Statybos Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias pirmųjų gyventojų įsikūrimą. Nuo paprastų antžeminių būstų iki modernių pastatų, statybos technologijos nuolat evoliucionavo. Šiandieninėje statybos rinkoje populiarios dvi pagrindinės vidaus pertvarų rūšys: mūrinės ir gipso kartono pertvaros. Abi šios technologijos turi savų privalumų ir trūkumų, todėl svarbu atidžiai įvertinti kiekvieną iš jų, renkantis tinkamiausią variantą.
Mūrinės pertvaros
Mūrinės sienos yra vertinamos dėl savo atsparumo drėgmei, priešgaisrinių savybių ir geros garso izoliacijos. Pertvaros namo viduje gali būti statomos iš tos pačios medžiagos kaip ir išorinės namo sienos. Joms gali būti naudojamos tokios medžiagos, kaip: keraminės arba silikatinės plytos, tų pačių medžiagų blokeliai, akytojo betono arba keramzito blokai ir panašiai. Iš istorijos žinoma, kad nuo 13 a. pilių sienos mūrytos iš lauko akmenų ir lygaus paviršiaus arba brauktinių (su grioveliais viename šone) molio plytų, surištų degtų kalkių skiediniu.
Mūrinių pertvarų privalumai:
- Tvirtumas: Mūrinė siena yra tvirta, ji gali atlaikyti smūgius ir išlaikyti didesnę apkrovą.
- Garso izoliacija: Mūrinės sienos pasižymi kiek geresnėmis garso izoliacinėmis savybėmis, bet taip yra tik todėl, kad jos yra masyvesnės.
- Ilgaamžiškumas: Tinkamai sumūryta siena tarnaus ilgus metus.
Mūrinių pertvarų trūkumai:
- Montavimas: Pastačius mūrinę sieną, lygiam paviršiui pasiekti, ją reikia papildomai tinkuoti.
- Svoris: Mūrinės sienos yra sunkios, todėl gali reikėti stipresnių atraminių konstrukcijų.
Gipso kartono pertvaros
Gipso kartono siena - karkasinė siena padengta gipso kartono plokšte. Tokios sienos karkasas gali būti metalinis arba medinis. Pati plokštė išsiskiria savo lengvumu ir lankstumu (dizaino prasme).
Gipso kartono pertvarų privalumai:
- Montavimas: Gipso kartono atitvarų įrengimas yra sausa statyba, tad laiko atžvilgiu tokią sieną sumontuoti užtrunka trumpiau nei mūrinę sieną.
- Apdaila: Kalbant apie sienų apdailą, GK pertvaros yra patogios tuo, kad jų paviršius yra lygus.
- Lengvumas: Gipso kartono konstrukcijos yra lengvesnės, todėl tinka ten, kur reikia sumažinti apkrovą.
Gipso kartono pertvarų trūkumai:
- Tvirtumas: Ant gipso kartono pertvaros taip lengvai lentynos ar televizoriaus nepakabinsite. Žinoma, labai norint, tai galima padaryti, tačiau reikėtų daikto pakabinimą numatyti iš anksto ir tam paruošti specialią tvirtesnę konstrukciją.
- Garso izoliacija: Gipso kartono pertvaros paprastai pasižymi prastesne garso izoliacija, lyginant su mūrinėmis sienomis.
- Atsparumas drėgmei: Gipso kartonas nėra atsparus drėgmei, todėl netinka patalpoms, kuriose yra didelė drėgmė.
GIPSO KARTONO MONTAVIMAS! GIPSO KARTONAS BE SIŪLŲ! KAIP TEISINGAI MONTUOTI GIPSO KARTONĄ!
Kainos palyginimas
Kainos atžvilgiu mūrinė pertvara paprastai gali atsieiti kiek pigiau, tai labai priklauso nuo naudojamų medžiagų.
Statybos raida Lietuvoje
Lietuvos teritorijoje statyba siejama su pirmųjų gyventojų atsiradimu (dešimtas-devintas tūkstantmetis pr. Kr.). Statyti nesudėtingi antžeminiai ovalūs, apskriti, vėliau ir keturkampiai būstai su atvirais iš akmenų sukrautais židiniais. Sienos iš nuožulniai sudėtų rąstelių būdavo apkreikiamos lapais, kartais velėnomis. Didesni būstai statyti retai, jiems naudota karkasinė konstrukcija: mediniai stulpai laikė stogą, sienos būdavo išpintos žabais ir krėstos moliu. Pirmo tūkstantmečio po Kristaus pradžioje atsirado sienų iš 10-12 cm storio kampuose sukirstų rąstelių, Pirmo tūkstantmečio antroje pusėje pradėtos statyti medinės pilys su aukšta aptvara ir bokštais.
