Jungtinių Tautų Žmonių su negalia teisių konvencija įpareigoja sudaryti sąlygas vaikams su negalia mokytis bendrose mokyklose ir klasėse, nes švietimo sistema - esminė priemonė siekiant, kad negalią turintys žmonės dalyvautų visuomeniniame gyvenime.
Lietuva minėtą konvenciją ratifikavo dar 2010 m., tačiau asociacijos ,,Lietuvos neįgaliųjų forumas“ parengta alternatyvi ataskaita rodo, kad daugybė negalią turinčių vaikų vis dar neturi kito pasirinkimo kaip tik mokytis specializuotose mokyklose arba, dar blogiau, namuose. Dažnai tai užkerta kelią ne tik į aukštąjį mokslą, bet ir trukdo visavertei integracijai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atliktos valstybinių kolegijų, profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo įstaigų pastatų pritaikymo neįgaliesiems analizės duomenimis, valstybinių mokymo įstaigų pastatų, visiškai pritaikytų asmenims, turintiems judėjimo negalią, yra 18 proc., pritaikytų regos negalią turintiems žmonėms, - iki 1 procento. Į 43 proc. šių įstaigų pastatų negalią turintys žmonės patekti negali, nes jose nėra išorinės nuovažos, lifto, o 58 proc. pastatų neįgalieji gali judėti tik pirmame aukšte. Tik 39 proc. vidinių klasių durų yra visiškai pritaikytos žmonėms, judantiems vežimėliuose.
Pavyzdys, kaip turėtų atrodyti pritaikyta mokykla
Problemos ir iššūkiai
Aukštąjį mokslą kasmet pasiekia apie 1000 studentų su negalia - tai nesudaro nė 1 proc.
Konstatuota, kad toks infrastruktūros neįgaliesiems prieinamumas yra nepatenkinamas, o švietimo įstaigų pritaikymas jų poreikiams per lėtas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasiūlyta imtis aktyvesnių veiksmų.
Žmonių su negalia sąjungos vertinimu, apie 40 proc. objektų yra prieinami, 23 proc - visiškai neprieinami. Tiek bendrojo lavinimo, tiek auštosiose mokyklose vis dar išliekanti problema - patekimas į kitus aukštus. Nėra liftų, trūksta keltuvų, niekur nėra perspėjančių paviršių apie lygių pokyčius, paliktos kliūtys patekti į auditorijas.
R. Kavaliauskaitė cituoja Švietimo ir mokslo ministerijos viešai pateikiamą informaciją - per praėjusį Europos sąjungos struktūrinės paramos laikotarpį (2007 - 2013 m.) renovuota 280 mokyklų.
„Mokykla nusiperka keltuvą ar įsirengia tualetą ir jau mano, kad klausimą išsprendė. Tačiau, pasirodo, norint tuo naudotis, reikia lipti laiptais, o tai neįveikiama vežimėliu judančiam žmogui.
Ne mažiau paplitusi problema, neleidžianti kokybiškai pritaikyti švietimo įstaigų neįgaliesiems, anot G. „Tarkime, viena savivaldybė mokyklų infrastruktūrai turi 70 tūkst. eurų, rajone yra 10 mokyklų. Penkios jų įsirengia po pandusą, lėšos įsisavintos ir traktuojama, kad pritaikymas įvyko. Tačiau ar to pakanka, jei pavyzdžiui, mokyklose nėra automobilio statymo vietos žmonėms su negalia arba patekimo į tualetus?
Dar viena probleminė sritis - mokytojų pasirengimas arba, tiksliau, nepasirengimas. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko Sigito Armono duomenimis, Lietuvoje integruotai, t.y. S. ,,Švietimo ir mokslo ministerijoje patvirtinta 40-ies valandų programa, kuria gali pasinaudoti mokytojai ir įgauti pradines žinias darbui su regos negalią turinčiaisiais, bet praktiškai įtvirtinti šią programą dar tik ruošiamasi“, - sakė S.
S. Armonas primena, kad vaikai su negalia ,,atsineša“ didesnį mokinio krepšelį, tad klasėje, kur mokosi vaikas su regėjimo negalia, mokytojas gauna šiek tiek didesnį materialinį paskatinimą: „Tačiau kartais neatsižvelgiama į tai, ar mokytojas pasiruošęs su tokiu vaiku dirbti.
Paprastai siūloma išeitis - mokymas namuose. Tačiau, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos manymu, tai yra blogiausias, brangiausias ir turbūt labiausiai neįgaliuosius diskriminuojantis mokymosi būdas.
Tokios kliūtys pažeidžia žmonių su negalia teisę lygiavertiškai naudotis viešosiomis paslaugomis.
