Momentas Nuo Kurio Daikto Įgijėjas Pagal Sandorį Įgyja Nuosavybės Teisę

Nuosavybės teisė yra vienas svarbiausių civilinės teisės institutų, reglamentuojančių asmens galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Šiame straipsnyje aptarsime, kada konkrečiai daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Civilinis kodeksas (CK) nustato įvairius nuosavybės teisės įgijimo būdus, tiek pirminius, tiek išvestinius. Pagal išvestinius būdus įgyjant nuosavybės teisę, įvyksta teisinis perėmimas, o pagal pirminius - ne. Įgijus nuosavybės teisę pagal pirminius įgijimo būdus, jokie ankstesni teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.

Lietuvos civilinei teisei nėra aktualios interpretacijos, kai doktrina negali paaiškinti kokio nors reiškinio, tai bandoma tokį reiškinį paneigti. «Nuosavybės teisės apibrėžimo negalima sutapatinti su ekonomine nuosavybės kategorija, kai nuosavybė suvokiama kaip objektas (turtas). Ekonominiai nuosavybės santykiai gali įgyti tiek daiktinės teisės, tiek prievolių teisės formas. Todėl prekės kaip civilinės apyvartos objektai ne visada yra nuosavybės teisės objektai. Nuosavybės teisės objektais gali būti tik individualiai apibrėžti daiktai.

Nekilnojamojo Daikto Nuosavybės Teisės Perėjimas

Pagal CK 4.100 straipsnį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Tokiu atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.

Svarbu paminėti, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Tokiais atvejais šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.

Pvz., nagrinėjant situaciją, kai asmuo sudarė buto statybos sutartį, sumokėjo visą buto kainą, tačiau sutartis neturėjo juridinės galios dėl netinkamo atstovavimo ir kitų trūkumų, nuosavybės teisė neatsiranda. Tokiu atveju CK 4.96 str. netaikomas.

Kilnojamojo Daikto Nuosavybės Teisės Perėjimas

Jeigu kilnojamasis daiktas įgytas atlygintinai, savininkas turi teisę išreikalauti tą daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jo valios nustojo būti jo valdomas. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

Kiti Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai

Įgyjamoji Senatis

Asmuo, kuris per visą valdymo laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę.

Bešeimininkis Daiktas

Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.

Radinys

Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.

Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui.

Asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidas daiktui saugoti ir perduoti atlyginimą ir užmokestį už radimą. Užmokestis už daikto radimą negali būti mokamas, jeigu radęs daiktą asmuo nustatytu laiku ir tvarka nepranešė apie radinį ar klausiamas nuslėpė patį radimo faktą.

Lobis

Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymą visuomenės poreikiams.

Naujo Daikto Pagaminimas Iš Svetimos Medžiagos

Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, daikto savininku pripažįstamas medžiagos savininkas.

Apibendrinant, nuosavybės teisės įgijimo momentas priklauso nuo konkretaus sandorio ir įstatymų nustatytų sąlygų. Svarbu atidžiai sekti teisinę registraciją ir kitus formalumus, kad būtų užtikrintas teisėtas nuosavybės įgijimas.

tags: #momentas #nuo #kurio #daikto #igijejas #pagal