Ankstyvieji ir gotikos laikotarpio pastatai yra kiautinio mūro konstrukcijos. 13 a.-14 a. viduryje vyravo baltiškoji (vendinė) mūro perriša (toje pačioje plytų eilėje - du ilgainiai ir vienas trumpainis), 14 a. viduryje-17 a. pradžioje - gotikinė (ilgainių ir trumpainių kaita toje pačioje plytų eilėje), 16 a. viduryje-18 a. - renesansinė (vienoje eilėje - ilgainiai, kitoje - trumpainiai). Nuo 14 a. pilių, vėliau ir namų, mūrinės sienos stiprintos mediniais strypais. 15 a. Kaime vyravo du gyvenamųjų pastatų tipai: namas (numas, nomas) su ugniaviete ir tradicinis gyvenamasis pastatas (aukštaičių pirkia, žemaičių troba, suvalkiečių stuba) su moline krosnimi. 11 a. pradžioje sodybose jau buvo statomos jaujos, kluonai, svirnai (klėtys), pirtys. Kaimo statinių pagrindinės medžiagos buvo natūrali mediena, molis, akmenys, kaltinė geležis.
Iki 19 a. rąstus tašydavo kirviu, 19 a. 14-16 a. miestiečių vieno arba dviejų aukštų mūriniai namai buvo gotikos stiliaus, 16-17 a. - renesanso, 17-18 a. - dviaukščiai su uždarais kiemais - baroko, 19 a. 2-4 aukštų su fligeliais - klasicizmo stiliaus. Ankstyvuosiuose mediniuose pastatuose lubos buvo daromos iš medinių kartelių ir aplipdomos moliu, vėliau - iš skeltinių lentų. Pjautų ir obliuotų lentų lubos pradėtos dėti 18 amžiuje. Rūmuose (kartais ir bažnyčiose) nuo 16 a. darytos kesoninės lubos. Kaime nuo senovės laikų buvo paplitusios plūkto molio grindys (asla; kai kur išliko ir 20 a.). Iki 14 a. skeltinių lentų grindys būdavo įrengiamos tik kai kurių pilių gyvenamosiose patalpose. Nuo 13 a. bažnyčiose ir Vilniaus pilyse, Trakų pilyse grindims naudotos keraminės plytelės, statybinės plytos. 18-19 a. Senųjų gyvenamųjų namų langai buvo nedideli atviri arba aptraukti gyvulio pūsle. 13-14 a. pilių ir bažnyčių, vėliau ir gyvenamųjų namų statybose pradėtas naudoti stiklas. 20 a. pradžioje statybose (daugiausia tvartų) pradėtas naudoti molbetonis. Iki 19 a. 16 a. Lietuvoje pradėti statyti malūnai, liejyklos, spirito varyklos ir plytinės, Vilniuje nutiesti pirmieji mediniai ir mūriniai kanalizacijos (buitinės, pramonės ir lietaus vandens) nuotakynai.
Per Pirmąjį pasaulinį karą ir nepriklausomybės kovas Lietuvos ūkis buvo labai nuniokotas. 1919 Lietuvoje neveikė nė viena plytinė, trūko visų rūšių statybinių medžiagų. Nepriklausomos Lietuvos statybos, kaip sistemos, organizavimo pradžia laikoma 1921, kai prie Vidaus reikalų ministerijos buvo įsteigtas Lietuvos atstatymo komisariatas. Statybų mastas kasmet plėtėsi, bet daugiausia buvo statoma (apie 70 % visų statinių) kaimo vietovėse, nes po 1922 pradėtos žemės reformos valstiečiai kėlėsi į vienkiemius.
1937 pastatyta apie 14 000 medinių pastatų ir tik apie 1000 mūrinių bei apie 2000 molinių ar kitų nedegių medžiagų pastatų. Kaune 1937 pastatyta 214 mūrinių ir 334 mediniai pastatai. Tai lėmė didelė plytų kaina - 65 litai už 1000 plytų. 1939 vyriausybė patvirtino detalų Mūrinės statybos ugdymo planą, pagal kurį buvo numatyta per 10-15 m. visiškai pereiti prie mūrinės statybos, kasmet pagaminti po 300 mln. plytų, 200 000 t kalkių, per 10 m. - 1 mln. t cemento.