Anykščių Rajono Partizanų Istorija J. Sprindžio Sodyboje

Lietuvos partizanų kovos - tai laikotarpis, kupinas didvyriškumo, pasiaukojimo ir tragiškų likimų. Šiame straipsnyje panagrinėsime Anykščių rajono partizanų istoriją, ypatingą dėmesį skirdami J. Sprindžio sodybai ir jos vaidmeniui pasipriešinimo judėjime.

Lietuvos partizanų apygardos

Ryšininkų Veikla ir Parama Partizanams

Obelių apylinkėse, Apeikiškio dvare gyvenę Dručkai - seneliai, dukra Antanina ir sūnus Andrius - aktyviai dalyvavo partizanų veikloje kaip ryšininkai. Mažiausias iš jų, Antaninos sūnus Petras Dručkus, būdamas vos 10 metų, taip pat prisidėjo prie šios veiklos. Jie ne tik rėmė partizanus, bet ir leido įrengti bunkerį savo sodyboje, žinodami apie riziką, kurią prisiima visa šeima.

Kai pustydavo, tai pristatydavo maisto ir vandens, be kurio negalima buvo gyventi.

Dručkų šeima pasiaukojo ir gyvybe: kai tardydavo ir kankindavo, bet jie neišdavė. Tai tegul jiems padeda Dievas ir toliau nepalūžti atgimstančiai Lietuvai ir Nepriklausomai, ir toliau dalyvauti partizanų pagerbime, nes daug ko yra parašyti apie jų veiklą.

Partizanų Būriai ir Kautynės

1945 m. birželio mėnesį išėjęs į mišką, susitikau Latvijos miškuose apie 30-40 partizanų, daugiausia iš gretimų apylinkių: Lukštų, Tumasonių, Obelių, Juodupės. Būriui vadovavo Juozas Kuveikis iš Tumasonių kaimo. Buvo ten ir buvęs 1941 m. partizanų būrio vadas Mataušas Kurklietis. Jį vadino tiesiog Mataušu. Dar buvo Juozas Žukauskas, aš su broliu Pranu, Kurklietis, Kuveikis, Kundelis iš Tumasonių, Feliksas Mažeikis iš Tumasonių, Jonas ir Dzidaras(lzidorius) Navikai iš Armonių kaimo.

1944 m. tarp Juodupės ir Lukštų esančiame Padovinio miške (Rokiškio aps., Juodupės valsč.) vyko didelės kautynės. Prie Lukštų esančiame Gerbalių miške kautynėms vadovavo leitenantas Guzas.

1945 m. rudenį susiskirstėme į mažesnius būrius, kad būtų lengviau žiemoti. Mes trise įsikūrėme Latvijos miške Plinbalose. Kad nebūtų išdavysčių, ryšių su kitomis grupėmis nebuvo.

Algimanto apygardos Kunigaikščio Vaidoto rinktinės Mindaugo būrio partizanai

Žuvę Partizanai ir Bunkerio Likimas

Grįžkime į 1945-uosius. Mes apsigyvenome pas J.Žukausko motiną namuose, pasidarėm slėptuvę. O tame Plinkbalų miške irgi buvo bunkeris. Ten buvo apie 15-18 vyrų. Iš jų žuvo Juozas Kuveikis, Dzidaras Navikas, Jonas Karalius iš Lukštų, Vartibavičienė iš Senadvarių (Antano Vartibavičiaus žmona). Antanas Vartibavičius irgi buvo, tačiau išliko gyvas. Žuvo ar vienas ar du Vaičėnai. Užpuolė jų bunkerį 1946 m. Pas tą Žukauskienę gyvenome iki 1946 m. vasaros.

Plinkbalų miške žuvo Juozas Kuveikis, Dzidaras Navikas, Jonas Karalius iš Lukštų, Vartibavičienė iš Senadvarių (Antano Vartibavičiaus žmona). Antanas Vartibavičius irgi buvo, tačiau išliko gyvas. Žuvo ar vienas ar du Vaičėnai. Užpuolė jų bunkerį 1946 m.

1946-1947 m. žiemą vėl išsiskirstėme. Mes vėl nuėjome į tą patį Gumbiškių bunkerį, kur prabuvome iki pavasario. Pavasarį išėjome į mišką.

Išdavystės ir Tragiški Įvykiai

1946 m. rudenį Balys Vaičėnas ir dar kažkas atėjo pas Janušauskienę (prie Lietuvos-Latvijos sienos) gal maisto, gal pasiklausti ko. Ten rado Adolfą Žukauską ir per jį perdavė, kad nori su mumis susitikti Susitikom. Dalyvavo: Balys ir Bronius Vaičėnai, Petras Petkūnas, Stasys Kligys, Juozas Žaržojus, Edvardas ir Albertas Garneliai.