Sprendimai ir rekomendacijos
Pasak G. Žemaitaitytės-Buinevičės, norint išvengti neracionalių sprendimų, reikėtų daugiau konsultuotis su žmonių su negalia organizacijomis, „pasikviesti juos, nebijoti paprašyti pagalbos, spręsti problemas kartu“.
Lietuvos negalios organizacijų forumas atkreipė dėmesį, kad infrastruktūrai atnaujinti valstybės biudžeto ar ES struktūrinės paramos lėšos turėtų būti investuojamos tik jei įvykdoma sąlyga pritaikyti aplinką neįgaliems žmonėms. Taip pat, prieš derinant projektus, įstaigoms siūloma konsultuotis su neįgaliųjų organizacijomis.
„Todėl stengiamasi užtikrinti, kad savivaldybėse būtų bent dalis ugdymo įstaigų, galinčių užtikrinti kokybišką fizinių mokymosi sąlygų pritaikymą, pasitelkiant valstybės ir savivaldybių siūlomas alternatyvas“, - nurodė J.
Lietuvos savivaldybių asociacija su Lietuvos negalios organizacijų forumu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija šiemet pasirašė memorandumą dėl savivaldybių pavaldumo sveikatos ir švietimo įstaigų pritaikymo neįgaliems žmonėms, kuriuo įsipareigota šiais metais ir kiekvienais paskesniais metais kiekvienoje savivaldybėje visiškai pritaikyti neįgaliesiems bent po vieną bendrojo lavinimo mokyklą ir po vieną sveikatos priežiūros paslaugų įstaigą.
Įtraukties modelis specialiųjų poreikių mokiniams
Pasak J. Petkevičiaus, lėšų ugdymosi aplinkai pritaikyti yra numatyta pagal regioninę priemonę „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams“ - 2021-2027 metų laikotarpiui yra skirtas 44,4 mln. eurų finansavimas. Jo duomenimis, 10 mln.
Neįgaliųjų organizacijos siūlo, kad Statistikos departamento atliekamame COVID-19 statistinio paplitimo tyrime renkamus duomenis apie COVID-19 ir jo padarinius diferencijuoti pagal negalios pobūdį, amžių, lytį - tai padėtų sukurti tinkamesnes tikslines priemones neįgaliesiems ateityje.
Teisinė bazė ir rekomendacijos
Rekomendacijos mokykloms ir darželiams „Ugdymo įstaigų pritaikymas skirtingus poreikius turintiems vaikams“ parengtas remiantis „Designing for disabled children and children with special educational needs. Guidance for mainstream and special schools” pateikta medžiaga.
Jį galima naudoti, projektuojant ir kuriant patogią aplinką bet kuriame ugdymo etape. Leidinys taip pat gali būti naudojamas rengiant ugdymo įstaigų prieinamumo planus, planuoti, kaip ilgainiui pagerinti vaikų su negalia patekimą į mokyklas.
Taip pat svarbu remtis galiojančiais teisės aktais: STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, ISO 21542:2011 ir ISO 21542:2021 „Pastatų statyba. Užstatytos aplinkos prieinamumas ir naudojamumas”, ISO 17210:2021 „Apstatytosios aplinkos prieinamumas ir naudojimo patogumas. ● A dalis. ● B dalis. ● C dalis. ● D dalis.
R. Vilniaus Balsių progimnazija, pastatyta 2011 m., yra viena iš nedaugelio mokyklų Lietuvoje, kurios aplinka visiškai pritaikyta judėjimo negalią turintiems vaikams.
Nors tokiems mokiniams skiriamas 35 procentais didesnis mokinio krepšelis arba 350 papildomi eurai per metus, mokyklos direktorė dr. Loreta Kačiušytė Skramtai sako, kad užtikrinti tinkamą ugdymą sudėtinga: mokiniams reikalingi mokytojų padėjėjai, padedantys konkrečiam arba keliems vaikams su spec. Anot jos, prie mokinio krepšelio pridedamos sumos užtenka tik logopedui, psichologui ir spec. pedagogui: „Šiais metais pateikiau jau antrą raštą savivaldybei. Finansavimo pakanka tik vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems vaikams. Didelius ugdymosi poreikius turintiems vaikams reikia daug didesnio finansavimo.
Dr. Loreta Kačiušytė Skramtai skaičiuoja, kad jos vadovaujamoje mokykloje reikalingi 8 mokytojų padėjėjai arba 4 etatai, o per metus tai papildomai kainuoja apie 22 000 Eur.
Neįgaliųjų integracija į visuomenę
tags: #mokyklos #patalpos #nepritaikytos #darbui #su #negalia