Mokslo inkubatorių nuoma: sąlygos ir galimybės Lietuvoje

Verslo inkubatoriai atlieka svarbų vaidmenį skatinant naujų įmonių kūrimąsi ir plėtrą. Jie padeda sumažinti riziką pradiniu veiklos laikotarpiu, ugdyti verslumą, kurti naujas darbo vietas ir didinti konkurencingumą. Verslo inkubatorių veikla dažniausiai finansuojama iš valstybės, savivaldybių biudžetų arba juos remia universitetai, kolegijos, pramonės įmonės, fondai.

Verslo inkubatorių istorija ir raida

Pirmasis verslo inkubatorius įkurtas 1959 Batavijoje (Niujorko valstija, Jungtinės Amerikos Valstijos). Verslo inkubatoriai ypač išpopuliarėjo 20 a. 9-10 dešimtmečiais, kai juos pradėta steigti informacinių ir kitų naujų technologijų verslo plėtrai remti.

Verslo inkubatorių teikiamos paslaugos

Verslo inkubatorius jame veikiančioms įmonėms mažesnėmis nei rinkos kainomis nuomoja patalpas (pirmaisiais metais teikiama 75 %, antraisiais - 50 %, trečiaisiais - 25 % nuomos mokesčio dydžio nuolaida), techninę ir biuro įrangą, teikia verslo informacijos, konsultacijų, kvalifikacijos kėlimo ir mokymo, biuro, korespondencijos priėmimo, interneto, reklamos, buhalterinės apskaitos ir kitas paslaugas, rengia parodas, pristatymus, tarpininkauja ieškant investuotojų, verslo partnerių, gaunant paskolas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybinę ir kitą finansinę paramą.

Sprendimą dėl įmonės priėmimo į verslo inkubatorių priima jo dalininkų susirinkimas, įvertinęs įmonės verslo planą.

Verslo inkubatoriai Lietuvoje

1998 metai - verslo inkubatorių steigimo pradžia Lietuvoje. Verslo plėtojimo tarybos 1998 m. birželio 26 d. ir 1999 m. birželio 24 d. posėdžiuose buvo nutarta iš dalies dengti verslo inkubatorių steigimo išlaidas ir patvirtinta "Valstybės paramos verslo inkubatoriams teikimo, skyrimo ir naudojimo tvarka".

Esami verslo inkubatoriai

2023 šalyje veikė Kauno universiteto regioninis, Kazlų Rūdos, Šiaulių, Telšių apskrities verslo inkubatoriai.

Svarbu paminėti ir Vilniuje veikiančias inovacines erdves, kurios gali suteikti paslaugas įvairiausiose verslo srityse: nuo fundamentinių mokslinių tyrimų, biotechnologijų, lazerių ar informacinių technologijų iki reklamos produkcijos gamybos, kino kūrimo ar įrangos nuomos.

Kauno technologijos universiteto (KTU) regioninis verslo inkubatorius

Kauno technologijos universiteto (KTU) regioniniam verslo inkubatoriui praėjusieji metai buvo gana sėkmingi - Italijoje pelnytas sparčiausiai augančio verslo inkubatoriaus pasaulyje titulas, didėja ant kojų pastatytų įmonių skaičius. Pirmojo Lietuvoje, o šiuo metu jau didžiausio KTU regioninio verslo inkubatoriaus direktorius dr. Pranas Milius neneigia, kad nuo inkubatoriaus veiklos pradžios 1998-aisiais iki šiol jam tenka išklausyti nemažai priekaištų ir pretenzijų. Anot jo, tai liudija ir skaičiai - per visą KTU regioninio verslo inkubatoriaus veiklos laikotarpį jo paslaugomis jau pasinaudojo daugiau kaip 150 įmonių.