1949 m. rudenį Žukauskas ir Šimkūnas atsiskyrė ir pasiruošė Mikonių kaime pas Staselį bunkeryje gyventi. Jiems ten bebūnant, 1949 m gruodžio mėnesį juos pats Stašelis išdavė. Juos užmigdė migdomaisiais ir paėmė gyvus. J.Žukauskas Rokiškyje tardomas norėjo šokti per langą, tai jį ar nušovė, ar peršovė (taip Šimkūnas pasakojo), tolimesnis jo likimas nežinomas.

Gyvenimo Sąlygos ir Išgyvenimo Būdai

1947 m. gruodžio 28-29 d Kai buvo žmonių vežimas, užpuolė stribai ir čekistai Žukauskienės vienkiemį ir ją išvežė. Mes viską girdėjome. Kitą naktį apleidome bunkerį. Susiradome Mičiūnų kaime iš kažkur atėjusius du partizanus ir nuėjom į Latviją. Naujus Metus sutikome Latvijoje, sutikome pas ūkininkus Ąžuolius. Ten buvo ir Edvardas Vaičėnas.

1947-1948 metų žiemai Algirdas Makutėnas, Pranas Bieliauskas nuo Šapelių, Jonas Navickas nuo Noreikių ir dar vienas partizanas - iš viso keturiese - buvo įsirengę bunkerį pas kažkokią moterį Latvijoje po kambario grindimis. Kiti trys žuvo.

Bunkeris buvo tvarte, o virš bunkerio arkliai stovėjo. Ten gyvenome iki 1947 m. gruodžio 28-29 d Kai buvo žmonių vežimas, užpuolė stribai ir čekistai Žukauskienės vienkiemį ir ją išvežė. Mes viską girdėjome. Kitą naktį apleidome bunkerį.

Partizanų žeminės

Suėmimas ir Kalinimas

Mane suėmė 1951 m. gegužės 13 dieną per Sekmines Latvijoje. Nuėjome dviese su broliu pas latvį - jis turėjo iškepti mums duonos. Porą-trejetą dienų prieš Sekmines jis pasakė, kad ateitumėm per Sekmines. Kai nuėjome pas tą latvį, atrodė, viskas ramu. Atnešė jis giros, sako, dar pasėdėkit, duona iškepta. Aš rūkiau, brolis nerūkė, tik prie kompanijos. Šeimininkas atidarė portsigarą, pats paėmė sau cigaretę iš vienos pusės, apsuko, uždėjęs ant tos pusės ranką, ir man davė iš kitos pusės. Reiškia, ten į cigaretes buvo įdėta migdomųjų. Pajutau, kad jau blogai Sakau broliui "Einam". Brolis sako: "Palauk". Ir tik pajutau, kad mane jau laužia. Dar traukiau iš kišenės pistoletą, tačiau trenkė per ranką ir užlaužė. Po paros laiko atgavau sąmonę surištas spygliuotomis vielomis Aknystoje.

Tardymo metu daužė kaip norėjo. Po to vežė į Rygą, vakare - iš Rygos į Kupiškio KPZ Kupiškyje tardė nuo gegužės iki lapkričio mėnesio. Lapkričio mėnesį išvežė į Panevėžį. 1952 m. sausio 9 dieną Panevėžyje įvyko teismas. Nuteisė 25 metams ir 5 metams be teisių.

Atsiminimai apie Šeimos Likimus

ANELĖ DRUČKUTĖ-NIJOLĖ. Vokiečių okupacijos metais mano brolis Vytautas Dručkus gyveno Tauragės apskrityje, Žygaičių valsčiuje, Margiškių kaime pas savo dėdę Nasvytį. Tauragės apskritį užėmus rusams, pėsčiomis grįžo namo - į Vaičėnų kaimą.

1944 m. rugpjūčio mėnesį pilni miškai buvo jaunų Lietuvos vyrų, kuriems grėsė mobilizacija. Jie išėjo į miškus, nenorėdami tarnauti raudoniesiems okupantams. Pailgių kaime (Zarasų aps., Antazavės valsč. - A.D.) gyvenantis buvęs Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanoris Antanas Streikus su sūnumis Juozu ir Izidoriumi taip pat pasitraukė į mišką.

Šiandien, minint šias aukas, svarbu prisiminti ir pagerbti visus, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Jų pasiaukojimas ir drąsa tebėra įkvepiantis pavyzdys ateities kartoms.

Lentelė: Partizanų Būrių Nariai ir Jų Likimai

tags: #anyksciu #rajonas #partizanai #j #sprindzio #sodyboje