Nasrėnai yra Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio Kretinga-Salantai, 4 km į šiaurės rytus nuo Kūlupėnų. Šis kaimas, priklausantis Salantų regioniniam parkui, yra vyskupo, rašytojo, švietėjo, blaivybės puoselėtojo Motiejaus Valančiaus (1801-1875) gimtinė. Čia prabėgo jo vaikystė. Tad keliaukime po šią istorinę vietovę ir panagrinėkime, kuo ji ypatinga.
Motiejus Valančius
Gimtinės istorija ir muziejaus įkūrimas
Didelis susidomėjimas vyskupo M. Valančiaus asmenybe, jo darbais ir veikla buvo jaučiamas pasitinkant jo 100-ąsias gimimo metines 1901 m.
1969 m. Antano ir Barboros Milašių, be jokio atlygio davusių kambarį, užleidusių klėtelę, troboje, stovinčioje toje pačioje vietoje, kur buvo Valančių pirkia, įkurtas M. Valančiaus muziejus, kaip Kretingos kraštotyros muziejaus filialas.
Jo įsteigimu daugiausiai rūpinosi I. Jablonskis ir tuometinis Kretingos muziejaus direktorius J. Mickevičius bei iš šio krašto kilęs akademikas fizikas A. Jucys. Įrengiant muziejų, pirmiausiai sodyboje pastatytas paminklinis akmuo, atgabentas iš Tintelių kaimo laukų. Ant jo J. Mickevičiaus rūpesčiu pritvirtinta metalinė lenta su tekstu: „Šioje sodyboje 1801 m. vasario 16 d. gimė rašytojas Motiejus Valančius“.
Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus
Nuo 1990 m. muziejus tapo pavaldus Kūlupėnų sen., o jam vadovavo Algirdas Čėsna. 1996 m. muziejus įregistruotas Kretingos r. sav. (steigėjas - Kretingos r. sav.).
1969 m. liepos 15 d. Lietuvos Ministrų Tarybos Nutarimu Nr. 294, M. Valančiaus gimtinės sodyba paskelbta respublikinės reikšmės istorijos paminklu. 1997 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 380, M.
Sodybos planas ir pastatai
Kretingiškis archeologas, kraštotyrininkas I. Jablonskis yra sudaręs gimtosios Valančių sodybos planą, jame nurodė esamų ir buvusių pastatų vietas. Plane pažymėjo ir kalvės vietą (vyskupo tėvas buvo kalvis).
Sodyboje senųjų pastatų beveik nėra, išlikusi tik įdomi penkių kamarų klėtelė, statyta XVIII a. pab., stogastulpis, keli šuliniai.
Klėtelė - vienas iš svarbiausių sodybos akcentų. 1998 m. rudenį klėtelė buvo restauruota Kūlupėnų sen. komunalinės tarnybos darbuotojų. Juos konsultavo kūlupėniškis J. Lukauskas. Klėtelės medžio restauravimo darbus atliko kūlupėniškis A. Lubys. Stogui grąžinta pirminė jo forma. Jis, kaip ir iki XIX a. vid., buvo dengtas ilginiais šiaudais. Klėtelėje įrengta etnografinė ekspozicija (šeimos svirnelis, mergos kamara, grūdinė). 2016 m. klėtelės stogas buvo perklotas nendrėmis.
Klėtis Motiejaus Valančiaus gimtinėje
Stogastulpis - dar vienas svarbus sodybos elementas. 2008 m. M. Valančiaus stogastulpis buvo restauruotas salantiškio tautodailininko A. Pociaus firmos, darbus atliko nasrėniškis R. Kazakevičius. Paskutinį kartą M. Valančiaus stogastulpis restauruotas 1985 m. Tada naujai sukurtas stogastulpis pagal senojo pavyzdį, naujai padaryta vėtrungė-saulutė. Stogastulpį restauravo V. Stončius, metalinę dalį padarė A. Bimba.
Muziejaus ekspozicija ir veikla
M. Valančiaus muziejaus ekspozicijoje pateikta medžiaga, atspindinti rašytojo gyvenimo ir kūrybos kelią, jo darbus 1850-1875 m. Ekspozicijoje rodomos M. Valančiaus knygelės, autentiški 1848 m. išleisti abu „Žemaičių vyskupystės“ tomai, vyskupo asmeniniai daiktai - stalo įrankiai, sofa, nuotraukos, skrynia, kurią M. Valančius padovanojo knygnešiui Pranciškui Straupui (Stropui) 1868 m. Vienas vyskupo portretas - išsiuvinėtas tautodailininkės J.