Jau beveik pusantrų metų KTU regioninis verslo inkubatorius nuomoja patalpas dviejuose pastatuose K.Petrausko gatvėje ir Studentų miestelyje. Šiuo metu inkubatoriuje yra prisiglaudusios 64 įmonės, iš kurių kone du trečdaliai - informacinių technologijų ir komunikacijų bendrovės. Kitos teikia konsultacijų, reklamos, leidybos ir kitas paslaugas. Nuolaidos naujakuriams taikomos tik dvejus metus: pirmuosius metus nuomos kaina siekia 15 Lt/kv. m, po metų tenka mokėti 20 litų. Trečiaisiais metais nuomos kaina pakeliama iki 25 litų už kv. metrą ir susilygina su rinkoje vyraujančiais komercinių patalpų nuomos įkainiais.

Vienas reikalavimų, kurie keliami pretendentams, - įmonė turi būti įkurta ne anksčiau kaip prieš trejus metus, o inkubatoriuje patalpos nuomojamos ne ilgiau kaip penkerius metus.

Šiaulių mokslo ir technologijų parkas (ŠMTP)

ŠMTP viena pagrindinių veiklos krypčių - jaunimo verslumo skatinimas. Dar praėjusiais metais čia duris atvėrė „Verslo LABʼas“ - tai ŠMTP ir partnerių kuriamas bendradarbiavimo centrų tinklas - „HUB“ (laboratorija). Šio tinklo pagrindinė užduotis - teikti verslo poreikius atitinkančias paslaugas, remiantis idėjų atrankos, inkubavimo ir vystymo ciklais.

Siekiant pritraukti užsienio investuotojus ir didinti šalies aukštųjų technologijų įmonių konkurencingumą, ŠMTP kuria 24 hektarų Vismaliukų investicinę inovacijų zoną. Čia jau kuriasi ir vystosi fotoelektros technologijų, naujų organinių junginių technologijų, plastikų ir naujų medžiagų klasteriai.

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas (Vilnius city Innovation Industrial Park)

Vilniaus miesto inovacijų PP pradėtas kurti 2007 m., atsižvelgiant į LR Vyriausybės patvirtintą 2007 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 301. Tuo tikslu 2010 m. buvo parengtas Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko projektas. 2011 m. balandžio 20 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 464 buvusios karinės bazės teritorija Vismaliukuose buvo įtraukta į „Saulėtekio slėnio“ programą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė Projekto įgyvendinimo tikslais inicijavo pramonės parko įsteigimą ir 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 64 priėmė sprendimą įsteigti Vilniaus miesto inovacijų pramonės parką.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 1-1477 „Dėl Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko įsteigimo“ įsteigė Vilniaus miesto inovacijų PP ir nustatė, kad Vilniaus miesto inovacijų PP veiklą vykdys iki 2066 m. gruodžio 31 d.

Priežiūros ekspertų grupės sprendimu Investuotojų paraiškos yra patvirtinamos arba atmetamos. Paraiškos patvirtinimo atveju, kiekvienam Investuotojui yra nustatomas individualus Įsikūrimo mokestis.

Elektroninės prekybos (e. prekybos) inkubatorius

Vilniuje kuriamas e. prekybos inkubatorius, kuris pasiūlys įmonėms įvairius sprendimus verslo plėtrai internete - nuo biuro patalpų nuomos iki e. prekybos sistemų diegimo. Pasak „Ecomland“ įkūrėjo Dariaus Boriso, e. prekybos inkubatoriaus tikslas - suteikti verslams įrankius, padėsiančius didinti pardavimo pajamas ir auginti verslu internete. Naujasis e. prekybos inkubatorius suteiks galimybę įmonėms ne tik gauti reikiamą infrastruktūrą, bet ir pasinaudoti ekspertais, kurie padės optimizuoti veiklą, tobulinti verslo modelius bei atrasti naujas augimo galimybes.

