už 100 000 eurų. Pardavėte šį butą 2019 metais už 125 000 eurų. Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, todėl pasiruoškite mokėti mokesčius. Pardavimo metu notarui išleidote 1000 eurų. Tai jūsų nuostoliai, nuo kurių mokesčių mokėti irgi nereikia.
Pagal VMI aiškinimą, turite mokesčius paskaičiuoti nuo savo pelno. Taigi 125 000 eurų pardavimo kaina - 100 000 buto įsigijimo kaina - 1000 eurų išlaidos notarui = 24 000 eurų pelno. Nuo šios sumos jūs ir turite sumokėti 15 proc. mokesčių - 3600 eurų.
Jei žemė įgyta paveldėjimo būdu, jos įsigijimo kaina laikoma vertė, kurią paveldint nustatė valstybės įmonė Registrų centras kaip vidutinę rinkos vertę arba individuali vertė, kurią nustatė turto vertintojas (vertės nustatymo būdą pasirenka pats paveldėtojas). O kai žemė įgyta kaip dovana, jos įsigijimo kaina laikoma dovanos gavimo metu buvusi tikroji rinkos kaina.
Jei sodo sklype yra pastatas (sodo namas, ūkinis pastatas, gyvenamasis namas), ir jo įgijimo nuosavybėn laikas nesutampa su žemės sklypo įgijimo laiku, gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas kiekvienam objektui atskirai. Tarkime, Jūs turite įvairių sąskaitų už statybines medžiagas ir statybos darbus 15000 Eur sumai, o namą parduodate už 30000 Eur. Nuo skirtumo (30000-15000) reikės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Išimtis taikoma, jei namą parduodantis asmuo ne mažiau kaip 2 metus iki pardavimo buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą tame name, arba buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą mažiau nei 2 metus, tačiau per 1 metus nuo pardavimo įsigyja kitą būstą (butą, namą), kuriame deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
Gyventojų pajamų mokestį reikia sumokėti pasibaigus mokestiniams metams, iki kitų metų gegužės 1 d., pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. T.y. mokestis mokamas už praėjusius metus: jei turtas parduotas 2018 m., ir kyla prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, tai pajamas deklaruoti ir mokestį sumokėti reikia 2019 m.