Prie kelio, vedančio į rašytojo gimtinės sodybą-muziejų, visus atvykstančius pasitinka žemaičio tautodailininko V. Majoro 1970 m. sukurta skulptūra „Palangos Juzė“.
1997-1998 m. M. Valančiaus gimtinės sodyba pasipuošė dar keturiomis skulptūromis. Vieną iš jų, skirtą 1831 m. ir 1963 m. sukilėliams, sukūrė kretingiškis tautodailininkas A. Viluckis. Salantiškis L. Ruginis savo kūrinį paskyrė M. Valančiaus švietėjiškai veiklai. Kretingiškis S. Žiubrys įamžino Nasrėnus, o G. Staškauskas - M. Valančiaus blaivybės sąjūdį. Ne viena skulptūra sukurta ir pastatyta A. Skiesgilos. Tai M. Valančiaus kūrinių personažams Mikei Melagėliui ir Guviam Vincei, skulptūra „Bulvei Žemaitijoje 200 metų“ pagal kūrinį „Nauji išmoniai“ knygoje „Pasakojimas Antano Tretininko“. Tas pats skulptorius yra padaręs meninę muziejaus iškabą ir skulptūrą „Angeliukas“. Tautodailininkas R. Puškorius skulptūrą paskyrė M. Valančiaus tėvų atminimui. 1997-2011 m. muziejaus sodyboje pastatytos 9 tautodailininkų skulptūros. Sukurtos skulptūros muziejaus lankytojams padeda įsigilinti į XIX a. laikotarpį, pažinti M.
1995 m. Nasrėnuose, M. Valančiaus gimtinės muziejuje, 2 hektarų sklype po atviru dangumi buvo pasodintas 200 ąžuoliukų parkas, kurio centre 2001 m., minint M. Valančiaus 200-ąjį gimimo jubiliejų, iškilo balta paties vyskupo skulptūra. Skulptūrą sukūrė Kęstutis Balčiūnas.
Ąžuolynas Motiejaus Valančiaus gimtinėje
Muziejus atlieka ne tik savo pagrindines muziejaus funkcijas, bet ir tenkina bendruomenės socialinius poreikius: rengia tradicinius renginius, Kalvarijos Kalnų giedojimus, Atvelykio šventes vaikams, valstybinių švenčių minėjimus, nuolat bendrauja su Kūlupėnų bendruomene, nes Nasrėnų kaimo branduolys yra jos dalis.
Pagal esančių rinkinių rūšį M. Valančiaus gimtinės muziejus priskiriamas prie memorialinių muziejų. Toks muziejus unikalus autentiška, etnografine aplinka. Tai įpareigoja, kad ir vykdoma veikla būtų etnografinės krypties. M. Valančiaus sodyba žinoma ir dėl žemaitiško žodžio populiarinimo: čia vyksta tradiciniai M.
Vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Audimo mokyklėlėje (projektas pradėtas vykdyti nuo 2006 m.) audėja Regina Tilvikienė mokina austi tautiškas juostas. Mokoma žaisti senovinius žaidimus. Nasrėnuose pabuvojo žmonės iš visų pasaulio kraštų - Japonijos, Naujosios Zelandijos, Vokietijos ir kt. Per 2020 m. gimtinę-muziejų aplankė 1,2 tūkst.
Nuo 1999 m. Adresas: M. Valančiaus g. 9, Nasrėnų kaimas, LT-97330 Kretingos rajonas.
Muziejaus vadovai ir jų indėlis
Iki 2016 m. liepos 18 d. - beveik 20 m. - muziejui vadovavo Algirdas Čėsna. Direktoriaus veikla buvo susijusi su vyskupo asmenybės, kūrybinio palikimo ir dvasios saugojimu, puoselėjimu ir perdavimu šiuolaikiniam žmogui. A. Čėsna stengėsi kurti etnografinę aplinką, kad sodyboje būtų jaučiama XIX a. dvasia.
Algirdas dažnai įsiklausydavo į bendramokslių, M. Taip iškilo didingas granitinis paminklas M. Valančiui, ąžuolynas, tautodailininkų skulptūros svarbioms Lietuvos ir Žemaitijos istorinėms datoms, asmenybėms, reiškiniams, rekonstruotas klojimas. Jau trečią dešimtmetį tęsiasi prasmingi kasmetiniai M. Valančiaus raštų skaitymai, klojimo teatrų pasirodymai, tradicinių audimų ir liaudies žaidimų užsiėmimai, vyksta kalendorinės šventės.
