Vis sparčiau didėjant gamtos išteklių naudojimui, neišvengiamai didėja neigiamas žmogaus poveikis aplinkai ir sparčiai auga aplinkos teršimas. Naudojant visus gamtos išteklius daroma nemaža žala aplinkai. Todėl svarbu suprasti, kas yra mokestis už valstybinius gamtos turtus ir kokią įtaką jis daro.
Lietuvos teritorija pasižymi įvairiais gamtos ištekliais.
Gamtos ištekliai
Santykiniais pastoviais gamtos ištekliais yra laikomi tokie ištekliai, kuriuos naudojant jų bendras kiekis beveik nekinta, tačiau didėjant aplinkos užterštumui prastėja šių išteklių kokybė. Šių išteklių neįmanoma pakeisti kitais ištekliais. Tai yra oras, vanduo, dirvožemis ir pan. Dažnai santykiniais pastovūs ištekliai yra priskiriami atsikuriančių gamtos išteklių grupei, nes sumažinus aplinkos taršą šių išteklių kokybė pagerėja.
Lietuvos gamtos ištekliai
Lietuvos žemėje yra daug įvairių molių, kurie susikaupė per ilgus periodus. Statybos parūpinamos savo gamybos plytomis, čerpėmis, keramzitu. Dar vienas svarbus, didžiuliais kiekiais naudojamas gamtos turtas - žvyras. Labai svarbi Lietuvos gamtinių išteklių rūšis tai miškų augmenija. Jie užima beveik trečdalį šalies teritorijos. Atsodinami miškai sudaro vos kelis procentus visų miškų. Didelė dalis medienos yra išvežama i užsienį.
Lietuvos miškai užima didelę šalies teritorijos dalį.
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius yra valstybinių gamtos išteklių nuosavybės realizavimo forma. Vadovaujantis 1991 03 21 Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymu, juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie išgauna gamtos išteklius ir kuriems reikalingas gamtos išteklių naudojimo leidimas, moka mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Mokesčiai už gamtos išteklius mokami atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos departamento nustatytus limitus.
Mokestį apskaičiuoja pats gamtinių išteklių naudotojas ir moka avansu lygiomis dalimis metinių mokesčių sumos. Juridiniai ir fiziniai asmenys, išgaunantys gamtos išteklius, pirmus tris ketvirčius moka po ketvirtadalį metinės mokesčių sumos pagal nustatytus limitus arba planuojamą išgauti gamtos išteklių dalį. Metų pabaigoje mokesčių mokėtojai atlieka skaičiavimus pagal faktiškai išgautų išteklių kiekį ir iki vasario 1 dienos pateikia valstybinei mokesčių inspekcijai.
Mokestis įskaitomas į biudžetą, ekonominės sankcijos mokamos iš likutinio pelno į valstybinį gamtos apsaugos fondą. Šio mokesčio įstatymas priimtas 1992m. spalio 7d. Nr. Bazinis mokesčio tarifas - 20% išgautos naftos ir dujų pardavimo kainos, bet ne mažiau negu LR Vyriausybės nustatyta kontrolinė kaina.
Nuo 1996 metų liepos 1 dienos mokestis mokamas avansu lygiomis metinės mokesčio sumos, apskaičiuotos pagal numatomą išgauti naftos ir dujų kiekį, dalimis kas ketvirtį ir kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos. Metams pasibaigus, mokesčio suma perskaičiuojama pagal faktiškai išgautos naftos ir dujų kiekį ir iki vasario 1 dienos metinis apskaičiavimas pateikiamas valstybinei teritorinei mokesčių inspekcijai.
Gamtinių išteklių naudojimas
Išteklių išgavimas ir jų panaudojimas remiasi į kelias svarbias problemas - kaip juos išgauti kuo pigiau tuo pačiu nedarant žalos aplinkai. Nors šių laikų technika, eksploatavimo, gavybos ir apdorojimo metodai yra tobulinami, didelė dalis pasaulio šalių, pirmaujančių gamtos išteklių gavyboje, gamtos išteklius švaisto nerūpestingai.
Tokie neatsargūs iššaukia dideles ūkio nelaimes, todėl būtina gamtos turtus, kuriuos valdo tos šalys, vertinti kaip viso pasaulio turtą ir orientuoti jas į tai, kad šie turtai būtų kuo taupiau ir efektyviau išnaudojami.
Siekiant sukaupti ir naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti ir modernizuoti, bei funkcionavimui užtikrinti įsteigtas LR kelių fondas. Atskaitymus nuo realizavimo pajamų (įplaukų) apskaičiuoja ir perveda į iždo sąskaitą “Kelių fondas ir jo atskaitymai nuo realizavimo pajamų (įplaukų)” patys mokėtojai kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos.
