Židiniui namuose paprastai tenka ne tik šilumos šaltinio, bet ir reprezentacinio interjero akcento vaidmuo. Jis ne tik pritraukia dėmesį ištaigingumu, bet ir formuoja erdvės struktūrą, užbaigia arba sudalija patalpų tūrius. Tokia židinio paskirtis, kadaise buvusi svarbi Lietuvos rūmams ir dvarams, lieka aktuali ir šiandien.
Mūrinis židinys - jaukumo ir elegancijos simbolis. Šaltinis: atviras.lt
Modernūs sprendimai
Tačiau šiuolaikiniame interjere vertinamas funkcionalumas ir ekonomiškumas, tad stambiems, gausiai dekoruotiems židiniams juose neretai pritrūksta vietos. Architektai ir dizaineriai noriai griebiasi modernesnių sprendimų, paremtų originaliomis komponuotėmis, paprastomis formomis, faktūrų kontrastais. Vietoje tradicinių uždarų korpusų neretai naudojami lengvi fasadiniai skydai, kapsulės su prizminiais arba panoraminiais stiklais, vizualiai palengvinančios židinio siluetą.
Platesnis įstiklinimas, suartinantis židinį su akvariumu, turi ir praktinį niuansą - jis leidžia našiau išnaudoti tiesioginį šiluminį ugnies spinduliavimą. Anot architektės Rasos Jonikaitės, ypač mėgstančios cilindrinius arba pusapvalius židinius, tokio tipo įrenginiai neužgožia kambario erdvės, šiluma tolygiai sklinda aplinkui, o liepsna, matoma iš visų pusių, primena archainį ugniakurą.
Jei visgi tokia konstrukcija atrodo per stambi arba trukdo judėti, galima naudoti erdvėje pakabinamą kapsulę, tokią kaip Lietuvos architektų pamėgtą prancūzišką Ergofocus (diz. Dominique Imbert). Paradoksalu, kad židinio ugniakuras kaip kompozicinis interjero elementas dažnai konkuruoja su kitu dėmesį traukiančiu akcentu - televizoriaus ekranu.
Ypač dažnai tai nutinka pastaraisiais metais, kai plokščių TV ekranų ir židinio durelių formatai gerokai supanašėjo. Kai kurie gamintojai siūlo nesiblaškyti ir sujungti juos į vientisą kompaktišką bloką, formuojant savotišką namų altorių - tarkime, tokį, kaip minėtos firmos MCZ modelis Scenario. Sustiprinta šilumos izoliacija patikimai apsaugo televizorių nuo greta esančio židinio šilumos poveikio.
Modernus sprendimas: židinys ir televizorius viename. Šaltinis: mcz.it
Židinys gali atlikti ir ne tik reprezentacinę funkciją, bet ir skatinti, organizuoti žmonių bendravimą. Įrengdamas posėdžių salę vienoje sostinės įstaigų, architektas G. Sakalis ryžosi panaudoti firmos Arkiane egzotiško dizaino židinį Kephern.
Priežastis labai paprasta: statant židinį kampe arba prie sienos, dalis susirinkusių sėdės į jį nugarom, o įrengus įprastą ugniakurą su gaubtu ir vertikaliu kaminu salės viduryje, sėdintieji priešais per jį nematys vienas kito. Kephern židinyje priverstinis oro tiekimas į degimo kamerą vyksta iš apačios per centrą, o dūmų srautas nusiurbiamas žemyn palei stiklines piramidės sienas, tad susidaro įtikinamas natūralaus laužo vaizdas.
Įkvėpti visuotinio mobilumo ir senųjų nomadų buities, minėtos firmos Arkiane darbuotojai susimąstė, ar kietuoju kuru kūrenamas židinys negalėtų būti toks pat paslankus, kaip, sakykime, nešiojamasis elektrinis šildytuvas ar alyvinis radiatorius. Aišku, 133 kg sveriantis modelis Eclypsya priklauso visai kitai svorio kategorijai, lengvai pakelti jo neįmanoma, tad tenka naudoti specialų vežimaitį.