A. Čėsna tiek privačiai, tiek viešai pasakojo, kad muziejų nuolat remia Kretingos rajono savivaldybė, puikūs muziejaus santykiai palaikomi su M. Valančiaus viešąja biblioteka. Kultūros įstaiga visokeriopai rūpinasi Kūlupėnų seniūnija bei vietos M. Valančiaus pagrindinė mokykla.
Algirdas Čėsna buvo giliai susipažinęs su naujausiais M. Valančiaus biografijos tyrimais. Išsiteiravęs apsilankiusių lankytojų apie jų profesijas, išsilavinimą, kuriam etnografiniam regionui save priskiria, savo pasakojimą pakreipdavo tokia linkme, kad visiems būdavo įdomu klausyti. Jam visuomet buvo svarbu, kad apie M. Valančiaus gimtinės muziejų būtu daugiau informacijos, pats rašė, kalbėjo, organizavo švenčių ir renginių videoįrašus, juos platino.
Po A. Čėsnos mirties, muziejui vadovauja Violeta Čėsnienė, tęsdama jo pradėtus darbus ir puoselėdama M. Valančiaus atminimą.
| Laikotarpis | Vadovas | Svarbiausi pasiekimai |
|---|---|---|
| Iki 2016 m. liepos 18 d. | Algirdas Čėsna | Etnografinės aplinkos kūrimas, paminklo M. Valančiui ir ąžuolyno įkūrimas, tautodailininkų skulptūrų pastatymas, tradicinių renginių organizavimas. |
| Nuo 2016 m. liepos 18 d. | Violeta Čėsnienė | Tęsia A. Čėsnos pradėtus darbus, puoselėja M. Valančiaus atminimą. |
Kitos vietos, susijusios su Motiejumi Valančiumi
Maršrutas, susijęs su Motiejumi Valančiumi, tęsiasi ne tik Nasrėnuose. Toliau keliaujame į Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčią, kurioje 1801 m. vasario 17 d. Kalnalio altaristas Juozapas Skalskis pakrikštijo būsimą žymiausią XIX a.
Toliau kelias veda į Kretingą - prie Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos kapo koplyčios Kretingos senosiose kapinėse, Vilniaus gatvėje. Tėvas Ambrozijus - vienuolis pranciškonas, mokslininkas botanikas, liaudies gydytojas - artimai bendravo su vyskupu M. Valančiumi. Kito maršruto objekto vieta yra visai šalia J. A. Pabrėžos koplyčios - Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus vyresniojo brolio pranciškonų vienuolio, kunigo Mykolo Valančiaus (1797-1859) kapas. Ilgą laiką gyvenęs Vilniaus vyskupijos bernardinų vienuolynuose jis 1851 m.
Kelionę baigsite aplankydami Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kretingos apreiškimo vienuolyną, kurio istorija XIX a. tampriais ryšiais susijusi ir Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus veikla. Čia Carinės Rusijos valdžios buvo kalinami kunigai ir pasauliečiai, nubausti už vaikų mokymą lietuviškai bei uždraustos spaudos platinimą. Kretingos vienuolynas garsėjo savo unikalia biblioteka, kurios dalis buvo išsaugota Motiejaus Valančiaus pastangomis, kai po 1863 m. sukilimo buvo naikinamos visos vienuolynų bibliotekos.
Varniai taip pat svarbūs M. Valančiaus gyvenime. Tapęs Žemaičių vyskupu, M. Valančius vyskupų rezidenciją iš Alsėdžių perkėlė į Varnius. Šalia visuomeninės, švietėjiškos veiklos kaip miesto valdytojas vyskupas rūpinasi ir miesto plėtra - jo iniciatyva tvarkomos gatvės, įsikuria gydytojas, vaistinė, paštas, knygynas, suremontuojama ir vyskupų rezidencija. 1851-1855 m. šiame name taip pat gyveno vyskupo į Varnius pakviestas Simonas Daukantas. 1864 m. Rusijos caro valdžiai iškėlus iš Varnių Žemaičių vyskupijos kuriją ir vyskupą M. Valančių į Kauną, pastatas buvo naudojamas įvairioms paskirtims.
Motiejaus Valančiaus gimtinės sodyba - tai ne tik muziejus, bet ir svarbus kultūros bei istorijos centras, puoselėjantis žemaitišką dvasią ir atminimą apie iškilų asmenį.
Kuo gali pasigirti Motiejaus Valančiaus gimtinė Kūlupėnai?
tags: #motiejaus #valanciaus #sodyba