Čia e. prekybos įmonės gali išsinuomoti biuro patalpas nuo 15 iki 500 kv. m. pločio. Inkubatoriaus įmonės taip pat galės gauti įvairių sričių - pardavimų, produktų vystymo, skaitmeninės rinkodaros, komunikacijos, logistikos ir kt. konsultacijas. „Ecomland“ teikia ir pajamomis grįstą finansavimą, skirtą apyvartinėms lėšoms.

Verslo inkubatorių nauda

Nors verslo inkubatoriai Lietuvoje veikia jau gerus 20 metų, vis tik jų veikla apipinta nemažai mitų arba neįsivaizduojama, kuo yra geriau įsikurti verslo inkubatoriuje negu tiesiog nuomotis patalpas. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad inkubavimo paslaugos dažniausiai susideda iš dviejų dedamųjų: patalpų nuomos ir papildomų paslaugų paketo.

Jeigu verslo inkubatorius koncentruojasi ne tik į patalpų nuomą, bet ir į verslo vystymą, įsikūrus inkubatoriuje, kylančias jauno verslo problemas lengviau suvaldyti dėl gaunamos ekspertinės pagalbos. Dažnai inkubatoriai finansinius klausimus padeda spręsti tiek lengvatinėmis nuomos sąlygomis, tiek netoli nuo inkubatoriaus esantys investuotojai, kurie nuolatos ieško perspektyvių verslų.

Dar vienas svarbus momentas, kad inkubatorius yra bendruomenė. Kitos įmonės veikiančios inkubatoriuje labiau linkusios bendradarbiauti, atrasti sąlyčio taškų keičiantis paslaugomis, kompetencijomis, o kartais ir kritiniu mąstymu. Taip pat bendradarbiavimas perauga į bendrus projektus. Daugelyje inkubatorių veikia ir kompetentingos ekspertų komandos, kurios ne tik vysto paties inkubatoriaus veiklas, tačiau gali prisidėti žiniomis ir kompetencijomis prie spartesnio verslo augimo.

Vis tik verslo inkubatorius yra laikina stotelė, kaip jau buvo minėta itin tinka pradžiai, bet toliau augant verslui plėtros galimybės menkos. Vidutiniškai įmonė verslo inkubatoriuje praleidžia apie 3 metus. Toks laiko tarpas yra pakankamas nusistovėti visiems verslo procesams ir pasiruošti plėtrai.

Patalpų nuomos kainų pokyčiai

Iš kelių dešimčių Mokslo ir technologijų parke patalpas nuomojančių įmonių dauguma liko apstulbintos keičiamomis sutarčių sąlygomis. Verslininkas skaičiuoja, jog jam nuoma brangsta 50 proc. Iki šiol mokėjęs 3 eurus už kvadratinį metrą, nuo birželio klos 4,50 euro. Anot direktoriaus, inkubatoriuje laisvų patalpų beveik nebūna, vos tik viena įmonė išsikelia, jos vietą netrukus užima kita.

Branginimą direktorius motyvuoja, esą iki šiol galiojusios nuomos kainos buvo pernelyg žemos, net 3-4 kartus mažesnės nei rinkoje. D. Karoso negąsdina, kad naujaisiais įkainiais nepatenkinti nuomininkai gali pasiekti ir teismą. Pasak jo, sutartyse numatyta, jog apie keičiamas sąlygas privaloma pranešti prieš mėnesį. Pradėti nutraukti sutartis D. Karosas numatęs ir su per ilgai čia užsisėdėjusiomis įmonėmis.

Direktorius Dovydas Karosas turi planų parką iš paprasčiausio patalpų nuomotojo paversti tikru verslo inkubatoriumi pradedantiesiems. Iš praėjusių metų audito ataskaitos matyti, kad būtent patalpų nuoma buvo tapusi šio mokslo ir technologijų lopšio pagrindiniu pajamų šaltiniu.

1 lentelė. Verslo inkubatorių steigimo pradžia Lietuvoje:

tags: #mokslo #inkubatoriu #nuoma