Židinio korpusą sudaro du vienas į kitą įleisti cilindrai, kurių vidiniame dega kietasis kuras, o išoriniame cirkuliuoja kaitinamas oras. Jos leidžia naudojimo vietoje židinį sukti aplink savo ašį 360°, siekiant maksimalaus šiluminio spinduliavimo efektyvumo. Kadangi kanalus ir jungtis reikia įrengti namo statybos nulinio ciklo metu, o ir židinio perkėlimas sukelia nemažai rūpesčių, šį šildymo prietaisą tenka priskirti egzotiškųjų kategorijai.
Kur kas paprasčiau įrengti bendros namo erdvės viduryje 360° pasukamą krosnelę, tokią, kaip firmos Scan modelis Scan 57. Erdvės, o kartu ir finansų taupymas - viena priežasčių, dėl kurių užsakovai vietoje židinių dažnai renkasi kompaktiškas krosneles.
Kad ir kokio įspūdingumo židinys būtų, jis negali autonomiškai, be priežiūros veikti keletą parų. Tad anksčiau ar vėliau (aišku, geriau anksčiau) tenka susimąstyti apie alternatyvų arba bent jau pagalbinį šildymo būdą, paliekant židiniui dekoratyvią „gyvojo ugniakuro“ funkciją.
Pasak architekto Ryčio Mikulionio, tokiu atveju patraukli alternatyva židinio kapsulei gali būti šildymo krosnelė, nereikalaujanti nei sudėtingų ortakių sistemų, nei statybinių įrengimo darbų (perdangos stiprinimo ir pan.). Įtaką daro ir psichologinis veiksnys: vis daugiau užsakovų atsižada namo-tvirtovės įvaizdžio, o kartu ir monumentalaus ugniakuro idėjos.
Viename lofto projekte R. Mikuliuonis kaip papildomą šilumos šaltinį sėkmingai panaudojo senovinę ketinę krosnelę - jos korpuso bareljefai interjero kontekste atrodo ne mažiau įspūdingai nei židinio apdailos kokliai ar akmens plokštės.
Lankstesnė kamino struktūra, mažesnis jo skersmuo leidžia nuvesti dūmus į tolėliau esantį dūmtraukį, o gilzuotas ir tinkamai prižiūrimas kaminas palengvina uždegimą ir pagerina trauką. Vienas didžiųjų krosnelių pranašumų - aukštas naudingumo koeficientas.
Daugelyje aukštesnės klasės modelių naudojama antrinio pašildyto oro tiekimo sistema, kuri, uždarius tiesioginį oro tiekimą iš apačios, leidžia efektyviai deginti kurą, be to, sukuria įdomų dekoratyvinį „antro aukšto“ degimo efektą. Kuras ir smalkės sudega kone 100 procentų, degimo kamera lieka švari ir gerokai sumažėja išmetamųjų teršalų kiekis.
Vienos iš tokių krosnelių - firmos Scan modelio Scan 85 - šiluminio naudingumo koeficientas siekia 78 proc., o anglies viendeginio koncentracija išleidžiamuose dūmuose - tik 0,08 proc., tad balta šios krosnelės korpuso spalva, populiarėjanti ir Lietuvoje, įgauna simbolinę prasmę.
O ką gi daryti, jei labai norima ugniakuro, bet nėra jokių galimybių įrengti kaminą ir ortakius? Išeitis - etanoliu kūrenami degikliai (vadinamieji biožidiniai), nereikalaujantys nei komunikacijų tiesimo, nei rūpesčių su malkomis.
Pasak dizainerės Gintarės Janukėnaitės, šie prietaisai yra labai universalūs, jie gali būti naudojami grynai dekoratyviniais tikslais visai netikėtose vietose - balkone, vonios kambaryje ar miegamajame. Jų formų įvairovė nepaliauja stebinti: vieni biožidiniai primena stalinius indus, kiti - dekoratyvinius bareljefus, treti - stiklo baldus.
Stambesni degikliai gelbsti senamiesčių interjeruose, kuriuose išliko židinių nišos, bet seniai užmūryti arba išgriauti dūmtraukių kanalai.
Biožidinys - puiki alternatyva tradiciniam židiniui. Šaltinis: manodrabuziai.lt
Apibendrinant, židinys interjere gali būti įvairus - nuo tradicinio mūrinio iki modernaus biožidinio. Svarbiausia, kad jis atitiktų Jūsų poreikius ir interjero stilių.
Židinio priešgaisrinis izoliavimas naudojant FIREROCK plokštes
tags: #muriniai #zidiniai #interjerui