Įmonės ir asmenys, kurių pajamos (įplaukos) iš prekybinės veiklos (iš jos - ir viešojo maitinimo) sudaro daugiau kaip 50 proc. Visų realizavimo pajamų (įplaukų), moka 0,3 proc.; mažiau kaip 50 proc. - žemės ūkio produkciją gaminantys juridiniai ir fiziniai asmenys ir paslaugas žemės ūkiui teikiančios specializuotos įįmonės, jeigu pajamos už realizuotą produkciją ir paslaugas žemės ūkiui sudaro ne mažiau kaip 50 proc. - kūrybinės sąjungos, jų įmonės ir organizacijos, kurios ne mažiau kaip 50proc. - įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 proc.
Mokesčių objektas yra išmetami į aplinką fiziniai ,cheminiai ar biologiniai teršalai, neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką. Mokesčių tarifai nustatomi už kiekvieną teršalų toną. Transporto priemonės su veikiančiais neutralizatoriais neapmokestinamos. Mokesčius pagal nustatytą formą apskaičiuoja ir moka šių mokesčių mokėtojai.
Žemės mokestis apskaičiuojamas pagal 1992metų birželio 25 d. Nr. I- 2675 LR žemės mokesčio įstatymą. Šio mokesčio objektas yra privati žemė, o mokėtojai - jos savininkai.
Žemės nuomos mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išsinuomavę valstybei priklausančios žemės ar vandens telkinį. Pasibaigus valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčiai žemės nuomos mokestis nemokamas nuo kito mėnesio po nuomos sutarties nutraukimo. Sutartis tarp nuomininko (naudotojo) ir nuomotojo yra pagrindas mokėti žemės nuomos mokestį.
Jau garsiai svarstoma, kad už po liūčių tvinstančias gatves gali tekti papildomai susimokėti, mat paviršinės nuotekos pačios nesusirenka ir nesusitvarko.
Klaipėdos gatvės po liūties.
Nuo 2024-ųjų sausio 1 dienos įvedamas mokestis už sunaudojamą paviršinį vandenį, kai jo kiekis viršija 100 kubinių metrų per parą ir daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio. Mokestis sieks 0,003 euro už kubinį metrą. Iki 100 kubinių metrų gyventojai galės naudotis nemokamai.
Nuo kitų metų valstybinių ežerų naudotojai turės registruotis. Numatoma jau nuo 2024-ųjų įvesti naują tvarką gyventojams ir įmonėms, sunaudojantiems nuo 10 iki 100 kubinių metrų vandens iš valstybinių ežerų, upių bei kitų „bendrų“ vandens telkinių. Kaip teigė Aplinkos ministerija, tokia tvarka tik turėtų padėti sukontroliuoti valstybinių vandenų panaudojimą savo reikmėms, ypač sausrų metu.
Jei už kitus gamtos išteklius - smėlį, molį, žvyrą, naftą, durpes, vandenį ir t. t., mokesčių tarifas nesikeičia dešimtmečiais ir siekia tik 5 proc. išteklių vertės, tai nuo 2008 m. valstybinių miškų sektoriaus mokami į valstybės biudžetą mokesčiai už miško išteklių naudojimą padidėjo 2,5 karto ir pasiekė 30 proc. šių (atnaujinamų) išteklių vertės arba yra 6 kartus didesni nei mokestis už kitų gamtos išteklių naudojimą.
Pagrindinė vertė sukuriama valstybiniuose miškuose. Iš jų valstybė ir gauna didžiąją dalį iš miško gaunamų pajamų. Suprantama, pagrindinis pajamų iš miško šaltinis - tai ne vien žvėriena, grybai ir uogos, o mediena, kurios gamybos apimtys per paskutinius dvidešimt metų Lietuvoje daugiau nei padvigubėjo.
Lyginant Lietuvą su kitomis šalimis, reikia pasakyti, kad jokių specialių visuomenės tyrimų pas mus dar nebuvo, tačiau ir be jų pastebėta kokios gausios būna miškų sodinimo ar valymo talkos. Didumai mūsų piliečių miškas - tai vieta, kur galima laisvai grybauti ir uogauti, žvejoti ar tiesiog poilsiauti - taip jie intuityviai džiaugiasi egzistencine miško verte.
Seimo 2009 m. rugpjūčio 4-ąją pataisytame Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatyme 1 kub. metro anhidrito tarifas - 3,04 lito. Iš tų trijų litų 90 proc. nubyrės į valstybės biudžetą, o Kauno rajono savivaldybei teliks 10 proc. Ką jau kalbėti apie žvyrą, smėlį, dolomitą ir durpes, įvertintus tik centais. Tik Lietuvos pasididžiavimą gintarą valstybė parduoda kiek brangiau, vieno kilogramo tarifas - 69,8 lito.
Atrodo, kubinis metras anhidrito - visai nedaug. Tačiau toks vienas metras, atsižvelgus į anhidrito tankį, sveria 2,9 tonos. Rinkoje toks kiekis anhidrito kainuotų per 1600 litų (750 JAV dolerių). Per metus iškasamo 1 milijono tonų anhidrito rinkos kaina būtų 552 milijonai litų (valstybei iš to atitektų vargani 3 milijonai litų).
tags: #mokestis #uz #valstybinius #gamtos #turtus